Iki penkių gerai ginkluotų vyrų praėjusį penktadienį įsiveržė į Krasnogorske esančius „Crocus“ koncertų rūmus: iš karto paleido ugnį į lauke stovinčius apsaugos darbuotojus, o atsidūrę viduje ėmė šaudyti į žiūrovus, susirinkusius į Rusijos roko grupės „Piknik“ pasirodymą.
Po to teroristai detonavo sprogmenis, dėl kurių ir kilo milžiniškas gaisras, nusinešęs dar daugiau gyvybių nei automatų kulkos. Pranešta, kad žuvo mažiausiai 140 žmonių, dar beveik 200 sužeista.
Atsakomybę dėl atakos prisiėmė džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ atšaka Afganistane – Chorasano provincijos „Islamo valstybė“. Tačiau Rusijos valdžios pareigūnai nesiliauja kartoti, kad prie išpuolio prisidėjo ir Ukraina, nors nepateikia jokių įrodymų.
O skeptiškai vertinantys oficialias versijas kelia kitokius klausimus. Kodėl Maskvoje, kuri vykstant karui Ukrainoje tiesiog prikimšta jėgos struktūrų pareigūnų, sureaguoti į teroro aktą prireikė kone valandos? Kaip galėjo įtariami užpuolikai pabėgti iš įvykio vietos ir Rusijos keliais nuvažiuoti kelis šimtus kilometrų? Ar tikrai kaip įtariamieji pateikiami būtent tie žmonės, kurie profesionaliai ir šaltakraujiškai žudė koncertų salėje?
Skelbiama, jog sulaikyta 11 asmenų, bet į teismą pristatyti aštuoni – su mėlynėmis, kraujosruvomis, kateteriais, o vienas – be dalies ausies.
BBC šaltiniai teigia, jog du įtariamieji žuvo per sulaikymą. Bet kur kiti? Ir kas jie tokie?
Sulaikytųjų portretai
Kreipimesi į Rusijos gyventojus pranešęs apie 11 sulaikytųjų, Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas sakė: „Federalinė saugumo tarnyba ir kitos teisėsaugos institucijos dirba nustatydamos ir atskleisdamos visą teroristų bendrininkų bazę – tuos, kurie aprūpino juos transportu, numatė pabėgimo iš nusikaltimo vietos kelius, paruošė apgyvendinimo vietas, ginklų ir amunicijos slėptuves.“
Iki šiol paviešinti 8 įtariamieji. Jie Maskvoje buvo atgabenti į teismą, kuris nurodė visus juos suimti. Septyni vyrai kilę iš Tadžikistano, vienas – iš Kirgizijos.
Dabar internete daug spekuliacijų, kad sulaikytieji nepanašūs į užpuolikus ar net neatrodo gebantys paimti ginklą į rankas.
Pagrindinis argumentas, kad būtent šie žmonės siautėjo „Crocus“, – jų pačių filmuoti vaizdo įrašai, kuriuose veidų nematyti, tačiau drabužiai visiškai atitinka tuos, kuriais vilkėdami įtariamieji buvo sulaikyti.
Viena pagrindinių Kremliaus propagandininkių Margarita Simonian gaujos vadeiva įvardijo 32 metų Dalerdžoną Mirzojevą.
Kartu su juo į teismą jau sekmadienį buvo pristatyti 30-metis Saidakrami Račabalizoda, 25 metų Šamsidinas Fariduni ir 19 metų Muhamadsobiras Faizovas. Visi jie – Tadžikistano piliečiai.
Yra žinoma, kad D.Mirzojevas prieš kelis mėnesius atvyko į Novosibirską uždarbiauti.
Tolimas įtariamojo giminaitis papasakojo, kad šis tadžikas, turintis žmoną ir keturis vaikus, iš pradžių nakvodavo jo namuose, dienomis dirbo taksistu, bet pernai lapkritį išsikraustė pas draugą ir kažkur dingo.
„Jo elgesyje nebuvo nieko neįprasto, jokių religinių knygų jis neatsivežė. Žinoma, visa šeima žino, kas atsitiko.
Man asmeniškai toks giminaitis daugiau neegzistuoja. Neįsivaizduoju, kaip jis sugalvojo ryžtis tokiam dalykui“, – kalbėjo giminaitis.
Š.Fariduni į Maskvą atvyko kovo pradžioje, įsiregistravo Krasnogorske ir pradėjo dirbti parketo gamykloje Podolske.
Kitą dieną po išpuolio „Crocus“ salėje Tadžikistano saugumo pajėgos buvo pastebėtos netoli sostinės Dušanbės esančiame Gisaro priemiestyje, kur gyvena Š.Fariduni šeima.
