Iš Latvijos pareigūnų ir karininkų pastaruoju metu galėjome išgirsti drąsių pareiškimų dėl Baltijos jūros kontrolės.

Pavyzdžiui, šalies kariuomenės vadas paragino NATO nedelsiant perimti Baltijos jūros kontrolę į savas rankas, atkreipęs dėmesį į nuolatiniame pavojuje atsidūrusią sąjungininkų infrastruktūrą vandenyje.

Tuo metu Latvijos žemės ūkio ministras Armandas Krauze paskelbė apie naujausią Baltijos šalių sumanymą – uždrausti rusiško maisto importą į Europą, kurio dideli kiekiai keliauja būtent per valstybės sieną, atkeliauja į Rygos uostą ir pasiekia kitas Europos valstybes.

Žinoma, šių pasiūlymų įgyvendinimas labiausiai būtų skausmingas Latvijos kaimynei rytuose – Rusijai.

[[ge:lrytas:lrytas:30125215]]

Uždaryti Baltijos jūrą užtruktų vieną dieną

NATO susitikimo Briuselyje kuluaruose Latvijos kariuomenės vadas generolas Leonidas Kalninas Vokietijos portalui RND pareiškė, kad NATO turėtų perimti Baltijos jūros kontrolę ir tai jai pavyktų padaryti vos per dieną.

Jis patikino, kad nuo pat nepriklausomybės atgavimo 1991 metais Latvija Rusiją visada suvokė kaip grėsmę, o pavojus dėl okupantų išpuolio tapo dar realesnis po Rusijos invazijos į Ukrainą.

[[ge:lrytas:lrytas:30069316]][[ge:lrytas:lrytas:30331160]]

„Dabar mes, latviai, matome, kad mūsų baimės buvo visiškai pagrįstos. Šis netikėtas karas Ukrainoje įrodė Rusijos imperialistines pretenzijas“, – kalbėjo karininkas.

Latvis nurodė, kad šalies gynybos pajėgos ėmėsi svarbių žingsnių, kad padidintų Baltijos jūros saugumą, stiprinant savo karines jūrų ir oro pajėgas ir specialias stebėjimo priemones, pavyzdžiui, povandeninius jutiklius.

„Baltijos jūrą stebime visą parą ir labai aiškiai matome, ką ten daro Rusija“, – pabrėžė L. Kalninas ir sutiko, kad gynyba turėtų būti dar labiau stiprinama.

Nusilpęs laivynas

Tiesa, Rusijos laivynas nėra mažas. Dar per praėjusių metų rugpjūtį vykusias Rusijos Baltijos laivyno pratybas dalyvavo daugiau kaip 30 karinių laivų ir katerių, 20 pagalbinių laivų, 30 orlaivių ir apie 6000 karių.

Tačiau, kaip skelbia ekspertai, Baltijos laivynas nebegalėtų sėkmingai įvykdyti plataus masto amfibinių operacijų.

„Rochan Consulting“ 2023 m. ataskaitoje teigiama, kad rusų okupantų pajėgumai sumažėjo. Pažymima, kad prieš invaziją į Ukrainą trys dideli Baltijos laivyno desantiniai laivai buvo dislokuoti Juodojoje jūroje, o dėl kariniam eismui uždaryto Bosforo sąsiaurio jie negalėjo grįžti atgal.

[[ge:lrytas:lrytas:30366154]]

„Taip pat Baltijos laivyno 336-oji jūrų pėstininkų brigada per karą patyrė didelių nuostolių, o tai labai pablogino laivyno pajėgumus projektuoti galią“, – teigiama išvadose.

NATO jau ilgus metus stiprina Baltijos jūros kontrolę. Šaltojo karo metais aljansui priklausė tik Danija ir Vokietija, esančios tolimajame vakariniame Baltijos jūros pakraštyje. 1999 m. prie NATO prisijungus Lenkijai, o 2004 m. – trims Baltijos šalims, didžiąją dalį pietinės jūros pakrantės ėmė kontroliuoti aljansas.

Suomija ir Švedija, priklausančios NATO, uždarys teritorijas iš šiaurės, palikdamos Rusijai ribotą priėjimą prie jūros.

Baltija ilgai buvo svarbūs jūrų vartai Rusijos laivynui, turinčiam bazes netoli Sankt Peterburgo ir smarkiai militarizuotame Kaliningrade.

Apie okupantų silpnybes atvirai prabilo ir L. Kalninas: „Net ir be laivyno Ukraina sugebėjo sunaikinti Rusijos karo laivus ir kontroliuoti pusę Juodosios jūros. Tai kodėl turėčiau jaudintis dėl Rusijos laivų , plaukiančių iš Sankt Peterburgo į Kaliningradą?“

Tiesa, jis pabrėžė, kad tik uždarydami jūrą rusams, sąjungininkai gali išvengti provokacijų ir nuolatinio pavojaus infrastruktūrai. Kariuomenės vado teigimu, dabar tai tik politinės valios klausimas.

Nebenori rusiško maisto

Ties Baltijos jūros kontrole latvių kalbos nesustoja. Latvija, palaikoma Baltijos šalių, nori užverti maisto iš Rusijos importui duris.

