„Tarp sąjungininkių visada kyla problemų – niekada nebūna visiškai ramu ir sklandu“, – po susitikimo su Didžiosios Britanijos premjeru Keiru Starmeriu žurnalistams sakė M. Rutte. „Tačiau esu visiškai įsitikinęs, kad tai netrukdys mūsų kolektyviniam ryžtui išlaikyti stiprų atgrasymą“, – pridūrė jis.
D. Trumpas sukėlė šoką kai kurioms artimiausioms Vašingtono partnerėms, paskelbęs apie muitus NATO narei Kanadai ir pagrasinęs padaryti tą patį Europos Sąjungos atžvilgiu. Tai, kad jis nusitaikė į JAV sąjungininkes, dar labiau sumažino pasitikėjimą Amerikos įsipareigojimu. D. Trumpas jau anksčiau pareiškė abejonių dėl savo noro padėti apsaugoti Europą. Jis taip pat pagrasino NATO narei Danijai, kad pasiims Grenlandiją.
Paklaustas, ar Europa turėtų kurti planus gintis be JAV paramos, M. Rutte atsakė, jog įsivaizduoti NATO be pagrindinio vaidmens Aljanse vaidinančių Jungtinių Amerikos Valstijų yra „kvaila mintis“.
Susiję straipsniai
„Geriausia, ką Vakarai gali padaryti, tai išlaikyti vienybę, ir aš žinau, kad toks pats mąstymas vis dar vyrauja JAV, įskaitant Baltuosius rūmus“, – sakė jis.
D. Trumpo pareikštą norą gauti Grenlandiją M. Rutte atrėmė pasiūlydamas NATO imtis didesnio vaidmens stiprinant gynybą ginčijamame Arkties regione.
„Manau, kad labai naudinga, jog prezidentas Trumpas mus perspėjo apie geopolitinę ir strateginę problemą tolimojoje šiaurėje“, – sakė M. Rutte ir pridūrė, jog kolektyvinės gynybos Aljansas visada privalo ieškoti geriausio būdo, kaip įveikti iššūkius.