Kas antrai Grenlandijos moteriai, kai kurioms – dar esant mergaitėms, buvo prievarta įdėtos kontraceptinės spiralės. Dabar, po daugiau nei pusšimčio metų, jos reikalauja teisingumo už patirtą kančią.

64 metų Hedvig Frederiksen miegamajame ant spintos guli juodas nedidelis lagaminas.

Jeigu kada nors ji pagaliau bus pakviesta vykti į Daniją duoti parodymų, nukels lagaminą ir susidės daiktus.

Tuomet H.Frederiksen pirmąkart po daugelio metų skris lėktuvu. Moteris įsivaizduoja, kaip Danijos sostinėje Kopenhagoje įeina į didelę salę, kaip į ją žiūri danai ir nervingai laukia. Jie tylės ir privalės klausytis. Po 50 metų Grenlandijos gyventoja išsamiai papasakos, kas tada jai nutiko.

[[ge:lrytas:lrytas:36340609]]

Praneš, kas buvo padaryta jai, 14-metei mergaitei: prievarta į vaginą įstatyta pernelyg didelė varinė spiralė. Moteris atskleis, kaip jautėsi dešimtmečius nežinodama, kas atsitiko jos kūnui.

H.Frederiksen pasakos apie skausmus, danų gydytojus, kurie iš jos šaipėsi ir darė prielaidą, kad galbūt ji miega su per daug vyrų. Kalbės apie gėdą, visą gyvenimą tvyrančią baimę dėl dukters. Pasakys, kaip Grenlandijoje vadinama tai, kas nutiko jai ir kas antrai jos kartos moteriai, – genocidu.

Maždaug pusei visų salos vaisingo amžiaus moterų 1966–1970 m. danų gydytojai joms nežinant įdėjo kontraceptines spirales.

[[ge:lrytas:lrytas:36147106]][[ge:lrytas:lrytas:36341429]][[ge:lrytas:lrytas:35975486]]

Tuo metu, kai žmonija stebėjo pirmąjį nusileidimą Mėnulyje, o studentai Europoje ir JAV eksperimentavo su haliucinogeniniu narkotiku LSD, didžiausioje Žemės saloje prasidėjo kitas bandymas – kaip galima greičiau radikaliai sumažinti gimstamumą.

Šis akivaizdus nusikaltimas netrukus gali turėti geopolitinių pasekmių: dauguma Grenlandijos gyventojų trokšta nepriklausomybės, o dėl Šiaurės Atlanto pakraštyje esančios ledu padengtos salos atvirai varžomasi tarptautinėje arenoje.

Po permainų – sumaištis

Grenlandija – autonominė Danijos Karalystės teritorija, kurioje gyvena 57 tūkst. žmonių. Sala 2009 m. gavo plačią savivaldą, įskaitant teisę referendumu paskelbti nepriklausomybę nuo Danijos.

Jau per pirmąją savo prezidentavimo kadenciją Donaldas Trumpas norėjo, jog JAV perimtų Grenlandijos kontrolę.

Dabar jis vėl reiškia pretenzijas į salą, į kurią su vienos dienos privačiu vizitu pasiuntė savo sūnų Donaldą jaunesnįjį, ir netgi neatmeta galimybės imtis karinių veiksmų dėl šios teritorijos.

Kitoje Atlanto pusėje D.Trumpo planams priešinasi Danijos Karalystė, neseniai pakeitusi nacionalinį herbą. Naujojoje versijoje neliko trijų karūnų – Kalmaro sąjungos tarp Danijos, Norvegijos ir Švedijos simbolio. Atskirai pateikti Farerų ir Grenlandijos salų simboliai – avinas ir baltasis lokys. Pastarasis turi būti pagarbos ženklas ledo sukaustytai salai, bet tai susiję ir su verslu.

Daugiau nei du šimtmečius danai Grenlandiją valdė kaip kolonizatoriai, o vietos gyventojai medžiojo ruonius, eksportavo riebalus, lempų alyvą ir sąmoningai buvo laikomi izoliacijoje.

[[ge:lrytas:lrytas:36378798]]

Po Antrojo pasaulinio karo, plečiantis diskusijai apie dekolonizacijos procesą, 1953-iaisiais Danijos konstitucijoje buvo padarytos pataisos ir Grenlandija tapo lygiaverte karalystės dalimi.

Tačiau daugeliui salos gyventojų – vyrų ir moterų – tai buvo didžiausių kančių pradžia.

