Birželio 6–9 d. 27 šalyse rinkėjai eis prie balsadėžių, kad išrinktų būsimąjį Europos Parlamentą. Laimėjusiems 720 įstatymų leidėjų teks svarbus vaidmuo valdant ES – jie rengs įvairius teisės aktus, pradedant išmetamųjų teršalų mažinimo tikslais ir baigiant bankų taisyklėmis.
Pirmasis svarbus naujai išrinkto Parlamento darbas – patvirtinti arba atmesti 27 asmenis, kurie ateinančius penkerius metus vadovaus ES. Vadinasi, bus uždegta žalia šviesa (arba ne) Europos Komisijos pirmininkei – šiuo metu antros kadencijos siekiančiai vokietei Ursulai von der Leyen bei jos komisarų komandai.
Šių metų rinkimai yra labai svarbūs – tikėtina, kad juose įvyks staigus politinis poslinkis į dešinę. Tai reiškia, kad per ateinančius penkerius metus gali būti atsisakyta ES aplinkosaugos prioritetų, bus labiau remiama gamyba, saugumas ir žemės ūkis, taip pat gali būti griežčiau sprendžiamas migracijos klausimas.
U. von der Leyen apsisprendė – sieks antrosios EK pirmininkės kadencijos
Centro dešiniosios Europos liaudies partijos (EPP) atstovė U. von der Leyen, matydama, kad jai gali būti sunku užsitikrinti aiškią daugumą su centro ir liberalų parlamentarais, palieka atvirą galimybę bendradarbiauti su kraštutinių dešiniųjų Europos konservatorių ir reformistų (ECR) frakcija, „labai priklausomai nuo to, kokia bus Parlamento sudėtis“, rašo „Politico“.
Šis griežtosios dešinės posūkis matomas iš apklausų. Prancūzijoje Nacionalinės Asamblėjos narė Marine Le Pen siekia patogios pergalės, o populistinė partija „Alternatyva Vokietijai“ kaktomuša kovoja su kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratais.
Už ką iš tikrųjų balsuojate?
Tai vieni rinkimai, nes rinkėjai visame žemyne iš viso rinks 720 Europos Parlamento (EP) narių. Tačiau iš tiesų tai yra atskiri nacionaliniai balsavimai, vykstantys 27 šalyse – taigi galioja ir skirtingos balsavimo taisyklės.
Susiję straipsniai
Kuo didesnė šalis, tuo daugiau vietų atstovams. Vokietijos europarlamentarai gauna 96 vietas, prancūzai – 81, o Malta, Kipras ir Liuksemburgas – tik po šešias. Lietuvai atstovauja 11 europarlamentarų.
Trumpai tariant, jūs balsuojate už partiją, kuri vėliau įprastai sėdi to paties politinio įsitikinimo tarptautinėje frakcijoje. Taigi, jei Prancūzijoje balsuosite už prezidento Emmanuelio Macrono partiją „Renaissance“ (liet. „Atgimimas“), šie EP nariai sėdės tarpvalstybinėje frakcijoje „Renew Europe“ kartu su kitais liberalais iš tokių šalių kaip Danija ir Čekija.
Negana to, sudėtingai atrodo ir tai, jog pats Europos Parlamentas yra įsikūręs ne vienoje vietoje, o Briuselyje ir Strasbūre. EP nariai didžiąją savo komiteto darbo dalį atlieka Belgijoje, o didžiąją dalį mėnesinių sesijų, kuriose jie balsuoja dėl įstatymų – Prancūzijoje. Manoma, kad tai labai neproduktyvu, o nuolatinis keliavimas į darbą ir atgal kenkia aplinkai. Bet kokiu atveju, dvigalviu vadinamas Europos Parlamentas yra saugomas sutartyse bei, žinoma, yra naudingas prancūzų viešbučių savininkams.
Kaip rinkimai susiję su būsimų ES lyderių išrinkimu?
Svarbiausia, kad kitas Europos Komisijos (EK) – vykdomosios institucijos, siūlančios naujus ES įstatymus – vadovas turėtų būti iš politinės grupuotės, kuri kitą mėnesį vyksiančiuose rinkimuose laimės daugiausiai vietų, net jei pagrindinis kandidatas nebūtinai yra parlamentaras.
Po rinkimų naujasis Europos Parlamentas turi patvirtinti arba atmesti kandidatus į EK pirmininkus ir kitus 26 nacionalinius komisarus, kurie ES vadovaus ateinančius penkerius metus.
