Kazanėje vykusiame BRICS viršūnių susitikime nestigo staigmenų – nuo prieštaringai vertinamo JT vadovo vizito vizito ir glėbesčiavimosi su diktatoriais iki pirmojo per penkerius metus nesutariančių vadovų susitikimo.

Rytų Europos Studijų Centro (RESC) direktorius Linas Kojala išskyrė tris Rusijoje įvykusio susitikimo tikslus – signalą Vakarams, ribotą spaudimo Kremliaus paramą ir dvišalių santykių svarbą.

Jis taip pat įvertino Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino kėslus ir tai, ką reiškia kritikos sulaukęs Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Antonio Guttereso vizitas Rusijoje.

BRICS organizacija, kilusi iš ją įkūrusių valstybių – Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos Respublikos – inicialų susidaro iš devynių valstybių, prie jos šiemet prisijungus Egiptui, Etiopijai, Iranui ir Jungtiniams Arabų Emyratams.

[[ge:lrytas:lrytas:34750090]]

Svarbiausi akcentai

Vienas svarbiausių susitikimo akcentų buvo glaudesnis BRICS narių ekonominis bendradarbiavimas, įskaitant alternatyvas Vakarų dominuojamoms finansų sistemoms.

Susitikimo metu V. Putinas tvirtino, kad šiuo metu yra formuojama „daugiapolė pasaulio tvarka“. Tiesa, jis pridūrė, esą šiuo metu BRICS nesiekia kurti bendros finansinės sistemos – jam pakanka to, kas egzistuoja dabar.

[[ge:lrytas:lrytas:34764098]][[ge:lrytas:lrytas:34762443]][[ge:lrytas:lrytas:34770102]][[ge:lrytas:lrytas:34769246]]

Kazanėje po penkerių metų pertraukos taip pat susitiko Kinijos vadovas Xi Jinpingas ir Indijos premjeras Narendra Modi.

Forume buvo aptartos svarbiausios geopolitinės temos – Rusijos karas Ukrainoje ir Artimųjų Rytų krizė. Tiesa, panašu, kad nebuvo priimta jokių konkrečių sprendimų dėl brutalios V. Putino invazijos.

„Pabrėžiame, kad visos valstybės turėtų veikti laikydamosi JT Chartijos tikslų ir principų visumos ir tarpusavio sąsajų.

Su dėkingumu atkreipiame dėmesį į atitinkamus tarpininkavimo ir pozityvių paslaugų pasiūlymus, kuriais siekiama taikiai išspręsti konfliktą pasitelkiant dialogą ir diplomatiją“, – rašoma susitikimo deklaracijoje.

[[ge:lrytas:lrytas:34805649]]

Be to, Rusijos vadovas gyrė kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trumpo retoriką dėl karo Ukrainoje, aiškindamas, kad sveikina „nuoširdžius“ žodžius dėl jo noro užbaigti karą Ukrainoje.

Tuo tarpu Vakarų valstybių vadovai skatino BRICS valstybių lyderius paraginti V. Putiną nutraukti karą Ukrainoje.

„Tikime, kad visi viršūnių susitikimo Kazanėje dalyviai pasinaudos proga ir dar kartą paragins V. Putiną nedelsiant nutraukti karą prieš Ukrainos žmones“, – sakė ES atstovas spaudai Peteris Stano.

Rusijos diktatorius užsiminė apie tai, kad daugiau nei 30 valstybių esą išreiškė norą prisijungti prie BRICS, tačiau šių skaičių patvirtinti nepavyko.

[[ge:lrytas:lrytas:34805672]]

Rusijos vadovas rėžė kritikos Vakarams, esą jie mėgina nuslopinti Globaliuosius Pietus ir naudoja „nelegalias prievartos priemones“. Jis pyko dėl Vakarų „įtakos skleidimo“ bei įvardijo „neteisėtas“ sankcijas, protekcionizmą ir manipuliaciją rinkose.

Išskyrė tris tikslus

Politologas Linas Kojala išskyrė tris BRICS vadovų susitikimo tikslus.

Visų pirma, formato tikslas yra siųsti signalą, kad Vakarų dominuojama pasaulio tvarka eina į užmarštį ir pabrėžti naujų valstybių, kurių svoris ateityje bus didesnis, kilimą.

[[ge:lrytas:lrytas:34805757]]

Politologas aiškino, kad tokią tvarką BRICS nariai išskyrė per ekonominį aspektą, mokėjimų sistemą, prekybinius santykius ir sprendimų tarptautinėje arenoje koordinavimą.

„Aišku, tas faktas, kad susitikimui šeimininkavo Rusija, buvo signalas apie tai, kad šitos valstybės tarptautinę izoliacija dėl vykdomos agresijos prieš Ukrainą yra ribota.

Atvyko daug lyderių, įvyko daug susitikimų ir pats faktas signalizuoja, kad Vakarų šalių spaudimas yra aktualus, bet kitų šalių parama tam spaudimui yra labai ribota“, – portalui Lrytas antrą susitikimo tikslą įvardijo L. Kojala.

