Ketvirtadienį į Briuselį vykstantys 27 Europos lyderiai žino, kad bet kurią dieną gali sugriūti visa po Antrojo pasaulinio karo pastatyta saugumo architektūra, kuri priklauso nuo Jungtinių Amerikos Valstijų paramos.
JAV prezidentui Donaldui Trumpui sugrįžus į Baltuosius rūmus, lyderiai daug kalba apie žemyno suverenumą ir gynybą.
Europos vyriausybių pareigūnai portalui „Politico“ pripažino, kad atėjo metas žodžius paversti veiksmais, tačiau kai kurie iš jų jau dabar baiminasi, jog toks bandymas gali baigtis siaubingai.
Europa ruošiasi persiginkluoti: U. von der Leyen pristatė 800 mlrd. gynybos planą
Nors Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kalbėjo apie „neįtikėtino pabudimo“ galimybę, diskusijoms artimi asmenys nerimauja, kad įvykiai klostosi greičiau, nei Europos lyderiai gali susidoroti.
„Košmariškas scenarijus būtų toks, jei JAV netrukus paskelbtų apie susitarimą, kuriame būtų priimta didžioji dalis Rusijos reikalavimų, o tuomet lieptų Ukrainai ir Europai jį priimti“, – „Politico“ sakė Karališkojo Jungtinių tarnybų instituto Londone generalinio direktoriaus pavaduotojas Malcomas Chalmersas.
Pasak „Politico“, europiečiai bijo ne tik JAV – jie taip pat baiminasi kai kurių žemyno politikų.
Susiję straipsniai
Nors ketvirtadienį vyksiantis aukščiausiojo lygio susitikimas, įvykęs praėjus vos kelioms dienoms po mažiau oficialių susitikimų Paryžiuje ir Londone, rodo, kad ketinama ieškoti sprendimų, diplomatai jau ruošiasi, kad Vengrijos premjero Viktoro Orbano vadovaujama prorusiška lyderių grupė gali viską sužlugdyti.
Dėl svarstomų temų skaičiaus ir grėsmingo vienybės stygiaus šis ketvirtadienio aukščiausiojo lygio susitikimas gali pasukti įvairiomis kryptimis.
Vadovai svarstys, kaip greitai perskirstyti išteklius nacionalinėms kariuomenėms stiprinti, ir tuo pat metu bandys parodyti paramą Ukrainai.
Jie taip pat bandys pabrėžti savo pasipiktinimą Rusijos vadovo Vladimiro Putino režimu, įskaitant potencialų įsipareigojimą imtis dar vieno sankcijų etapo.
„Trumpai tariant, tai nebus lengva“, – vertina „Politico“.
Bando griebti jautį už ragų
„Europa susiduria su aiškiu ir aktualiu pavojumi tokio masto, kokio nė vienas iš mūsų nematė per savo suaugusiųjų gyvenimą“, – antradienį ES vadovams rašė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir pridūrė: „Ant kortos pastatyta laisvos ir suverenios Ukrainos – saugios ir klestinčios Europos – ateitis.“
Praėjus daugiau nei trejiems metams nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios ir vos šešioms savaitėms nuo D. Trumpo tapimo JAV prezidentu, ketvirtadienį vyksiantis aukščiausiojo lygio susitikimas užbaigs istoriją lemiančių momentų savaitę Vakaruose.
Nors E. Macronas ir Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris, praėjusią savaitę pabandę įsiteikti D. Trumpui, įnešė šiek tiek teigiamų emocijų, nuo to laiko viskas ėmė smarkiai strigti.
Po penktadienį Ovaliajame kabinete įvykusio katastrofiško D. Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimo JAV prezidentas priėmė sprendimą sustabdyti karinę pagalbą karo nuniokotai šaliai.
Karinis finansavimas tradiciškai nėra ES klausimas, tačiau žemyno vadovai aptars, kaip būtų galima veikti centriniu lygmeniu.
Vienas iš pirmųjų klausimų, kuriuos svarstys Europos vadovai, yra antradienį U. von der Leyen paskelbtas planas, pagal kurį per ateinančius metus gynybai būtų skirta iki 800 mlrd. eurų papildomų išlaidų.