Pareigūnai išsivežė jo tėvą tiesiai iš Tadžikistano tradicinės žirgų sporto šakos buzkaši varžybų. Artimiesiems buvo nurodyta nebendrauti su žiniasklaida.
Jauniausias iš ketverto M.Faizovas gyveno Ivanove, dirbo barzdaskučių salone. Manoma, jog būtent jis nufilmavo išpuolio vaizdo įrašą, kurį vėliau paskelbė „Islamo valstybė“.
Nors pirmiausia D.Mirzojevas buvo įvardijamas užpuolikų galva, pasirodė informacijos, kad atakai galėjo vadovauti Š.Fariduni.
Rusijos jėgos struktūroms artimas „Telegram“ kanalas „Shot“ teigė, kad M.Faizovas ir Š.Fariduni per dvi savaites iki išpuolio mažiausiai penkis kartus lankėsi „Crocus“.
Tadžikai svarstė surengti ataką anksčiau, bet tada pastatas buvo saugomas sustiprintu režimu.
Koncertų salės darbuotojas pasakojo, kad kovo 7 d. kalbėjosi su Š.Fariduni, kai šis ten vaikščiojo, dairėsi ir kelis kartus klausė, kas ir kur yra. Tą pačią dieną Š.Faiduni pateko į „Crocus“ dirbusio fotografo objektyvą.
Sulaikytas Š.Fariduni tardytojams sakė, kad į Rusiją atvyko iš Turkijos, – būtent ten išpuolio organizatoriai galėjo su juo susisiekti. Tačiau nežinoma, kiek tadžiko žodžiai atitinka tiesą, nes visi įtariamieji buvo kankinami.
Žuvo per sulaikymą?
Apie dar tris įtariamuosius iš Tadžikistano tapo žinoma pirmadienį. Tai 25 metų Dilovaras Islomovas, balto „Renault“ automobilio, kuriuo bandė sprukti atakos „Crocus“ salėje vykdytojai, paskutinis savininkas. Taip pat vyresnysis jo brolis 33 metų Aminčonas ir abiejų tėvas 62 metų Isroilas.
Kitą dieną po išpuolio „Novaja gazeta“ kalbėjosi su D.Islomovu, kuris sakė, kad likus maždaug savaitei iki tragedijos „Crocus“ jis pardavė savo automobilį žmonos broliui.
Islomovai patys atvyko į policiją aiškintis situacijos, o netrukus paaiškėjo, kad tadžikai atsidūrė už grotų.
Antradienį teismas leido suimti aštuntą įtariamąjį – Kirgizijoje gimusį, Rusijos pilietybę turintį 32 metų Ališerą Kasimovą. Trijų mažamečių vaikų tėvas registruotas Krasnogorsko rajone, turi kavinę.
Su „Crocus“ užpuolikų sulaikymo operacijos eiga susipažinęs BBC šaltinis tvirtina, jog mažiausiai du įtariamieji žuvo. Vienas – pačioje koncertų salėje, o antras – Briansko srityje, kai bandė pabėgti. Tai 30-metis Tadžikistano pilietis, apie kurį žinoma, kad jis 2018 m. viršijo 90 dienų buvimo Rusijoje terminą ir teismas įpareigojo užsienietį savarankiškai išvykti iš šalies.
Ar pastarieji du vyrai yra 11 asmenų, minėtų V.Putino, sąraše – nežinia. Pagal Rusijos įstatymus, įtariamieji nusikaltimu be teismo sprendimo gali būti sulaikyti 48 valandoms. Šis laikas jau pasibaigęs, bet pranešimų apie kitų įtariamųjų suėmimą nebuvo.
Ėmė dairytis į Ukrainą
Netrukus po išpuolio „Crocus“ iškelta teorija, kad už atakos gali stovėti „Islamo valstybė“, tačiau, nepaisant šiems teroristams būdingo braižo, Rusijos propagandininkai suskubo pateikti versijas apie galimą Ukrainos įsitraukimą.
Kijevas vienareikšmiškai atsakė, kad neturi nieko bendra su tuo, kas įvyko Pamaskvyje.
Vis dėlto Kremliaus propagandininkai visais įmanomais būdais bando pateikti auditorijai „Ukrainos pėdsako“ versiją, kartais atvirai šaipydamiesi iš teiginio, kad ataką surengė džihadistai.
