Volodymyras Zelenskis žinojo apie planą susprogdinti „Nord Stream“ dujotiekius Baltijos jūroje. Perspėtas amerikiečių to nedaryti, Ukrainos prezidentas bandė, bet neįstengė sustabdyti jau įsibėgėjusios operacijos.

Šią sensacingą žinią pranešė JAV leidinys „The Wall Street Journal“ remdamasis keliais neįvardytais šaltiniais Ukrainos karinėse struktūrose.

„Aš visada juokiuosi, kai žiniasklaidoje skaitau spekuliacijas apie milžinišką operaciją, kurioje veikė slaptosios tarnybos, povandeniniai laivai, dronai ir palydovai“, – sakė vienas Ukrainos karininkas, kuris tikina dalyvavęs šiame sąmoksle.

Jo teigimu, viskas sumanyta po praūžtos nakties ir įgyvendinta saujelės žmonių, drįsusių rizikuoti gyvybe dėl savo šalies, dėka.

[[ge:lrytas:lrytas:26358710]]

Jokių raštiškų įrodymų

Šaltinis pasakojo, kad idėja susprogdinti dujotiekius kilo Ukrainos kariškių ir verslininkų susitikime praėjus keliems mėnesiams po plataus masto Rusijos įsiveržimo pradžios 2022-ųjų vasarį. Tai turėjo būti skaudus smūgis Vladimirui Putinui.

Sprogimai, per kuriuos pažeistos trys iš keturių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekių atšakų, įvyko 2022 m. rugsėjo 26 d. Vamzdynai smarkiai apgadinti maždaug 80 metrų gylyje Baltijos jūros dugne.

[[ge:lrytas:lrytas:33635422]][[ge:lrytas:lrytas:33657437]][[ge:lrytas:lrytas:33710037]][[ge:lrytas:lrytas:33635422]]

Prieš tai, kai vandenyse netoli Danijos Bornholmo salos buvo pastebėti keturi dideli dujų nuotėkiai, seismologai užfiksavo du povandeninius sprogimus. Tuo metu, kai buvo įvykdyta diversija, vamzdynai nebuvo eksploatuojami, bet į juos buvo pripumpuota dujų.

Pasak „The Wall Street Journal“, operacijoje dalyvavo iš viso šeši asmenys, jos sąnaudos siekė apie 300 tūkst. eurų, finansavimas vyko privačiomis lėšomis. Misijai Baltijos jūroje vadovavo buvęs žvalgybos karininkas Romanas Červynskis, tiesiogiai teikęs informaciją tuomečiam Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadui Valerijui Zalužnui.

Prieš diversiją atitinkamus planus esą palaimino ir V.Zelenskis. Tačiau vėliau apie juos sužinojo JAV Centrinė žvalgybos agentūra ir įspėjo Ukrainos prezidentą užkirsti kelią išpuoliui.

Tada V.Zelenskis nurodė V.Zalužnui operaciją sustabdyti, bet generolas įsakymą esą ignoravo.

Pasak „The Wall Street Journal“, iškart po sprogdinimų V.Zelenskis pareikalavo, kad V.Zalužnas pasiaiškintų.

[[ge:lrytas:lrytas:33810839]]

Generolas atmetė priekaištus pasakęs prezidentui, kad išsiuntus sabotažo komandą su ja nebuvo palaikomas ryšys, nes bet koks kontaktas būtų sukėlęs grėsmę operacijai.

Raštiškų įrodymų apie šio plano vykdymą, pasak šaltinių, nėra – saugumo sumetimais viskas aptarinėta tik žodžiu.

Išduotas arešto orderis

„Kalbos apie Ukrainos dalyvavimą „Nord Stream“ sprogdinimuose yra nesąmonė“, – komentuodamas „Wall Street Journal“ informaciją pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas. Pasak jo, už išpuolių stovėjo Rusija.

Bet netrukus autoritetingi Vokietijos leidiniai „Suddeutsche Zeitung“, „Die Zeit“ ir televizijos kanalas ARD paskelbė bendrą tyrimą, kuriame, remiantis anoniminiais šaltiniais, buvo pranešta, kad Ukrainos nardymo instruktorius, gyvenantis Lenkijoje, įtariamas dalyvavimu diversijoje prieš „Nord Stream“.

Vokietijos institucijos šios informacijos nepatvirtino motyvuodamos tuo, kad tyrimas dar nebaigtas.

