Donaldas Trumpas nurodė sustabdyti karinės pagalbos teikimą Ukrainai. Tai padaryta praėjus kelioms dienoms po JAV lyderio konflikto su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu Baltųjų rūmų Ovaliajame kabinete.

„JAV prezidentas aiškiai pasakė, kad jo dėmesys sutelktas į taiką. Mums reikia, kad mūsų partneriai taip pat būtų įsipareigoję siekti šio tikslo. Sustabdome ir persvarstome savo pagalbą, kad įsitikintume, jog ji prisideda prie sprendimo. Tai nėra galutinis pagalbos nutraukimas, o pauzė“, – pranešė Baltieji rūmai.

Tiekimo stabdymas truks tol, kol D.Trumpas įsitikins, kad Ukrainos vadovybė demonstruoja norą siekti taikos.

Nurodymas apima visą Ukrainai nepristatytą JAV karinę įrangą, įskaitant dabar esančius pakeliui arba Lenkijoje laukiančius tranzito ginklus.

[[ge:lrytas:lrytas:36800450]]

Toks sprendimas kelia pavojų Ukrainos pajėgų gebėjimui toliau priešintis Rusijos agresijai.

Be naujų karinių atsargų ukrainiečiai greičiausiai iki šių metų vidurio turės pakankamai ginklų, kad galėtų tęsti kovą su okupantais dabartiniu tempu. Tai iš dalies yra Joe Bideno administracijos nuopelnas – ji smarkiai padidino ginklų tiekimą Kyjivui prieš D.Trumpui grįžtant į Baltuosius rūmus.

Prireiks šiek tiek laiko, kol karinės pagalbos sustabdymo poveikis taps apčiuopiamas mūšio lauke, bet kai atsargos bus išeikvotos, situacija taps rimta: atsiranda spraga, kurios Europa nepajėgs užpildyti viena.

[[ge:lrytas:lrytas:36741834]][[ge:lrytas:lrytas:36794792]][[ge:lrytas:lrytas:36794585]][[ge:lrytas:lrytas:36789742]]

Konfliktas tapo viešas

Nors keliamos ir versijos, kad sprendimą stabdyti paramą Ukrainai naujoji JAV administracija neoficialiai priėmė jau anksčiau, šis žingsnis labiausiai siejamas su karščiausia vieša scena Ovaliojo kabineto istorijoje, kai praėjusį penktadienį V.Zelenskis atvyko į Vašingtoną pasirašyti su D.Trumpu susitarimo, reglamentuojančio retųjų išteklių išgavimą Ukrainoje bendradarbiaujant su JAV.

Neeilinis protrūkis įvyko po to, kai D.Trumpas pareiškė, kad Ukraina turės leistis į kompromisus dėl paliaubų su Rusija, kuri prieš trejus metus pradėjo visapusišką įsiveržimą į kaimyninę šalį.

„Negalima sudaryti jokių susitarimų be kompromisų.

Tad jis tikrai turės leistis į tam tikrus kompromisus, tačiau tikėkimės, kad jie nebus tokie dideli, kaip mano kai kurie žmonės“, – dėstė D.Trumpas.

[[ge:lrytas:lrytas:36803471]]

Tačiau V.Zelenskis, rodydamas D.Trumpui karo žiaurumų nuotraukas ir turėdamas omenyje Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, pažymėjo: „Neturėtų būti jokių kompromisų su žudiku mūsų teritorijoje.“

D.Trumpas ėmė kritikuoti V.Zelenskį, kuris visiškai nerodo dėkingumo: „Jūs žaidžiate su milijonų žmonių gyvybėmis. Jūs žaidžiate su Trečiuoju pasauliniu karu, o tai, ką jūs darote, labai nepagarbu šios šalies atžvilgiu.“

Šalia sėdėjęs JAV viceprezidentas J.D.Vance’as taip pat užsipuolė V.Zelenskį ir pavadino jį nepagarbiu. V.Zelenskis bandė atsakinėti, tačiau buvo nutrauktas. Ukrainos delegacija netrukus buvo išprašyta iš Baltųjų rūmų taip ir nepasirašius susitarimo dėl retųjų išteklių bendro išgavimo.