Vokietijos deputatė U. von der Leyen nori dar kartą eiti Europos Komisijos vadovo postą, o jos centro dešinioji EPP ruošiasi laimėti. Visgi formaliai jai reikia Europos lyderių pritarimo, pavyzdžiui, iš Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono. Tuomet jai reikės nugalėti įtemptose lenktynėse, kad užsitikrintų 361 balsą ir būtų išrinkta į Parlamentą.
Komisijos nariai (po vieną iš kiekvienos šalies) prižiūri pagrindines ES politikos sritis: pasaulinės prekybos susitarimus, subsidijas žemės ūkiui, antimonopolines baudas JAV technologijų milžinėms, tokioms kaip „Google“ ir „Apple“, ir galimą bloko plėtrą įtraukiant Ukrainą.
Parlamentas visada mėgsta atmesti kai kuriuos kandidatus, kad parodytų savo galią. Po paskutinių 2019 m. rinkimų su tokiais sunkumais susidūrė pirmieji prancūzų, vengrų ir rumunų kandidatai į eurokomisarus.
Ką veikia europarlamentarai ir kokia EP prasmė?
Parlamentas yra viena iš trijų pagrindinių ES institucijų ir vienintelė tiesiogiai renkama institucija. Kitos dvi institucijos yra Europos Taryba (ET), kurioje posėdžiauja ministrai ir vyriausybių vadovai, ir Europos Komisija (EK) – bloko vykdomoji institucija.
Europos Parlamentas unikalus tuo, kad jo nariai teisiniu požiūriu patys negali siūlyti naujų įstatymų. Iniciatyvos teisę turi EK, kuri rašo pirmuosius visų naujų teisės aktų projektus, o tai jai suteikia daug galių.
Europarlamentarai daro įtaką keisdami teisės aktus, be to, jie turi teisę galutinai balsuoti dėl visų įstatymų, dėl kurių derasi su Europos Tarybos ir Komisijos atstovais.
Parlamentas paprastai laikomas silpniausia iš trijų institucijų, nes dažnai neapgina savo nuomonės trišaliame „dialoge“, kur deramasi tarp institucijų.
Kas nutinka, kai kandidatas laimi mandatą į EP?
Patekę į Parlamentą, europarlamentarai susiranda bendraminčių politikų iš kitų šalių ir susiburia į politines grupes.
Šiuo metu yra septynios frakcijos: Kairiųjų, Žaliųjų, Europos konservatorių ir reformuotojų, Socialistų ir demokratų, „Renew Europe“, Europos liaudies partijos, Europos konservatorių ir reformistų bei Identiteto ir demokratijos.
Rinkimus laimės ta grupė, kuri po apklausos turės daugiausiai vietų. Tai svarbu, nes ES vadovai, pavyzdžiui, Vokietijos vadovas O. Scholzas arba Prancūzijos vadovas E. Macronas, pagal ES sutartis privalo atsižvelgti į rinkimų rezultatus, kai siūlo kandidatą į galingiausiu Europoje laikomą – Europos Komisijos pirmininko – postą.
Jei Parlamentas atmestų pirmąjį pasirinkimą, Taryba per mėnesį turėtų pasiūlyti kitą kandidatą: tačiau taip dar nėra buvę ir tai sukeltų beprecedentę politinę krizę ES.
Akivaizdu, kad U. von der Leyen oponentai sakys, jog ES sutarties formuluotė dėl „atsižvelgimo“ į rinkimų rezultatus yra labai miglota, bet manoma, kad ji tokia ir yra. Kita vertus, bet kuris kandidatas galiausiai turės užsitikrinti Parlamento pritarimą – 361 ar daugiau balsų – tuomet nacionaliniai lyderiai negalės tiesiog pasirinkti jokio kito kandidato.
Iš esmės, jei jūsų politinė partija laimi rinkimus ir užsitikrina didžiausią Europos Parlamento narių grupę, padidėja jūsų įtaka teisės aktams Europos Parlamente. Be to, padidėja ir tikimybė, kad vienas iš jūsų grupės politikų tam tikru laikotarpiu po rinkimų bus paskirtas į vieną iš aukščiausių Europos postų, pavyzdžiui, Europos Komisijos pirmininko.
Kas yra pagrindiniai veikėjai?
Svarbiausią vaidmenį šiuo metu atlieka U. von der Leyen, kuri Europos Komisijos pirmininkės pareigas eina nuo 2019 metų. Teigiama, kad ją iš nežinomybės ištraukė Prancūzijos prezidentas E. Macronas ir tuometinė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Buvusi Vokietijos gynybos ministrė U. von der Leyen savo kampanijoje visoje ES siekia antrosios kadencijos EPP platformoje, skirtoje pramonės konkurencingumui didinti ir ES gynybiniams pajėgumams stiprinti.