Vis dėlto vėliau Lenkijos generalinė prokuratūra oficialiai pranešė, kad birželį gavo arešto orderį įtariamajam, bet teisėsaugos pareigūnai nurodytu gyvenamosios vietos adresu Varšuvos priemiestyje Pruškuve jo nerado. O liepos pradžioje vyras išvyko kirtęs Lenkijos ir Ukrainos sieną.

Pasak prokuratūros, pasieniečiai neturėjo jokio pagrindo jo sulaikyti, nes Vokietijos pareigūnai, išduodami arešto orderį, neįtraukė įtariamojo į ieškomų asmenų duomenų bazę.

Atskleisti tik įtariamojo vardas ir pirmoji pavardės raidė. Tiesa, vokiečiai asmenį įvardijo Wladimiru S., o lenkai – Volodymyru Z. Manoma, kad jis buvo vienas iš narų, pritvirtinusių sprogstamuosius įtaisus ant dujotiekių.

Rusijos žiniasklaida – tiek ištikima Kremliui, tiek veikianti tremtyje – remdamasi netiesioginiais duomenimis priėjo prie išvados, jog įtariamojo pavardė yra Žuravliovas.

Vokietijos tyrėjai nustatė ir dar du sprogdinime dalyvavusius ukrainiečius narus – vyrą ir moterį, tačiau orderiai juos sulaikyti nėra išduoti.

Kaip ir Vokietija, tyrimus dėl „Nord Stream“ sprogdinimo pradėjusios Švedija ir Danija šių metų pradžioje juos nutraukė pareiškusios, kad tai nepriklauso šių valstybių jurisdikcijai.

[[ge:lrytas:lrytas:33810614]]

Dujų nuotėkiai iš vamzdynų įvyko tarptautiniuose vandenyse, bet du iš jų buvo Danijos išskirtinėje ekonominėje zonoje, o kiti du – Švedijos.

Siūlo tirti Rusijos įtaką

Buvęs Vokietijos užsienio žvalgybos agentūros vadovas Augustas Hanningas dienraščiui „Die Welt“ aiškino, kad išpuolis prieš „Nord Stream“ dujotiekius greičiausiai buvo įvykdytas remiant Lenkijai ir pritarus Ukrainos bei Lenkijos prezidentams V.Zelenskiui ir Andrzejui Dudai.

Į kaltinimus dėl dalyvavimo sąmoksle sureagavo Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas: „Visiems „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ iniciatoriams ir užtarėjams.

Vienintelis dalykas, kurį šiandien turėtumėte dėl to padaryti, yra atsiprašyti ir patylėti.“

[[ge:lrytas:lrytas:33810879]]

Lenkijos prezidento kanceliarijos Tarptautinės politikos biuro vadovas Mieszko Pawlakas įsitikinęs, kad A.Hanningo pareiškimas buvo paremtas visiškai nepagrįstomis insinuacijomis, kurios puikiai atitinka Rusijos naratyvą.

Jis pridūrė, kad A.Hanningas žvalgybos vadovu dirbo gerokai anksčiau, kai Vokietijos kancleris buvo Gerhardas Schröderis, kuris bičiuliavosi su V.Putinu ir kartu dėjo pamatus „Nord Stream 1“ projektui.

„Tai sufabrikuoti spėliojimai žmogaus, kuris, kaip tuometis Vokietijos žvalgybos vadovas, atliko žymų ir gėdingą vaidmenį kuriant šią investiciją, – kalbėjo M.Pawlakas. – Susiklosčiusi situacija rodo, kad Vokietija turėtų ištirti „Nord Stream“ statybą ir patikrinti galimą Rusijos tarnybų įtaką ir infiltraciją.“

Maskva tūžta ant JAV

Po „The Wall Street Journal“ paviešintų naujienų apie galimą aukščiausio lygio Ukrainos pareigūnų vaidmenį operacijoje Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pakartojo, kad diversiją Baltijos jūroje įsakė surengti JAV: „Aiškiai matyti, kad įvykdyti tokį teroro išpuolį buvo duoti nurodymai, kaip sakoma, iš paties viršaus. Vakarams pats viršus, žinoma, yra Vašingtonas.“

[[ge:lrytas:lrytas:33810913]]

Anot jo, būta bandymų dėl visko apkaltinti girtų pareigūnų grupę, o tai yra nerimta.