Politologas įvardijo ir trečiąjį tikslą – galimybę vystyti dvišalius santykius, susitikti ir bendrauti. Čia L. Kojala išskyrė N. Modi ir Xi Jinpingo susitikimą po penkerių metų pertraukos.

[[ge:lrytas:lrytas:34805658]]

„Mes matėme svarbių susitikimų. Aš manau Kinijos ir Indijos lyderių susitikimas pirmą kartą per penkerius metus yra savaime reikšmingas.

Tai ne tiek galbūt atliepė pačios BRICS, kaip organizacijos, ar ketinančios tapti organizacija, tikslus, bet tai labiau yra forumas toms valstybėms kalbėtis tarpusavyje, galbūt spręsti dvišalius klausimus“, – svarstė politologas.

Siekė legitimizacijos

Nors susitikimo metu buvo užsiminta apie karą Ukrainoje, V. Putinas tiesioginės paramos invazijai nesulaukė. Tiesa, L. Kojala išskyrė du aspektus, kuriuose Rusijos diktatorius pasiekė nedidelį proveržį.

[[ge:lrytas:lrytas:34805677]]

„Pirmiausiai jis (V. Putinas – aut. past.) parodė, kad nėra izoliuotas ir turi alternatyvų Vakarams, kuriomis gali kliautis. Ir aišku, kad Kinija ar Indija yra svarbiausios alternatyvos, ypatingai, kalbant apie ekonominius ryšius, rusiškų žaliavų pardavimą“, – kalbėjo politologas.

„Tas izoliacijos faktoriaus paneigimas vizualiai Kazanėje, ko gero, V. Putinui buvo svarbus“, – apibendrino jis.

L. Kojala išskyrė ir Turkijos vadovo Recepo Tayyipo Erdogano vizitą Kazanėje. Nors Ankara yra NATO narė, ji neprisideda prie Vakarų sankcijų Rusijai ir aktyviai perka šalies žaliavas.

BRICS vadovų susitikimo metu V. Putinas paragino nares sukurti alternatyvią mokėjimo sistemą Vakarams, kurie esą „naudoja dolerį kaip politinį ginklą“.

[[ge:lrytas:lrytas:34805679]]

Rusija kuria atsiskaitymų ir mokėjimų sistemą, kuri būtų kaip alternatyva Belgijoje veikiančiai SWIFT mokėjimo sistemai.

„The Guardian“ vertinimu, susitikimo deklaracija rodo, kad didelių pasiekimų kuriant šią sistemą dar nėra. Tiesa, „dedolerizacijos“ iniciatyva yra bene apčiuopiamiausias BRICS vadovų susitikime pasiūlytas pasiūlymas.

„Tos kalbos, pranešimai apie naują mokėjimo sistemą galbūt šiandien yra aktualiausi Rusijai, nes tai leistų mažinti Vakarų šalių sankcijų daromą įtaką.

Klausimas, kiek tai yra aktualu kitoms valstybėms. Žinome Kinijos didelę priklausomybę nuo Vakarų šalių rinkų ir vargu, ar ta priklausomybė mažės, ar interesas iš Kinijos pusės yra būtinai kurti sistemas, kad tą apeitų“, – svarstė L. Kojala.

[[ge:lrytas:lrytas:34805658]]

Jo teigimu, šiuo metu Kinija tokio intereso neturi, tačiau, tai gali būti aktualu ilguoju laikotarpiu, ypač kilus platesniam konfliktui tarp Vakarų ir Kinijos.

„Čia jau atsiranda niuansai, ar tie skambūs pareiškimai ir deklaracijos apie naujų mokėjimų sistemų sukūrimą atitiks tą realų turinį ir realų tų dalyvaujančių valstybių interesą dėl to stengtis, nes, be abejo, kad sukurti tokius dalykus nėra paprasta ar pigu“, – pasiūlymą vertino RESC direktorius.

Nusilenkė V. Putinui ir apkabino A. Lukašenką

Į BRICS vadovų susitikimą taip pat atvyko ir Jungtinių Tautų generalinis sekretorius A. Gutteresas, kur jis susitiko su V. Putinu.

[[ge:lrytas:lrytas:34805691]]

Toks organizacijos vadovo manevras sulaukė tarptautinės kritikos, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atsisakė priimti A. Gutteresą Kyjive.

„JT generalinis sekretorius atmetė Ukrainos kvietimą į pirmąjį pasaulinį taikos viršūnių susitikimą Šveicarijoje.

Tačiau jis priėmė karo nusikaltėlio V. Putino kvietimą į Kazanę. Tai neteisingas pasirinkimas, kuris nepadeda siekti taikos tikslo. Jis tik kenkia JT reputacijai“, – socialiniame tinkle „X“ antradienį pabrėžė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.

Atvykęs į Kazanę A. Gutteresas spaudė ranką ir nusilenkė V. Putinui bei apsikabino su Baltarusijos diktatoriumi A. Lukašenka.