Kremlius – patenkintas

Pasak kai kurių JAV pareigūnų, karinės pagalbos stabdymas yra Vašingtono spaudimo Kyjivui strategija.

Buvęs prezidento Baracko Obamos administracijos Nacionalinio saugumo tarybos darbuotojas Charlesas Kupchanas sakė: „Tai, ką čia matome, yra įžūli prievartos ir rankų išsukinėjimo diplomatija. Iš esmės D.Trumpas ukrainiečiams sako: jei norite amerikietiškų ginklų ir JAV paramos, jums laikas sėsti prie derybų stalo su Rusija.“

Prieš tai D.Trumpas dar kartą aštriai sureagavo į Ukrainos vadovo žodžius, kad taikos susitarimas su Rusija dar labai toli.

„Tai blogiausias pareiškimas, kokį tik galėjo padaryti V.Zelenskis, ir Amerika su tuo ilgai nesitaikstys!

Tai ir sakiau: šis vaikinas nenori taikos tol, kol Amerika jį palaiko, o Europa susitikime su V.Zelenskiu aiškiai pareiškė, kad negali to padaryti be Jungtinių Valstijų, – tikriausiai ne pats geriausias pareiškimas kalbant apie jėgos demonstravimą prieš Rusiją. Ką jie mano?“ – parašė JAV prezidentas savo socialiniame tinkle „Truth“.

[[ge:lrytas:lrytas:36803464]]

Tokiu įvykių posūkiu Maskva džiaugėsi.

„Jei JAV stabdo karinius tiekimus, tai tikriausiai būtų geriausias indėlis į taiką, – dėstė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. – Tai sprendimas, galintis iš tikrųjų pastūmėti Kyjivo režimą į taikos procesą.“

Netrukus prakalbo kitaip

V.Zelenskis iš pradžių aiškino neketinantis atsiprašyti D.Trumpo už tai, kas nutiko Ovaliajame kabinete, bet po poros dienų, matyt, buvo įtikintas, kad užsispyrimas niekur nenuves.

„Baltuosiuose rūmuose Vašingtone įvykęs mūsų susitikimas nesiklostė taip, kaip turėjo. Tenka apgailestauti, jog viskas įvyko būtent taip.

Atėjo metas pataisyti reikalus. Norėtume, kad bendradarbiavimas ir bendravimas ateityje būtų konstruktyvus“, – socialiniame tinkle „X“ parašė V.Zelenskis.

Jis pridūrė: „Ukraina yra pasiruošusi kuo greičiau sėsti prie derybų stalo, kad priartintų ilgalaikę taiką. Niekas nenori taikos labiau negu ukrainiečiai. Mano komanda ir aš esame pasiruošę siekti ilgalaikės taikos tvirtai vadovaujant prezidentui D.Trumpui.

[[ge:lrytas:lrytas:36803818]]

Ukraina yra pasiruošusi nedelsiant sutikti su paliaubomis danguje – raketų, tolimojo nuotolio bepiločių orlaivių, bombų, nukreiptų prieš energetikos ir kitokią civilinę infrastruktūrą, uždraudimu – ir paliaubomis jūroje, jei Rusija pasielgs taip pat.“

Jis taip pat pažymėjo, kad Kyjivas pasiruošęs pasirašyti susitarimą dėl JAV prieigos prie Ukrainos naudingųjų iškasenų bet kuriuo metu ir bet kokiu patogiu formatu.