Dar 2023 m. pavasarį JAV žiniasklaida rašė, kad, remiantis Amerikos žvalgybos duomenimis, sprogimą įvykdė kažkokia „proukrainietiška grupuotė“. Kartu pažymėta, jog nėra duomenų, kad šie žmonės veikė žinant Ukrainos valstybei. Oficialusis Kijevas neigė prisidėjęs prie sprogdinimų.

Kai pasklido pirmosios žinios apie galimą ukrainietišką pėdsaką „Nord Stream“ sprogdinimuose, Maskvos reakcija buvo greita ir arši.

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas teoriją apie Ukrainos partizanus pavadino kvaila amerikiečių propaganda Holivudo stiliumi: „Aktorių atranka ir kameros darbas labai blogi. O scenarijus – tiesiog menkavertis mėšlas.“

Rusija jau netrukus po sprogimų buvo leidusi suprasti, kad už juos gali būti atsakingos Jungtinės Valstijos. „JAV prezidentas turi atsakyti į klausimą, ar įgyvendino savo grasinimą“, – tada sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė.

Joe Bidenas likus kelioms savaitėms iki Rusijos įsiveržimo į Ukrainą įspėjo: „Jei Maskva pradės karą, „Nord Stream 2“ nebebus. Aš tai pažadu.“ Tačiau JAV prezidentas detaliau nieko nepaaiškino.

[[ge:lrytas:lrytas:33811049]]

2022-ųjų spalį Rusijos gynybos ministerijos atstovas dėl diversijos apkaltino britų karinį jūrų laivyną. Jis kalbėjo apie šios šalies ekspertus, kurie Ukrainos specialiųjų pajėgų karius apmokė Očakive – mieste Ukrainos pietuose, prie Juodosios jūros įlankos. Ten treniruojasi ukrainiečių karinio jūrų laivyno narai.

Pernai vasario pradžioje JAV žurnalistas Seymouras Hershas pateikė savo istoriją: esą JAV karinio laivyno narai 2022-ųjų birželį per Baltųjų rūmų užsakytą slaptą operaciją prie abiejų „Nord Stream“ atšakų pritvirtino sprogmenis. Rugsėjį dujotiekiai padedant Norvegijai buvo susprogdinti nuotoliniu būdu.

Tiriamosios žurnalistikos veterano 85 metų S.Hersho, kuris rėmėsi vieninteliu šaltiniu, teiginius Vašingtonas pavadino visiškai išgalvotais, juos į miltus sumalė ir faktų tikrintojai.

Dujas naudojo kaip ginklą

Didžioji rusiškų gamtinių dujų dalis Vokietijai buvo tiekiama tiesiogiai vamzdynu „Nord Stream 1“ – pirmuoju Rusijos eksporto dujotiekiu per Baltiją, kurio inauguracijoje 2011 m. Lubmino mieste pajūryje Vokietijoje dalyvavo šios šalies kanclerė Angela Merkel, Rusijos prezidentas D.Medvedevas, taip pat Prancūzijos ir Nyderlandų vyriausybių vadovai François Fillonas ir Markas Rutte.

Kai 2015-aisiais imtasi statyti antrąją atšaką „Nord Stream 2“, kategoriškai prieš pasisakė JAV ir įvairių Vidurio bei Rytų Europos šalių atstovai. Motyvas: jei dujų tranzitas išvis aplenktų Rytų Europą, Rusijos įtaka žemyne taptų nežabota, o dėl Maskvos ginklu paverstos energetinės priklausomybės NATO šalių saugumas smarkiai susilpnėtų.

Nepaisant vis iškylančių kliūčių ir net JAV sankcijų šiam projektui, „Nord Stream 2“ galiausiai 2021 m. buvo baigtas tiesti šalia tokio pat pajėgumo „Nord Stream 1“ – 55 mlrd. kubinių metrų per metus.

[[ge:lrytas:lrytas:33810705]]

Vis dėlto „Nord Stream 2“ inauguracija taip ir neįvyko, nors projektas kainavo maždaug 10 mlrd. eurų. Pusę sumos finansavo „Gazprom“, kitą pusę – penkios Europos energetikos įmonės: Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų „Dutch Shell“.

Po sprogdinimų abiejuose vamzdynuose krito slėgis ir jie tapo netinkami naudoti.

