Meksikos prezidente pirmą kartą buvo išrinkta moteris – 61 metų Claudia Sheinbaum yra išeivių iš Lietuvos palikuonė.

Buvusi sostinės Meksiko merė, trijų kairiųjų partijų, įskaitant valdančiąją „Morena“, koalicijos kandidatė surinko beveik 60 proc. balsų, sutriuškinusi pagrindinę varžovę – trijų opozicinių partijų iškeltą Xochitl Galvez (29 proc.).

Trečiasis rinkimuose dalyvavęs pretendentas Jorge Alvarezas Maynezas gavo 11 proc. balsų.

C.Sheinbaum šešerių metų kadenciją pradės spalio 1-ąją, pakeisdama ją palaikiusį dabartinį prezidentą, „Morena“ partijos lyderį Andresą Manuelį Lopezą Obradorą, nes Meksikos konstitucija neleidžia siekti perrinkimo.

[[ge:lrytas:lrytas:32194661]]

Žydų šeimoje 1962 metais gimusios C.Sheinbaum seneliai iš tėvo pusės buvo litvakai – dar XX amžiaus pradžioje jie iš Lietuvos emigravo už Atlanto. Seneliai iš motinos pusės – išeiviai iš Bulgarijos.

C.Sheinbaum Meksikos nacionaliniame autonominiame universitete studijavo energetikos inžineriją, vėliau tapo šios aukštosios mokyklos profesore.

Su grupe kitų ekspertų ji dirbo Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijoje, kuri 2007 m. buvo apdovanota Nobelio taikos premija.

[[ge:lrytas:lrytas:32221882]][[ge:lrytas:lrytas:32187911]]

2000 m. tuometis Meksiko meras A.M.Lopezas Obraidoro paskyrė C.Sheinbaum kuruoti sostinės aplinkosaugos sritį.

Kai miesto vadovas 2018 m. buvo išrinktas prezidentu, jį pakeitė C.Sheinbaum.

Naujoji šalies prezidentė per rinkimų kampaniją ypač akcentavo kovą su nusikalstamumu. Jai būnant sostinės mere tyčinių žmogžudysčių skaičius mieste smuko iki žemiausio lygio per beveik tris dešimtmečius.

Dviejų vaikų motina, praėjusiais metais susituokusi antrą kartą, C.Sheinbaum žada šią situaciją keisti visos valstybės mastu.

2018–2022 m. kasmetis žmogžudysčių skaičius Meksikoje viršijo 30 tūkst., o aukščiausią tašką pasiekė 2020 m., kai aukomis tapo 36 773 žmonės.

[[ge:lrytas:lrytas:32289650]]

Nuo tada šių kruvinų nusikaltimų skaičius mažėja ir pernai pirmą kartą per penkerius metus nukrito žemiau 30 tūkst. Tačiau tai vis dar yra labai aukštas skaičius 130 mln. gyventojų šalyje ir viršija 1990–2017 m. vidurkį.

Dabartinę rinkimų kampaniją taip pat aptemdė daugybė žmogžudysčių.

Birželio 2 dieną Meksika išrinko ne tik prezidentą, bet ir kelių valstijų gubernatorius bei tūkstančius įvairaus lygio deputatų, o per šią kampaniją žuvo 36 kandidatai.

Sustiprino kariąsias jėgas žemyne

C.Sheinbaum pergalė reiškia, kad tiek Brazilija, tiek Meksika – dvi didžiausios Lotynų Amerikos valstybės pagal gyventojų skaičių ir ekonomikos apimtį – įsitvirtina kairėje politinio spektro pusėje.

Pasak apžvalgininkų, vadovaujant C.Sheinbaum Lotynų Amerikos politinėje šachmatų lentoje tikriausiai nebus daug pokyčių, bet ji gali būti dar ištikimesnė kairiųjų ideologijai nei AMLO. Vis dėlto jos administracija greičiausiai nesieks didesnės įtakos panašiai mąstančioms sąjungininkėms regione.

Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva, 2023 m. sausį pakeitęs kraštutinių dešiniųjų lyderį Jairą Bolsonaro, šiltai pasveikino C.Sheinbaum su pergale ir pažadėjo plėsti ekonominius ryšius.

[[ge:lrytas:lrytas:32289645]]

Čilė, Kolumbija, Gvatemala ir Hondūras pastaraisiais metais taip pat pasislinko į kairę. Autoritarizmu kaltinamos Kubos, Nikaragvos ir Venesuelos vyriausybės save laiko socialistinėmis, kaip ir Bolivijos prezidentas Luisas Arce.

Kitaip susiklostė tradicinės politikos ir sunkios ekonomikos krizės išvargintoje Argentinoje, kai ten pernai lapkritį į valdžią atėjo ultraliberalus konservatorius prezidentas Javieras Milei. Dabar šalis priklauso regiono dešiniųjų blokui, į kurį įeina ir Ekvadoras, Paragvajus bei Salvadoras.

Pastaraisiais metais Lotynų Amerikoje vyravo politinis svyravimams tarp dešinės ir kairės. Remiantis Tarptautinio demokratijos ir pagalbos rinkimams instituto analize, iš 22 prezidento rinkimų, įvykusių regione nuo 2019 m., tik ketveri lėmė politinį tęstinumą, Lotynų Amerikoje rinktis alternatyvą tapo norma. Pokyčių troškimas atspindi nusivylimą pažadų nesilaikančiomis vyriausybėmis.

C.Sheinbaum laimėjo rinkimus tuo metu, kai Lotynų Amerika susiduria su dideliais iššūkiais, reikalaujančiais regioninio bendradarbiavimo – nuo klimato kaitos iki nesaugumo ir migracijos į JAV. Regionui sunku kalbėti vienu balsu iš dalies dėl to, kad egzistuoja besivaržantys daugiašaliai forumai, dažnai ideologiškai šališki.

Jei į Baltuosius rūmus grįžtų Donaldas Trumpas, žadantis įgyvendinti didžiausią deportacijų iš JAV programą, tai būtų didžiulis iššūkis regionui, galintis dar kartą pakeisti aljansų išsidėstymą. Lotynų Amerika turi tam rengtis.

Istorinę pergalę Meksikoje iškovojusi C. Sheinbaum – lietuvių palikuonė: kas yra pirmoji šalies prezidentė moteris