[[ge:lrytas:lrytas:34805660]]

JT generalinio sekretoriaus biuras atmetė kritiką ir pareiškė, kad JT vadovas ir praeityje dalyvavo BRICS susitikimuose, o dėl organizacijos svarbos jos ignoruoti negalima.

„Reikia taikos Ukrainoje. Teisingos taikos, atitinkančios JT chartiją, tarptautinę teisę ir JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijas“, – konferencijoje pažymėjo jis.

Tiesa, Kremliaus šeimininko JT generalinio sekretoriaus kalba įspūdžio nepadarė. Jis pašaipiai pakomentavo A. Guterreso formuluotę, kad pasaulis problemas gali išspręsti tik kartu, kaip „pasaulinė šeima“.

L. Kojala teigė, kad A. Guttereso dalyvavimas renginyje Rusijoje prisideda prie V. Putino sistemos ir veiksmų legitimizacijos, nors pats JT vadovas nepritaria Kremliaus veiksmams. Tiesa, tai nebuvo pagrindinė problema.

[[ge:lrytas:lrytas:34805682]]

„Vis tik tas faktas, kad JT atstovas, kuris tarsi reprezentuoja JT idealus, įskaitant ir JT Chartiją, vyksta ten, kur patenka į kadrus, kuriuose lenkiasi V. Putinui ar apsikabina su A. Lukašenka, tiesiog kenkia pačios JT organizacijos autoritetui, kenkia tiems tikslams, kuriuos kelia JT kaip organizacija“, – aiškino L. Kojala.

Politologas įvertino, kad esminis šios organizacijos tikslas yra vienas – taika.

„Tai parodo, kad V. Putino ir A. Lukašenkos režimai geba išnaudoti šitas situacijas palankia linkme ir laimėti tokių propagandos taškų, nes šiuo atveju mes nesitikime, kad ten buvo priimti kažkokie sprendimai, ar kad A. Guterresas turėtų įtakos kažkokių geopolitinių sprendimų priėmimui.

Bet vien tas faktas ir vaizdai, kuriuos mes matėme, tikrai atliepia Kremliaus ir kitų režimų, kaip Minsko režimas, tikslus“, – pridūrė jis.

[[ge:lrytas:lrytas:34805678]]

L. Kojala įvertino, kad A. Gutteresas deklaravo siekį kalbėtis, reprezentuoti tam tikrą poziciją, kuri tiesiogiai nesutiks su Kremliaus dėstomu naratyvu, o tai atsispindėjo pasisakyme, kurį jis pasakė viešai BRICS susitikimo metu.

„Bet tai neatliepia problemos, neatliepia vaizdinio, kurį jis sukuria kaip JT generalinis sekretorius, kad su tam tikrais lyderiais bendrauti jis yra linkęs, tam tikrus lyderius jis supranta kaip tuos, kuriems reikia spausti ranką ir net apsikabinti, o su kitais susitikimai stringa, arba įvyksta ne visada“, – vizitą kritikavo L. Kojala.

Tiesa, RESC direktoriaus vertinimu, vizito pervertinti nereikėtų, nes JT negali atstovauti pasaulio valstybių, jos tiesiog atspindi pasaulio ginčus, nesutarimus, negebėjimą įgyvendinti tų ambicingų tikslų, kuriuos skelbia JT chartija.

„Gaila, kad tas autoritetas šiuo atveju, yra pasitelkiamas pirmiausiai, tokių režimų, kaip Kremlius ir Minskas, o ne pasitarnauja, kad būtų atlieptos esminės šiandieninės geopolitinės problemos, įskaitant tiesiog brutalų teritorinio vientisumo principo pažeidimą prieš Ukrainą ir iš viso to išplaukiančias pasekmes“, – vizitą apibendrino L. Kojala.

[[ge:lrytas:lrytas:34805681]]

Turkijos tikslai

Į Kazanėje vysktančią konferenciją taip pat atvyko ir Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas.

„Turkija nuolatos bando save pateikti kaip šalį, kuri gali susitikti ir kalbėtis su visais, ypač, siekdama nacionalinio intereso – tą geriausiai pažymi Turkijos pozicija Ukrainos klausimu.

Viena vertus yra siunčiama ginkluotė Ukrainai, į Juodająją jūrą neleidžiami Rusijos laivai per sąsiaurį (Bosforo sąsiauris – aut. past.). Kita vertus, Turkija nėra sankcijų Rusijai dalis, ji toliau bendrauja su Kremliumi ir ieško, kaip įgyvendinti savo interesus“, – pažymėjo L. Kojala.

[[ge:lrytas:lrytas:34805662]]

Politologas įvertino, kad politiko dalyvavimas visiškai nestebina ir visiškai atspindi ilgalaikę R. T. Erdogano vykdomą politiką.

„Turime susitaikyti su ta aplinkybe, kad viena iš NATO valstybių tokią politiką kryptyngai vykdė, vykdo ir ko gero vykdys ateityje“, – apibendrino L. Kojala.

Svarbiausi BRICS viršūnių susitikimo momentai – politologo akimis: kur išlošė Kremlius ir ką reiškia JT vadovo fiasko (5)