Dujotiekiai tuo metu buvo užpildyti dujomis, nors realiai tiekimas nebuvo vykdomas: Vokietija niekada nesertifikavo „Nord Stream 2“ ir juo neeksportuota nė vieno kubinio metro dujų, o „Nord Stream 1“ 2022-ųjų viduryje buvo išjungęs pats „Gazprom“ neva dėl remonto, nors Europoje tuo mažai kas patikėjo.

Kremlius kaip tik tuo metu bandė priversti Vakarus liautis remti užpultą Ukrainą įvairiais pretekstais ribodamas gamtinių dujų, kurių didžiąją dalį Europa prieš karą importavo iš Rusijos, tiekimą.

Vamzdyno jau nebereikės?

Nenuostabu, jog esant tokiam įtemptam geopolitiniam fonui, juolab kad Ukrainoje jau degė karo liepsnos, po sprogdinimų įtarimai pirmiausia krito ant Rusijos, kuri jau iki tol ir vėliau daugybę kartų užsiėmė įvairiais sabotažo veiksmais Europos valstybėse.

Konkrečių įrodymų apie Rusijos ranką iki šiol nepasirodė, nors pernai gegužę įtakingiausia Skandinavijos šalių žiniasklaida pranešė, kad prieš pat „Nord Stream“ sprogdinimus toje Baltijos jūros vietoje buvo Rusijos laivai, galintys vykdyti povandenines operacijas.

Po diversijos abu pažeisti „Nord Stream“ vamzdynai nebuvo remontuojami ir iš esmės prarado savo ankstesnę reikšmę.

Vienintelis dujotiekis iš Rusijos į Vakarų Europą dabar eina per Ukrainos teritoriją, o ukrainiečių kariuomenė neseniai užėmė paskutinę veikiančią „Gazprom“ dujų perpumpavimo stotį Sudžos mieste Kursko srityje.

Nors net ir tokioje situacijoje „Gazprom“ neatsisakė tęsti Rusijai pelną duodančio tiekimo per Ukrainą, nuo kitų metų pradžios šis dujų kanalas vis tiek turėtų užsidaryti dėl Kijevo ir daugumos Europos šalių nenoro pratęsti tranzito sutarties su didžiausiu Rusijos koncernu.

Skaičiavo, kiek galėjo trukti operacija

„Nord Stream“ (nuotr.) sprogimų vietose Baltijos jūros gylis siekia 70–80 m. Ten gali patekti ir patyrę narai mėgėjai. „80 metrų mums dar nėra gilu“, – sakė techninio nardymo instruktorius iš Šlėzvigo-Holšteino žemės Vokietijoje Thomas Kurtenas. Tie, kurie pasiekia tokį gylį, dažniausiai yra baigę techninio nardymo mokymo kursus: reikalingos specialios žinios, kad būtų išvengta neigiamo poveikio sveikatai.

Pasinerti prie vamzdynų, pasak Th.Kurteno, būtinas tik kvėpavimo aparatas su 3 litrų helio ir deguonies mišinio bei 3 litrų gryno deguonies talpyklomis. Norint jūros dugne išbūti 20 min., panėrimas su atitinkamai lėtu pakilimu į jūros paviršių ir privalomais dekompresiniais sustojimais truktų 144 min.

[[ge:lrytas:lrytas:33811493]]

Idealiu atveju nuo laivo atplaukimo iki išplaukimo praeina maždaug 200 min., todėl maždaug 3 val. jachta turėjo praleisti kiekvienoje nėrimo vietoje. Kadangi sprogimo taškai vienas nuo kito nutolę daugelį kilometrų, pagal šį scenarijų būtų reikėję keturių panirimų – tikriausiai per kelias dienas.

Svarbus ir geras kapitonas, nuplukdantis tiksliai prie paskirties vietos. Net jeigu nėra jokio žemėlapio, kuriame pažymėtas vamzdynas, jį galima atpažinti sonaru – prietaisu daiktams po vandeniu aptikti.

Ar pratybos negalėjo būti priedanga?

Praėjus pusmečiui po „Nord Stream“ sprogdinimų Vokietijos portalas „T-online“, remdamasis šaltiniais saugumo tarnybose, pranešė, kad 2022 m. rugsėjo 19 d. Rusijos pradėtos didžiulės karinės pratybos Baltijos jūroje, kuriose dalyvavo specialusis padalinys, apmokytas vykdyti povandeninių laivų sabotažo operacijas, galėjo būti priedanga diversinei operacijai prieš vamzdyną.