V.Zelenskio atgaila D.Trumpą pamalonino. Antradienį sakydamas kalbą Kongrese JAV prezidentas teigė: „Gavau svarbų laišką iš V.Zelenskio. Jame rašoma, jog Ukraina yra pasirengusi kuo greičiau sėsti prie derybų stalo, kad greičiau stotų ilgalaikė taika.“

D.Trumpas atkreipė dėmesį, jog jo administracija šiuo metu aktyviai palaiko ryšį su Maskva ir yra gavusi stiprių signalų, kad Rusija yra atvira taikos deryboms.

„Negi tai nebūtų gražu? – kalbėjo D.Trumpas. – Laikas užbaigti šią beprotystę. Laikas užbaigti žudynes. Laikas užbaigti beprasmišką karą.“

Kyjivas tikėjosi daugiau

Kaip po D.Trumpo ir V.Zelenskio konflikto situacija rutuliosis toliau?

Formaliai Kijevo delegacija atvyko į Baltuosius rūmus pasirašyti ilgai gimdytos sutarties su JAV dėl Ukrainos retųjų išteklių išgavimo. Šis dokumentas – kelias savaites trukusių ukrainiečių ir amerikiečių komandų derybų vaisius – buvo pirminis susitarimas, kuris paskui turėjo būti išplėstas į kitą, daug detalesnį ir išsamesnį susitarimą.

Taigi Ukrainos pusė – ir pirmiausia V.Zelenskis – šio bendrojo memorandumo pasirašymą aiškiai suprato kaip pretekstą derėtis su D.Trumpu prieš tai, kai su juo susitiks Vladimiras Putinas.

Situacija specifinė tuo, kad už susitarimo dėl išteklių lyg šešėlis kybo iki šiol nepaskelbtas D.Trumpo taikos planas – kelias, kuris, JAV prezidento manymu, turėtų atvesti į Ukrainos ir Rusijos karo pabaigą.

Ir panašu, kad D.Trumpo mestelėta frazė: „Arba pasirašome susitarimą, arba mes pasitraukiame“ – buvo visai ne apie sutartį dėl išteklių, nes tikimybė, kad ji nebus pasirašyta, V.Zelenskio vizito išvakarėse buvo beveik lygi nuliui. Labai tikėtina, kad JAV lyderis turėjo galvoje: sutikite su mano konflikto užbaigimo algoritmu arba mes nustosime tuo užsiiminėti.

[[ge:lrytas:lrytas:36803463]]

O Kyjivo ir Vašingtono požiūriai į tai, kaip reikėtų užbaigti karą, iš esmės skiriasi. D.Trumpas pasisako už neatidėliotiną ugnies nutraukimą, po kurio būtų galima rengti tolesnes derybas dėl taikaus Ukrainos ir Rusijos sambūvio. V.Zelenskis pasisako prieš tai, kad „tiesiog liautis šaudyti“. Ukrainos patirtis sudarant tokias paliaubas su Rusija neguodžianti – Maskva visą laiką jas sužlugdydavo.

D.Trumpas sako, kad šį kartą bus kitaip, nes Rusija jį esą gerbia. V.Zelenskis prieštarauja: jūs, žinoma, didis prezidentas, tačiau prieš bet kokias paliaubas norėtume gauti svaresnių garantijų dėl jų laikymosi.

Abejonės, kad D.Trumpo autoritetas – nepakankama priemonė atgrasyti V.Putiną nuo dar vieno karo pradžios, atrodo, įžeidžia JAV lyderį, o kalbos apie kokias nors saugumo garantijas Ukrainai, į kurias būtų įtrauktos ir amerikiečių pajėgos, tiesiog erzina. Tai buvo aiškiai matyti per apsižodžiavimą Ovaliajame kabinete.

Net ir po to, kai D.Trumpas pasakė, kad yra pasirengęs priimti V.Zelenskį, kai šis bus pasiruošęs taikai, JAV prezidentas turėjo omenyje būtent tai: ateik, kai sutiksi su ugnies nutraukimu be saugumo garantijų, kito pasiūlymo nebus. Ir tai neatitinka V.Zelenskio tono – jis toliau tvirtina, kad tikrai yra pasirengęs taikai, tačiau ji turi būti teisinga ir ilgalaikė, o to D.Trumpo scenarijus, jo nuomone, nesiūlo.