Prasidėjo salos modernizavimo projektas. Danai skubiai pastatė daugiabučių namų kvartalus, tiksliai nukopijuotus nuo Orhuso ar Kopenhagos. Kilo ligoninės ir fabrikai, iš daugybės mažų gyvenviečių norėta sulipdyti kelis miestus.

Danijos realybė turėjo pasiekti Grenlandijos sostinę Nuką, pietinėje salos dalyje esantį Kakortoką ir Ilulisatą vakaruose.

Tuomet Grenlandijoje gyveno maždaug 30 tūkstančių žmonių, daugiausia inuitai – grupė Arkties tautų, artimų savo kalba ir kultūra.

Vaikų mirtingumas sumažėjo, kūdikių skaičius kasmet augo – buvo prognozuojamas vienas didžiausių pasaulyje gimstamumo rodiklių.

Kopenhagą apėmė panika: kas turėtų finansuoti vaikų darželius ir mokyklas? Ką reikėtų daryti, jeigu vis daugiau salos gyventojų taptų bedarbiais?

Išgyvenimai – siaubingi

H.Frederiksen buvo 12-a, kai ją metams išsiuntė į Daniją. Nori to ar ne, niekada nebuvo klausiama – tai nurodymas.

„Danai buvo mūsų dievai“, – sako moteris.

[[ge:lrytas:lrytas:36378784]]

Kursų metu Grenlandijos vaikai turėjo būti auklėjami kaip maži europiečiai.

Kai kurie visam laikui liko Danijoje, buvo atiduoti įvaikinti – gal dėl to, kad jų motinos ir tėvai pasirašė dokumentus, surašytus kalba, kurios nemokėjo.

H.Frederiksen prisimena tėvų, kurie ją priėmė, nusivylimą dėl mergaitės šviesios odos ir dėl to, kokia ji didelė. Jie būtų norėję egzotiškiau atrodančio vaiko.

Per viename Kopenhagos priemiesčių praleistus 12 mėnesių Hedvig pamiršo savo gimtąją kalbą. Kai grįžo, buvo įkurdinta mergaičių internate Pamiuto miestelyje pietinėje Grenlandijos dalyje.

„Lik ten, kitaip atsidursi žuvų fabrike kaip aš“, – sakė jai vyresnioji sesuo.

Kai H.Frederiksen buvo 14 metų, mokykloje apsilankė danų gydytojai ir išsivedė ją su kitomis mergaitėmis. Nė viena nepabėgo net tada, kai su medikais po vieną atsidūrė baltomis plytelėmis išklotame procedūrų kabinete.

Iš ten viena po kitos jos išėjo verkdamos.

„Tai buvo pirmas kartas, kai apsilankiau pas moterų gydytoją“, – tvirtina H.Frederiksen.

[[ge:lrytas:lrytas:36378802]]

Paauglė nežinojo, kaip vadinasi ta kūno dalis, kuri staiga, kaip ji sakė, užsidegė. Nežinojo, kad jai įdėjo kontraceptinę spiralę, – tokią, kokia buvo skirta mamoms.

Hedvig tada buvo išstypusi ir drovi. Jos nebuvo lietęs joks berniukas, o svetimi vyresnio amžiaus vyrai lietė intymiausią mergaitės vietą.

Gydytojai kalbėjosi tarpusavyje, bet ne su ja. Jie norėjo sutrukdyti H.Frederiksen susilaukti vaikų. Tai, kad ji pati dar buvo vaikas, vyrų nedomino.

Ji nieko neklausinėjo, tik gėdijosi. Tai moteris prisimena iki šiol.

Praėjus keleriems metams prasidėjo gimdos uždegimas. Gydytojai patarė H.Frederiksen būti atsargesnei, bet nesakė, kad jai nežinant įdėta kontraceptinė spiralė. Ji daugiau nei 8 metus liko ten – gerokai ilgiau, nei numatyta.

Kai po daugelio metų H.Frederiksen duktė panoro vartoti kontraceptikus, moteris patyrė panikos ataką. Ir tik tada atsivėrė, kas jai buvo padaryta.

Vaikų nepavyko susilaukti

Iš atokaus pakrantės kaimelio kilusi Holga Platou dirba Grenlandijos sostinės Nuko mero administracijoje.

[[ge:lrytas:lrytas:36378799]]

Pasak jos, tai, kas tada atsitiko, yra tarsi užtiškusi rašalo dėmė ant gyvenimo aprašymo: jai taip pat prievarta buvo įdėta kontraceptinė spiralė.

Vėliau H.Platou 26 metus bandė su vyru susilaukti kūdikio. Lytinius santykius planavo pagal kalendorių, išnaudojo visas vaisingas dienas. Viskas veltui.