Remiantis palydovinėmis nuotraukomis, rugsėjo 21 d. iš Rusijos karinių jūrų pajėgų bazės Kaliningrade išplaukė paieškos ir gelbėjimo laivas SS-750, kuriame buvo įrengtas mini povandeninis laivas su griebtuvais, taip pat vilkikai SB-123 ir „Aleksandr Frolov“, turintys krovos kranus. Keliaudami į Vakarus abu vilkikai rugsėjo 21-osios popietę vieną kartą išsiuntė duomenis apie savo buvimo vietą.

Dar trys Rusijos karinio jūrų laivyno laivai juos galėjo lydėti, kad pridengtų operaciją, – žvalgybos laivas „Syzran“, korvetė „Soobrazitelnyj“ ir patrulinis laivas „Jaroslav Mudryj“. Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad korvetė ir patrulinis laivas lydėjo laivus, nes tai buvo karinių pratybų dalis.

Tyrėjų siūlo galas – paslaptinga jachta

Tirdami „Nord Stream“ sprogdinimus vokiečių pareigūnai 2023-iųjų pradžioje Rostoko priemiesčio Varnemiundės uoste atliko kratą burinėje jachtoje „Andromeda“ (nuotr.). 2012 m. pastatytas laivas yra 15,57 m ilgio, 4,67 m pločio, turi 2,25 m grimzlę, 75 arklio galių variklį, bake telpa 380 litrų dyzelino. 11 asmenų galinčio plukdyti laivo nuoma savaitei – 3000 eurų. Teigta, kad 2022-ųjų rudenį jachtą išsinuomojo Lenkijoje registruota bendrovė, priklausanti Ukrainos piliečiams.

Žiniasklaida skelbė, jog būtent šia jachta su 23 m aukščio stiebu, penkiomis kajutėmis, trimis tualetais, dujine virykle ir šaldytuvu sabotažo vykdytojai galėjo išplaukti į Baltijos jūrą, kad suniokotų dujotiekius „Nord Stream“. Atlenkiama maudymosi platforma laivagalyje – ideali narams patekti į vandenį ir grįžti į laivą. Anot televizijos ARD, jachtoje buvo penki vyrai ir viena moteris – kapitonas, du narai, du narų padėjėjai ir gydytoja.

[[ge:lrytas:lrytas:33811501]]

Tąsyk pirmą kartą iškelta versija, kad sprogimus organizavo ukrainiečiai, prilygo pasauliniam politiniam sprogimui. Oficialiojo Kijevo bendrininkavimas diversijoje karinės paramos Ukrainai priešininkams galėjo suteikti postūmį sumažinti ginkluotės tiekimą Rusijos užpultai šaliai. „Nesame susiję su šiuo veiksmu“, – sakė tuometis Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas. Jis su humoru apibūdino pranešimus kaip savotišką komplimentą Ukrainai: „Puiku, jog pasitikite mumis, kad galime padaryti ką nors panašaus!“

Užfiksuota, kad 2022 m. rugsėjo 6 d. „Andromeda“ išplaukė iš Rostoko. Vėliau tyrėjai nustatė jachtos buvimo vietą Baltijos jūroje, nuo Bornholmo 18 km į šiaurės rytus esančioje kitoje Danijai priklausančioje Kristijono saloje. Nuo šios vos 98 gyventojus turinčios salos, anksčiau naudotos kaip karinio jūrų laivyno bazė ir dabar kontroliuojamos Danijos gynybos ministerijos, nebetoli iki sprogimų vietų.

Pakeliui „Andromeda“ buvo sustojusi Vokietijos Riugeno saloje, Vyko miestelyje, – 1000 gyventojų bendruomenė yra nuošalus pensininkų rojus. Paskui užsuko darsyk, kad prisipiltų degalų. Vietos jachtų uosto kapitonas vėliau pasakojo, kad 2022-ųjų rudenį jo dėmesį patraukė viena grupė: apsirengę kaip buriuotojai, kalba jam pasirodė panaši į lenkų ar čekų. Jie nešė iš prekybos centro kelis pirkinių krepšius į laivą. Tikslios datos jis neprisiminė, bet yra tikras, kad ėjo keli vyrai ir viena moteris.

Parengta pagal „The Wall Street Journal“, BBC, ELTA ir „Lietuvos ryto“ inf.

Sprogimų Baltijos jūroje aidas skamba Kijeve: kas žinoma apie Ukrainos vaidmenį „Nord Stream“ sabotažo istorijoje (2)