[[ge:lrytas:lrytas:30366161]]

„Mes patys galime aprūpinti savo žmones geriausiais maisto produktais pasaulyje, importas iš Rusijos turėtų būti uždraustas“, – Briuselyje pareiškė Latvijos žemės ūkio ministras A. Krauze.

ES valstybėse plačiai pripažįstama, kad nors sankcijomis karas nebus laimėtas, tačiau jomis turėtų būti kiekvieną dieną stabdoma Maskva.

Nuo 2022 m. Europos Sąjunga ir Didžiojo septyneto (G7) šalys paskelbė Rusijai galybę sankcijų pradedant naftos importų baigiant rusiškais deimantais. Dabar sankcijų paketai priimami daug lėčiau ir pareigūnai turi atidžiai ieškoti sričių, tartis su partneriais bandydami rasti dar vieną pagalį, kurį galėtų įkišti į Rusijos karo mašinos ratus.

Tačiau, atrodo, viena didelė šaka buvo nepastebėta – į Europą gabenami rusiški maisto produktai. Tuo labiau, kad pastaraisiais metais Rusijos derlius buvo labai gausus, rašo „Euroactiv“.

Gausus rusų derlius keliauja per Latviją ir Lietuvą

Europos Komisijos duomenimis, 2023 m. Latvijos sieną kirto 360 000 tonų rusiškų grūdų ir 370 000 tonų aliejinių augalų sėklų, palyginti su 102 000 ir 80 000 tonų prieš metus.

„Praėjusiais metais į Latviją plūstelėjo pigių rusiškų grūdų srautas, kuris dėl nesąžiningos konkurencijos išstumia Latvijos ir kitų ES šalių įmones iš logistikos, uostų, mūsų pačių rinkų ir eksporto rinkų“, – pyko A. Krauze, priminęs, kad 2014 m., Rusijai aneksavus Krymą, Rusija į ES sankcijas atsakė griežtu maisto produktų embargu.

[[ge:lrytas:lrytas:30366164]]

„Net jei dalis šių produktų keliauja į kitas ES šalis, Latvijoje egzistuoja vietinė problema, kuri jaučiama ir Lietuvoje, tačiau mažesniu mastu“, – spaudos konferencijoje pripažino ES žemės ūkio komisaras Januszas Wojciechowskis.

Iš tiesų, rusiškas maistas nebūtinai lieka Latvijoje ar Lietuvoje. Kaip rašo „Euroactiv“, Baltijos valstybės turi didelius grūdų sandėliavimo pajėgumus ir veiksmingą uostų infrastruktūrą, jos galiausiai tapo grūdų iš Rusijos centru.

Nors dalis Rusijos grūdų per Rygą keliauja į kitas pasaulio šalis, Latvijos žiniasklaidos duomenimis, Italija yra didžiausia rusiškų grūdų importuotoja Europoje, o nedidelė Lietuvos kaimynė užima net antrąją vietą.

Pastebima, kad nors pigūs grūdai iš Ukrainos Europoje sutinkami priešiškai, okupantų užauginti produktai priimami išskėstomis rankomis.

Kaip įvardija pats A. Krauze, grūdų importas iš Rusijos yra ne tik etinis klausimas, bet ir ekonominis, nes Maskva prekiauja grūdais žemesnėmis nei biržos kainomis. Tai daro didelį poveikį ES valstybėms narėms, taip pat Latvijos ekonomikai, o kainos šiemet gerokai sumažėjo.

„Importo politika ir sankcijos yra ES lygmens sprendimai“, – gynėsi ministras.

Per pirmuosius dešimt 2023 m. mėnesių ES šalys iš Rusijos importavo maisto produktų, tokių kaip pieno produktai, vaisiai, daržovės, konditerijos gaminiai, miltai, grūdai ir pašarai, iš viso už 2,2 mlrd. eurų, teigiama Latvijos, kuriai pritarė Lietuva ir Estija, žemės ūkio ministrams pateiktoje pažymoje.

Tuo metu Latvijos geležinkeliai portalui LSM pranešė, kad per 10 praėjusių metų mėnesių sausumos ir jūrų tranzitu iš Rusijos per Latviją išvežta 2,96 mln. tonų grūdų ir perdirbtų jų produktų, taip pat sėklų ir vaisių. Iš šios krovinių grupės tik 11 000 tonų sudarė importo kroviniai. Todėl siūlomas draudimas importuoti rusiškus grūdus neturėtų didelės įtakos bendram vežimų kiekiui.

Tuo tarpu tiesiogiai per Latviją per 10 šių metų mėnesių pervežti Rusijos grūdų kroviniai sudaro apie 25 proc. visų „Latvijos geležinkelių“ antrinės įmonės „LDz cargo“ pervežtų krovinių (12,13 mln. tonų).

„Latvija yra vienas iš centrų, per kuriuos grūdai importuojami į Europos Sąjungą. Didžiausias rusiškų grūdų importas atsiranda Italijoje, Latvijoje, o po to Graikijoje“, – pažymėjo žemės ūkio ministras A. Krauze.

Iš Latvijos – itin nemalonūs signalai V. Putinui: nori uždaryti jūrą rusų karo laivams, atsisakyti rusiško maisto