Abu ilgai nežinojo galimos priežasties. H.Platou įtarė, kad tai dėl jos. Bet kūdikiui pradėti reikia dviejų žmonių.

Gatvėje ji buvo įžeidinėjama: ją vadino „evnijuitsorsuaq“ – moterimi, kuri negali išstumti kūdikio. Grenlandijos gyventojų kultūroje vaikai reiškia gyvenimo prasmę, juos auginti – visų pareiga. Bendruomenė be palikuonių buvo pasmerkta badui.

H.Platou nuolat kentėjo nuo uždegimų, kraujavo. Prieš keletą metų jai teko pašalinti dalį gimdos – moteris įsitikinusi, kad dėl kontraceptinės spiralės. Tuo metu vyras jau buvo ją palikęs.

Tik neseniai H.Platou suprato, kad taip atsitiko ir kitoms moterims. Apie tai ji pirmą kartą perskaitė socialiniame tinkle „Facebook“.

H.Platou kartu su psichologe Naja Lyberth rado ir daugiau nukentėjusių Grenlandijos moterų.

Judėjimas augo. Pernai kovą 143 Grenlandijos gyventojos pateikė ieškinį Danijos Karalystei reikalaudamos kompensacijos dėl kančių, kurias patyrė dėl priverstinės kontracepcijos programos.

[[ge:lrytas:lrytas:36378782]]

H.Platou ieškojo internete gydytojo, kuris įdėjo jai spiralę. Jis vis dar dirba Danijoje, skandalas jo profesinei karjerai nepakenkė.

„Gal tarnyba mūsų saloje jam net padėjo“, – svarsto H.Platou.

Įsitikinęs, kad darė gera

Vienintelis dar gyvas danų politikas, kuris gali papasakoti apie priverstinės kontracepcijos programą, – 83 metų Tomas Hoyemas, 1982–1987 m. Danijos vyriausybėje ėjęs ministro, atsakingo už Grenlandiją, pareigas.

Dabar T.Hoyemas gyvena Pietų Vokietijoje ir dar neseniai kaip Laisvosios demokratų partijos narys buvo išrinktas į savivaldybės tarybą. Vokiškai jis kalba su maloniu danišku akcentu.

T.Hoyemas sako, kad per 5 savo kadencijos metus Grenlandijoje lankėsi net 46 kartus: „Atėjęs į viešbutį iškart sulaukdavai dėmesio. Grenlandijos moterims danai atrodė labai patrauklūs.“

8-ajame dešimtmetyje sala pritraukė daug Danijos vyrų.

Vieni ieškojo sekso, kiti norėjo imtis verslo. Romantikai tikėjosi šaltyje ir atokioje, ledo sukaustytoje saloje rasti vietos tautą, nesugadintą spalvoto televizoriaus ir mikrobangų krosnelėje ruošiamų patiekalų.

[[ge:lrytas:lrytas:36378783]]

Savo darbuotojus T.Hoyemas ragino būti budrius, nes Grenlandijoje jiems dažnai kildavo sveikatos problemų: „Buvo daug sifilio atvejų.“

T.Hoyemas iki šiol įsitikinęs, kad tai, ką jo žmonės padarė saloje, buvo pagalba vykdant Grenlandijos plėtrą. Žinoma, pasitaikė problemų, galbūt ir nesėkmių.

„Tačiau mes padėjome“, – sako T.Hoyemas. Jis tiki, kad net priverstinė kontracepcijos kampanija pasiteisino: „Tai niekada nebuvo paslaptis.“

Kaltinimas dėl genocido, kurį neseniai pateikė ir Grenlandijos ministras pirmininkas Mute Egede, jį siutina: „Tai labai įžūlus ir piktinantis kaltinimas mirusiems mano pirmtakams ir daugeliui buvusių Grenlandijos sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojų.“

Prakalbo apie genocidą

„Niekur kitur pasaulyje nebuvo taip dramatiškai sumažintas visos visuomenės gimstamumo rodiklis“, – tvirtina tarptautinės teisės ekspertė Miriam Cullen kalbėdama apie Grenlandiją.

Ji remiasi Jungtinių Tautų konvencijos dėl kelio užkirtimo genocidui 2-uoju straipsniu.

Genocidu laikomas priemonių, kuriomis siekiama riboti nacionalinei, etninei, rasinei ar religinei grupei priklausančių žmonių gimstamumą, panaudojimas. Dabar esminis klausimas – ar Danija sąmoningai norėjo išnaikinti Grenlandijos gyventojus inuitus?