Tuo metu verta stebėti jos pagrindinį varžovą Nicolas’ą Schmitą, kuris keliauja po Europą ir bendrauja su socialistų ir centro kairiųjų rinkėjais. Jis pasisako už geresnį būstą, darbuotojų teises ir „žaliojo susitarimo“ palaikymą.
N. Schmitas yra kadenciją baigiantis Liuksemburgo Europos Komisijos narys ir dažnai vengia pulti U. von der Leyen, kuri, vienaip ar kitaip, yra jo viršininkė. Tačiau jis yra išsakęs kelias tiradas prieš ją už tai, kad ji atvėrė duris bendradarbiavimui su kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni ECR stovykloje ir sudarė prieštaringai vertinamus susitarimus su Šiaurės Afrikos autokratais dėl migracijos ribojimo.
Kita svarbi veikėja yra EP pirmininkė Roberta Metsola – centro dešiniųjų krikščionė demokratė iš Maltos. Ji keliauja po ES, kad paskatintų rinkėjus balsuoti, ypač stengdamasi įkalbėti balsuoti jaunimą. Jos laukia įtempta rinkimų kampanija Maltoje, kuri šiuo metu yra įsivėlusi į korupcijos skandalą – jis susijęs su valdančiąja Darbo partija. R. Metsola tikisi grįžti į Parlamento pirmininko postą, o gal net gauti dar įtakingesnį vaidmenį.
Kas skatina žmones balsuoti?
Nors kiekviena šalis turi savo nacionalinius susirūpinimus, yra kelios bendros temos iš Briuselio, politinio nervų centro. Jos apima: karą Ukrainoje ir tai, kaip padidinti ES gynybos pajėgumus; vangiai besivystančią ES ekonomiką; siekį suderinti ambicingus ES klimato ir aplinkosaugos planus su darbuotojų, pavyzdžiui, ūkininkų, interesais; kaip padidinti ES konkurencingumą pasaulio arenoje; neseniai priimtą ES migracijos ir prieglobsčio paktą bei kraštutinių dešiniųjų iškilimą.
Paprastai šie rinkimai nepritraukia minios žmonių, o rinkėjų aktyvumas visada būna mažesnis nei per nacionalinius rinkimus, todėl ES iškyla reali teisėtumo problema. EP rinkimuose Vidurio ir Rytų Europoje paprastai dalyvauja mažiau rinkėjų nei turtingesnėse Šiaurės ir Vakarų šalyse. Praėjusį kartą ES institucijas nudžiugino padidėjęs rinkėjų aktyvumas, nors vis tiek balsavo tik šiek tiek daugiau nei pusė rinkimų teisę turinčių žmonių.
Kas nutiks?
Sunku apklausti visą žemyną, tačiau kol kas ženklai rodo, kad Europos Parlamento laukia didelis poslinkis į dešinę. Visgi galiausiai dabartinė centristinių partijų koalicija turėtų išlaikyti daugumą.
Tikėtina, kad gerus rezultatus pasieks ne tik centro dešinioji Europos liaudies partija, kuriai priklauso Vokietijos Krikščionių demokratų sąjunga, Ispanijos Liaudies partija ar Airijos „Fine Gael“, bet ir dešiniosios frakcijos, kuriose yra dvi griežtai dešiniosios ir kraštutinės dešiniosios frakcijos.
Remiantis apklausomis manoma, kad svorio centras naujajame Parlamente priklausys ne liberalams, kaip buvo nuo 2019 m., o EPP (centro dešiniesiems). Panašu, kad liberalai, kaip ir žalieji, praras vietų Europos Parlamente.
Galiausiai dvi ilgą laiką Europoje dominavusios politinės frakcijos – centro dešinioji EPP ir socialistai – vis dar bus didžiausios dvi jėgos Parlamente, tačiau galimai tęsis istorinė jų galios mažėjimo tendencija.
Žaliųjų pasipriešinimas svarbiausiems ES teisės aktams – nuo milžiniškos žemės ūkio subsidijų schemos iki naujojo migracijos susitarimo – iš dalies paaiškina, kodėl U. von der Leyen mano, kad jai gali tekti bendradarbiauti su G. Meloni frakcijos nariais.
Net ir užsitikrinus pritarimą, išryškėja sunkumai, susiję su pakankamos paramos surinkimu, kaip rodo U. von der Leyen siekis surinkti 361 balsą. Dabartinės apklausos rodo, kad centristinis EPP, socialistų ir liberalų blokas galėtų jai suteikti 402 balsus, jei ji pažadėtų jiems kokių nors gėrybių. Tačiau tai ne tokia jau patogi persvara, nes ji turės problemų, jei tik apie 10 proc. šių EP narių sukils prieš partijos liniją.
Parengta pagal „Politico“ inf.