Atvykęs į Kiniją V. Putinas buvo išdidžiai pasveikintas – jam buvo nutiestas raudonas kilimas, orkestras grojo senas Raudonosios armijos dainas, o džiūgaujantys vaikai sveikino abu lyderius, kai jie vaikščiojo po Tiananmenio aikštę. Abu lyderiai trumpai apsikabino prieš kameras.
Kremliaus šeiminkas atvyko į Kiniją, siekdamas, kad Pekinas ir toliau prekiautų su griežtai sankcijomis nubausta ir izoliuota Rusija. Jo pasisakymuose skambėjo pozityvus tonas ir liaupsinančios frazės.
Rusijos ir Kinijos valstybinė žiniasklaida daug dėmesio skyrė abiejų lyderių draugystei. Tačiau iš tiesų tai jau nebėra lygiavertė partnerystė, rašo britų naujienų portalas BBC.
Nelygiaverčiai partneriai
Atvykęs į Kiniją Kremliaus šeimininkas rėžė, kad jo šeima mokosi mandarinų kalbos – tai buvo kiek netikėta, nes jis labai retai viešai kalba apie savo vaikus.
V. Putinas pareiškė, kad jie su Xi Jinpingu yra „artimi kaip broliai“. Kremliaus šeimininkas toliau gyrė Kinijos ekonomiką, sakydamas, kad ji „vystosi sparčiai ir sparčiai“.
Nepaisant to, pats Xi Jinpingas nekartojo tokių pačių komplimentų. Vietoje to, jo pastabos buvo paviršutiniškos, netgi nuobodžios.
Kinijos vadovas svarstė, kad V. Putinas yra „geras draugas ir geras kaimynas“. Anot BBC, Kinija buvo suinteresuota sveikinimo ceremonija ir vienybės demonstravimu, tačiau svečio lepinimas pagyrimais – ne.
Brangiai kainavęs karas Ukrainoje, atskleidęs Rusijos kariuomenės ir ekonomikos trūkumus, pakeitė abiejų politikų santykius. Xi Jinpingas žino, kad dabar jis vadovauja, rašo BBC.
Karas Ukrainoje izoliavo Rusiją, tuo tarpu Kinijos ryšiai su Vakarais gali būti įtempti, tačiau skirtingai nei Kremlius, Pekinas nenori atsiriboti nuo likusio pasaulio.
Kinijos interesai
Nors Viešuose Kinijos vadovo pareiškimuose trūko entuziazmo, Xi Jinpingas užsiminė, kokią svarbą Kinija teikia šiems abiejų valstybių santykiams.
Jis pakvietė V. Putiną į savo oficialią rezidenciją. Nedaugeliui lyderių suteikiama tokia garbė – JAV prezidentas Barackas Obama buvo vienas iš jų 2014 metais, kai abiejų šalių ryšiai buvo geriausi.
Prezidentas Xi Jinpingas bando išlaikyti pusiausvyrą – jis nori palaikyti sąjungą su V. Putinu ir kartu žino, kad glaudūs ryšiai su Kremliaus šeimininku kelia pavojų ryšiams su Vakarais, kurie jam reikalingi, kad galėtų padėti savo vargstančiai ekonomikai.
Anot BBC, šis vizito pagrindinis tikslas buvo ekonominis – V. Putinui reikia Kinijos paramos jo karui Ukrainoje.
Rusijos lyderio palydos sudėtis parodė, ko jis tikėjosi iš šios kelionės. Su savimi jis atsivežė Rusijos centrinio banko vadovą, finansų ministrą ir patarėją ekonomikos klausimais.
Vizito proga paskelbtame bendrame pareiškime taip pat pateikta keletas patrauklių idėjų, kaip padidinti valstybių tarpusavio prekybą.
Pareiškime pasiūlyta statyti uostą saloje, dėl kurios abi šalys kadaise ginčijosi daugiau nei 100 metų. Taip pat užsiminta apie pokalbį su Šiaurės Korėja, siekiant būtų išsiaiškinti, ar Kinijos laivai galėtų plaukti svarbia upe ir pasiekti Japonijos jūrą.
Be to, pranešime 130 kartų paminėtas žodis „bendradarbiavimas“.
Visa tai, žinoma, atidžiai stebėjo JAV. Praėjusį mėnesį JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas perspėjo Kiniją nustoti kurstyti Rusijos karą ir prekiauti komponentais, kurie gali būti naudojami Rusijos bepiločiuose lėktuvuose ir tankuose.
Todėl Vakarams tikrai nepraeis pro akis tai, kad penktadienį lankydamasis Harbino mieste V. Putinas apžiūrėjo valstybės remiamą universitetą, garsėjantį pažangiausiais gynybos tyrimais.
Ši ekskursija – ir su šiuo vizitu susijusi ceremonija bei simbolika – neabejotinai rodo, kad Xi Jinpingas yra pasiryžęs įrodyti, jog nepasiduos Vakarų spaudimui. Tačiau šio vienybės šou užkulisiuose yra ribos – Xi Jinpingas nėra pasirengęs eiti iki galo.
Kinijos interesai nėra Rusijos interesai. Būdamas vyresnysis šių santykių partneris, Kinijos vadovas greičiausiai bendradarbiaus tada, kai jam tai bus naudinga, rašo BBC.
Paruošta pagal BBC inf.