[[ge:lrytas:lrytas:36378774]]

Grenlandiją ir Daniją sieja šimtmečių senumo istorija. Pirmieji žmonės, kurie po vikingų užmezgė ryšius, buvo banginių medžiotojai, ekspedicijų dalyviai ir misionieriai. Vienam jų – Hansui Egede – Nuko centre pastatytas paminklas. Jo vardu pavadintas didžiausias salos sostinės viešbutis.

Anksčiau inuitai gyveno išsibarstę bendruomenėmis – daugiausia po kelis tūkstančius žmonių. Svarbiausia jiems buvo ištverti atšiauraus kraštovaizdžio sąlygomis. Inuitai keliavo žinodami, kur ir kada yra maisto. Vasarą ir žiemą keitė savo buveines. Kartais buvo keičiamasi ir vaikais, kad jie liktų gyvi.

Visi miegojo bendruomenės patalpose. Skirtingos bendruomenės nuolat susirinkdavo atlikti vieno ritualo: užgesinus alyvos lempą buvo leidžiamas seksas tarp vyrų ir moterų iš skirtingų gyvenviečių. Tai veikiausiai turėjo užtikrinti populiacijos ateitį.

Misionieriai naudojo šias žinias kaip tariamą įrodymą, kad vietos gyventojai yra nesuvaržyti, amoralūs, laukiniai. Bet tokiu papročiu, kaip dabar sako ekspertai, išvengta paveldimų ligų.

Vis dėlto buvo nustatytos tvirtos taisyklės. Dvasininkai uždraudė šamanišką muzikavimą būgnais, propagavo mažas šeimas ir danų kalbą. Vėliau pritarė ir vaikų siuntimui į Daniją.

Savižudybių banga

Savižudybių skaičius Grenlandijoje iki šiol didesnis nei bet kurioje kitoje Europos šalyje.

Greta Nuko universiteto esančiose kapinėse stovi dešimtys kryžių su gimimo datomis po 2000-ųjų. Ant daugelio kapų padėtos ne tik auksinės grandinėlės, jaunuolių nuotraukos, bet ir žaisliniai automobiliai, alaus skardinės.

[[ge:lrytas:lrytas:36378778]]

„Dažniausiai tai jauni žmonės, kurie suklumpa, – sako vietos pastorė. – Jie trokšta išnykti, ir tai siaubinga.“

Daugelis inuitų bandė tapti danais, bet tai juos palaužė.

„Danai sako, kad esame lygiateisiai piliečiai, bet su mumis elgiamasi kaip su nemaloniais giminaičiais“, – teigia pastorė.

Dabar viešbutyje „Hans Egede“ dirba žmonės iš Tailando. Grenlandijoje trūksta darbo jėgos. Tailandiečiai sako: „Danai geri, o inuitai – girtuokliai.“

Jie atskrido iš Bankoko ir išmoko danų kalbą, bet niekas nemoka oficialios grenlandų kalbos.

Kai Danijos parlamento narė iš Grenlandijos 28 metų Aki Matilda Hoegh-Dam išdrįso prabilti savo gimtąja kalba, iš pradžių tai buvo įvertinta kaip reglamento pažeidimas.

Senos žaizdos negyja

Kad padėtis pamažu keistųsi, neužtenka tik jaunų Grenlandijos moterų, tokių kaip parlamentarė A.M.Hoegh-Dam, kurios nesileidžia įbauginamos, indėlio.

[[ge:lrytas:lrytas:36378801]]

Reikia, kad būtų girdimas ir vyresnių moterų, kurios viešai prabilo apie priverstinę kontraceptinių spiralių programą, balsas.

Daug priklauso ir nuo D.Trumpo. Jungtinių Valstijų prezidentas pareiškė, kad Grenlandija yra gyvybiškai svarbi Amerikos saugumui ir todėl Danija turėtų atsisakyti strateginės Arkties salos kontrolės.

JAV kariškiai nuolatos budi Pitufiko bazėje Grenlandijos šiaurės vakaruose – iš čia gali būti neutralizuojamos į Jungtines Valstijas nutaikytos tarpžemyninės raketos.

Be to, po Grenlandijos ledu glūdi daug retų gamtos išteklių. O jei ledynai toliau tirps, atsiras naujų laivybos kelių.

Po pirmojo D.Trumpo pasiūlymo perimti Arkties salą 2019 metais Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen pasiuntė žinią: „Grenlandija neparduodama. Grenlandija nėra danų. Grenlandija – grenlandų.“

Tuomet JAV prezidentas atšaukė savo valstybinį vizitą į Kopenhagą.