Konkrečiausiai į U. von der Leyen planą įtraukta idėja ES pasiskolinti 150 mlrd. eurų, kurie tuomet būtų paskolinti ES šalių vyriausybėms.
Taip siekiama finansuoti visos Europos įrangą tokiose srityse kaip oro ir priešraketinė gynyba, artilerijos sistemos, raketos, šaudmenys, bepiločiai orlaiviai ir kitos reikmės.
Europos Komisija (EK) taip pat siūlo sušvelninti ES išlaidų taisykles, kad vyriausybės galėtų stiprinti savo kariuomenę.
Pasak U. von der Leyen, leidus šalims per ketverius metus padidinti gynybos išlaidas, atitinkančias 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto, visame bloke tai sudarytų apie 650 mlrd. eurų.
Nors jos pranešimas spaudai antradienį buvo planuojamas jau kurį laiką, jis buvo surengtas kaip reakcija į JAV sprendimą nutraukti pagalbos Ukrainai teikimą, „Politico“ sakė du ES pareigūnai.
Europos investicijų bankas taip pat paskelbė, kad siūlo pakeisti savo taisykles, siekiant leisti lengviau finansuoti gynybos projektus.
ES diplomatai ir pareigūnai vis dar nagrinėja pasiūlymų detales, tačiau apskritai tai buvo apibūdinta kaip pirmas žingsnis teisinga linkme.
„U. von der Leyen bando griebti jautį už ragų, – „Politico“ sakė vienas anonimiškai kalbėjęs Prancūzijos ministras. – Bet ar technokratinė ES struktūra sugebės sekti paskui?“
Tikimasi, kad vadovai taip pat aptars, kaip panaudoti Rusijos turtą, įšaldytą nuo karo Ukrainoje pradžios.
Europos šalys, įskaitant Prancūziją, vis labiau palaiko prieštaringesnę idėją konfiskuoti patį Rusijos įšaldytą 200 mlrd. dolerių turtą. Visgi plano priešininkai sako, kad tai susidurs su teisinėmis kliūtimis ir gali sukelti finansinį nestabilumą.
Vengrijos manevrai
Portalas „Politico“ rašo, kad mūšis dėl didesnės karinės paramos tiekimo Ukrainai jau prasidėjo.
Pareigūnai tikėjosi, kad į aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškimą bus įtrauktas praėjusį mėnesį ES užsienio reikalų vadovės Kaja Kallas paskelbtas planas šiais metais Ukrainai suteikti bent 1,5 mln. artilerijos šaudmenų, taip pat kitos įrangos, pavyzdžiui, oro gynybos sistemų, raketų ir bepiločių orlaivių.
Nors galutinis pareiškimas nebus paskelbtas iki aukščiausiojo lygio susitikimo pabaigos, naujausiame antradienio vakarą išplatintame projekte, kurį matė „Politico“, ministrai raginami rasti būdą, kaip užtikrinti, kad ginklų tiekimas būtų tęsiamas.
Pareigūnai teigė, kad Vengrija atsisako jam pritarti. Teksto projekte pabrėžiama, kad ES „ir toliau teiks Ukrainai reguliarią ir nuspėjamą finansinę paramą“.
2025 m. ji Ukrainai skirs 30,6 mlrd. eurų, iš ES paramos Kyjivui mechanizmo. Tikėtina, kad ateityje pinigų bus gauta iš plano „Rearm Europe“ – antradienį paskelbtos U. von der Leyen iniciatyvos.
Kol vyks Europos vadovų susitikimas, Ukrainos pareigūnai drąsiai reaguoja į JAV pranešimus apie paramos nutraukimą.
Tai „labai skausminga, bet ne pražūtinga“, „Politico“ sakė aukštas Ukrainos pareigūnas.
„Tai kainuos Ukrainai nereikalingų mirčių ir prarastų teritorijų, bet neprives prie pralaimėjimo“, – apibendrino jis.
Parengta pagal „Politico“ inf.