Rusijos užsienio reikalų ministerija teigia: „Ukraina pastaraisiais metais vykdo aktyvią ir sistemingą teroristinę veiklą prieš Rusijos piliečius.“ V.Putinas netgi pridūrė: „Iš Ukrainos pusės buvo paruoštas langas kirsti valstybės sieną, kad nusikaltėliai galėtų pabėgti.“
Vargu ar Kremliaus šeimininkas tokiu būdu norėjo pripažinti savo kariuomenės, kuri nepakankamai apsaugo valstybės sieną, bejėgiškumą. Galbūt jis ar jo pavaldiniai bandė nukreipti dėmesį nuo to fakto, kad užpuolikai laisvai paliko išpuolio vietą ir sugebėjo nuvažiuoti net į kitą regioną.
Džihadistų pranešimas
Iš tikrųjų atsakomybę už išpuolį prisiėmė „Islamo valstybė“. Ką tai reiškia?
Džihadistai turi naujienų agentūrą „Amaq“ – savo propagandos įrankį. Būtent ši agentūra, kurios tinklalapio adresas dėl blokavimo nuolat keičiasi, išplatino pranešimą apie „Islamo valstybės“ prisiimtą atsakomybę už teroro išpuolį Pamaskvyje.
Ekspertai, tyrinėjantys džihadistų komunikacijos kanalus, negali prisiminti, kad „Islamo valstybė“ kada nors būtų prisiėmusi atsakomybę už išpuolius Europoje, jei neturėjo su tuo nieko bendra. Nors džihadistų pranešimuose pasitaiko netikslios informacijos, ji dažniausiai būna susijusi su išpuolio mastu, pavyzdžiui, aukų skaičiumi.
„Islamo“ valstybė“ prisiima atsakomybę ir tuo atveju, jei ataką įvykdo grupuotės nariai, ir jei teroro griebiasi vienas asmuo, įkvėptas „Islamo valstybės“ idėjų.
Prieš žudynes „Crocus“ džihadistų akcijos Rusijoje daugiausia apsiribojo subtiliais išpuoliais prieš jėgos struktūras. Šioje šalyje „Islamo valstybė“ paprastai veikė prisidengdama savo mažai žinomos atšakos „Vilajat Kavkaz“ iškaba.
Tačiau JAV žvalgyba mano, kad šįkart už atakos Pamaskvyje gali stovėti „Vilajat Chorasan“ – Afganistano „Islamo valstybės“ padalinys, turintis labiausiai ekstremistinės ir žiauriausios iš visų džihadistų grupuočių reputaciją.
Užverbuoti nesudėtinga
Vienas įtariamųjų D.Mirzojevas pasakojo, kad automobilį, kuriuo užpuolikai bandė pabėgti iš „Crocus“, nusipirko iš vyro, vardu Abdullo. Tikėtina, kad tai – Abdullo Burijevas. Šį vyrą, turintį Tadžikistano ir, tikėtina, Rusijos pilietybę, Turkijos žvalgybos tarnybos vadina „Vilajat Chorasan“ kuratoriumi.
Turkija laiko A.Burijevą vienu teroro išpuolio šių metų pradžioje, kai Stambule atakuota katalikų bažnyčia ir žuvo žmogus, organizatorių.
Pagauti jo Turkijoje nepavyko: vyras, kaip mano teisėsauga, parūpino išpuolio Stambule vykdytojams automobilį, o paskui išskrido į Rusiją. Kur A.Burijevas yra dabar, nežinoma.
„Vilajat Chorasan“ aktyviai verbavo etninių mažumų vyrus Afganistane, įskaitant tadžikus, kurie sudaro nuo 27 proc. iki 40 proc. Afganistano gyventojų, – tikslesnių skaičių nėra.
JAV dienraštis „Wall Street Journal“ pažymi, kad prasidėjus karui Ukrainoje islamistams tapo lengviau į savo gretas pasitelkti Rusijoje gyvenančius atvykėlius iš Vidurinės Azijos.
Priežastis aiški – Rusijoje migrantų daugėja esant darbo jėgos trūkumui dėl mobilizacijos ir netekčių fronte.
Šalies, kurioje gyvena, kalba nešnekančių žmonių bendruomenė, bijanti policijos reidų, yra palanki dirva sėti radikalias idėjas.
Sumuštas įtariamasis Š.Fariduni prieš kamerą pasakojo, kad jį „Telegram“ kanale užverbavo kažkoks pamokslininko padėjėjas. Nors parodymai duoti po fizinio smurto, yra pagrindo manyti, kad jie atspindi tikrovę: išpuolis „Crocus“ ir sausio mėnesio ataka Stambulo katalikų bažnyčioje turi daug bendra.
Turkijoje nusikaltimą pavyko ištirti, nes pareigūnai gavo prieigą prie teroristų susirašinėjimo „WhatsApp“ programėlėje duomenų, o Rusijoje vykdytojai buvo užverbuoti per „Telegram“. Užpuolikams Turkijoje automobilį parūpino A.Burijevas, o Rusijoje – kažkoks Abdullo.