Salos žmonės pasijuto šiek tiek labiau įvertinti. Jie apie M.Frederiksen sako, kad anksčiau niekas nieko panašaus dėl Grenlandijos nebuvo padaręs.

Bet dabar vėl tapęs Baltųjų rūmų šeimininku D.Trumpas Grenlandijos kontrolę pavadino absoliučia būtinybe.

[[ge:lrytas:lrytas:36378776]]

JAV prezidento pretenzijas atmetė tiek Kopenhaga, tiek Nukas. Bet siekdamas savo tikslų D.Trumpas pasitelkia psichologinių gudrybių – primena danų padarytas skriaudas salos gyventojams, įskaitant priverstines kontraceptines spirales mergaitėms.

Viena šios kampanijos aukų H.Platou su savo antruoju vyru patyrė tai, kas atrodė neįmanoma, – turi vaiką, 20 metų Aili, savo brolio anūkę.

Kadangi biologinė motina negalėjo rūpintis mergaite, H.Platou pasiėmė Aili, kai ji dar buvo kūdikis, tapo jos globėja, o paskui oficialiai įsivaikino.

H.Platou sako, kad jos šeima trokšta Grenlandijos nepriklausomybės. Tačiau praeities negalima tiesiog išbraukti. Senos žaizdos nenori užgyti.

Tačiau ko salos žmonės gali tikėtis iš ateities? Grenlandija yra 50 kartų didesnė nei Danija ir iki šiol rečiausiai pasaulyje apgyvendintas regionas. Valstybinė oro linijų bendrovė turi vienintelį plataus fiuzeliažo „Airbus 330“ ir kelis mažus lėktuvus.

Skrendantieji iš Europos valandų valandas mato tik jūrą. Tada pasirodo apledėjusios kalnų viršukalnės, aukštos kaip Alpės. Dar valandą – tiktai ledas. Tarp pavienių vietovių nėra jokių kelių – per brangu, per daug sudėtinga. Žmonės susisiekia sraigtasparniais ir laivais.

Nuo 2009-ųjų Grenlandija turi teisę referendumo būdu būti pripažinta visiškai nepriklausoma. Tačiau ši galimybė dėl ekonominės priklausomybės nuo Danijos iki šiol vargu ar buvo įmanoma.

Dėl to daugelis Grenlandijos gyventojų jaučia nuoskaudą. Bejėgiška priklausyti nuo kitos šalies, kuri daug turtingesnė, daug labiau pasitikinti savimi, nors ir daug mažesnė, malonės.

Vis dėlto dabar parlamentarė A.M.Hoegh-Dam yra įsitikinusi, kad Grenlandija netrukus taps savarankiškesnė.

Neseniai ji Danijos parlamente pasakė istorinės reikšmės kalbą: pirmą kartą galėjo šnekėti savo gimtąja kalba su sinchroniniu vertimu.

Kiti Danijos parlamentarai naudojosi ausinėmis. Danijos premjerė M.Frederiksen sėdėjo pirmoje eilėje. Ji linktelėjo.

Po aštrių D.Trumpo žodžių – atkirtis

Po prezidento D.Trumpo pareiškimo, kad Grenlandijos gyventojai nori tapti JAV dalimi, saloje surengtos viešosios nuomonės apklausos rezultatai parodė, jog 85 proc. vietinių nepritaria tokiam prisijungimui, 6 proc. yra už, 9 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu.

Kovą už nepriklausomybę suaktyvinęs Grenlandijos ministras pirmininkas Mute Egede ne kartą yra sakęs, jog sala neparduodama ir patys jos gyventojai turi nulemti savo ateitį: „Mes esame grenlandai. Mes nenorime būti amerikiečiais. Nenorime būti ir danais. Dėl Grenlandijos ateities spręs Grenlandija.“

Danijoje surengtoje apklausoje 78 proc. respondentų prieštaravo galimam Grenlandijos pardavimui JAV, tačiau 72 proc. buvo įsitikinę, kad galutinį sprendimą šiuo klausimu turėtų priimti Grenlandija, o ne Danija.

Į klausimą, kokios šalys kelia didžiausią grėsmę Danijai, 86 proc. atsakiusiųjų paminėjo Rusiją, 46 proc. – JAV, 44 proc. – Šiaurės Korėją, 40 proc. – Iraną.

Virš Grenlandijos pakibę D. Trumpo audros debesys atvėrė senas žaizdas: kaltina Daniją vykdžius genocidą