Kankinimų pėdsakai
Tačiau sulaikytųjų dėl žudynių „Crocus“ parodymai kelia abejonių, nes prieš juos buvo panaudotas fizinis smurtas.
Provyriausybiniai Rusijos „Telegram“ kanalai iškart ėmė platinti šių asmenų filmuotus vaizdus ir nuotraukas. Viename įrašų tadžikui nupjaunamas ausies gabalėlis ir įdedamas į burną. Tai darantis vyras su maskuojamąja uniforma sulaikytojo galvą laiko keliu prispaudęs prie žemės.
Kitame įraše matyti, kaip sulaikytasis guli ant grindų nuleistomis kelnėmis, o šalia jo yra įrenginys, panašus į karo lauko telefoną TA-57, kuriuos Rusijos jėgos struktūrų pareigūnai anksčiau ne kartą naudojo kankindami žmones elektros šoku.
Maskvos teismo spaudos tarnybos išplatintose nuotraukose ir vaizdo įrašuose iš posėdžio dėl įtariamųjų suėmimo visų keturių tadžikų veiduose matyti kankinimo žymių, mėlynių ir kraujosruvų.
S.Račabalizoda, kuriam buvo nupjauta ausis, atvežtas aptvarstyta galva ir užtinusia akimi, o D.Mirzojevas teisme sėdėjo su mėlynėmis po akimis ir maišu apvyniotu kaklu.
Be to, kai kurie sulaikytieji, kurių „pirmines apklausas“ anksčiau išplatino su Rusijos saugumo struktūromis susiję „Telegram“ kanalai, teisme pasirodė su kankinimo požymiais, kurių ankstesniuose vaizdo įrašuose nebuvo matyti. Pavyzdžiui, F.Šamsidino, manoma, kankinto elektros šoku, veidas buvo labai ištinęs, viena pusė gerokai didesnė už kitą.
M.Faizovas į teismą buvo atneštas neštuvais. Per posėdį tadžikas vargiai pajėgė kalbėti, o kai kuriose nuotraukose jis užfiksuotas užsimerkęs ir be sąmonės.
Tai, kad Rusijos tardytojai kankina sulaikytuosius, nėra naujiena nei žmogaus teisių aktyvistams, nei žurnalistams, nušviečiantiems teisėsaugos institucijų smurtą. Bet iki praėjusio savaitgalio pareigūnai nedarė to taip atvirai.
„Kankinimai paprastai vyksta už uždarų durų – niekas jų nefilmuoja ir nepublikuoja „Telegram“. Dabar visi tapome šių viešų egzekucijų liudininkais ir netgi mus, daug mačiusius, tokie vaizdai paralyžiuoja ir kelia siaubą, – sakė Rusijos žmogaus teisių gynėjas Sergejus Babinecas. – Į šiuos veiksmus valstybė nereaguoja, o jei nereaguoja, kai kurie tai gali palaikyti leidimu elgtis lygiai taip pat – kankinti, viešinti ir sulaukti pritariančių komentarų.“
Įtariamuoju įvardijo ir niekuo dėtą
Kai tariamų teroristų tapatybės dar nebuvo žinomos, „Telegram“ kanale „Baza“ pasirodė keturių įtariamųjų aprašymai – būtent tokius esą gavo visi Rusijos Centrinės federalinės apygardos policijos skyriai.
Vėliau paaiškėjo, kad nuotraukose esantys žmonės niekaip nesusiję su išpuoliu „Crocus“. Maža to, du iš jų tuo metu apskritai buvo už Rusijos ribų. Kaip viešojoje erdvėje pasirodė šių asmenų pavardės ir ar Rusijos saugumiečiai tikrai įtarė juos prisidėjus prie atakos, nežinoma. Tačiau po panašių teroro aktų dažnai pasitaiko, kad pirmosiomis valandomis paskleidžiama klaidinga informacija apie įtariamuosius.
Pavyzdžiui, po sprogdinimų Bostono maratone 2013 m. JAV žiniasklaida taip pat išplatino informaciją apie neva sulaikytą įtariamąjį. Kol policija delsė paneigti, per tą teroro aktą pats nukentėjęs vyras ir visa jo šeima sulaukė daugybės grasinimų mirtimi.
„Crocus“ atveju vienas paieškoje paskelbtų įtariamųjų penktadienio vakarą leido vakarieniaudamas su tėvais, o tada visur pamatė savo nuotraukas. Vyras pats skubiai kreipėsi į policiją įrodinėdamas nekaltumą.
Parengta pagal BBC inf.