Svarsto įvairias versijas

Daug žmonių išsakė mintį, kad katastrofiška D.Trumpo susitikimo su V.Zelenskiu baigtis buvo iš anksto numatyta, o įvykiai Ovaliajame kabinete klostėsi pagal kruopščiai suplanuotą scenarijų.

Šios teorijos šalininkai atkreipė dėmesį į smulkmenas. Jų teigimu, pirmiausia V.Zelenskį emociškai išmušė iš vėžių žurnalisto klausimas, kodėl jis į susitikimą su JAV prezidentu neatvyko vilkėdamas kostiumą.

Tada į šalių lyderių pokalbį neatsiklausęs įsiterpė JAV viceprezidentas J.D.Vance’as. Toliau jis ir D.Trumpas tiesiog retoriniais teiginiais sušaudė V.Zelenskį, kuris akivaizdžiai jautėsi nepatogiai ir dėl to, kad intensyvi žodžių kova vyko anglų kalba, kuri nėra jo gimtoji.

[[ge:lrytas:lrytas:36803472]]

Įtarimų prideda ir tai, kad žiniasklaidos atstovai nebuvo išvesti iš Ovaliojo kabineto po to, kai situacija ėmė tapti nekontroliuojama, o D.Trumpas, regis, rodė aiškų suinteresuotumą, kad ši kova būtų nedelsiant transliuojama per viso pasaulio televizijos kanalus.

Provokacijos esmė esą buvo paprasta. D.Trumpas jau per pirmąjį savo darbo mėnesį įsitikino, kad jam nepavyks greitai pasiekti taikos tarp Ukrainos ir Rusijos, nes V.Putinas nesiruošia nutraukti karo, kol Kyjivas visiškai nepasiduos. Bet Ukraina neketina kapituliuoti, o prispausti Kremliaus šeimininką D.Trumpas neturi nei galimybių, nei, panašu, noro.

Tad geriausias būdas nušokti nuo Ukrainos temos – apkaltinti Kyjivą nenoru derėtis, pademonstruojant tai prieš kameras.

Kita vertus, reikia pripažinti, kad tikrasis karštis ir taip įtemptame Ukrainos ir JAV vadovų bendravime prasidėjo iš esmės nuo V.Zelenskio nebūtinos pastabos J.D.Vance’ui apie tai, kad diplomatija Ukrainos ir Rusijos konflikte gali būti nesėkminga.

Amerikiečiams šis pasakymas galėjo pasirodyti tarsi akmuo į jų daržą: esą jau dabar matau, kad jūsų pastangos niekur nenuves.

Dabartinių Baltųjų rūmų šeimininkų temperamentas akivaizdžiai neleido jiems pakęsti tokio dūrio. Eskalacija buvo garantuota.

Taip, V.Zelenskį atakavo žodiniais išpuoliais. Taip, kai kuriuos jam buvo itin nemalonu girdėti – kiekvienas ukrainietis būdamas jo vietoje išgyventų panašias emocijas.

Tačiau V.Zelenskis – ne pirmas užsienio šalies vadovas, susidūręs su dabartinės JAV administracijos atstovų bendravimo stiliumi.

Bet kiti JAV prezidento pašnekovai sugebėjo rasti būdą, kaip maskuoti savo emocijas arba išreikšti jas uždaroje derybų dalyje.

Vėlgi, Baltuosiuose rūmuose buvusių korespondentų pranešimai leidžia manyti, kad amerikiečiai buvo rimtai nusiteikę sudaryti mineralų sandorį su ukrainiečiais, o iškilmingos pasirašymo ceremonijos atšaukimas atrodė kaip aiškus nukrypimas nuo pagrindinio scenarijaus.

Europai – postūmis veikti

Po susirėmimo Ovaliajame kabinete savo paramą V.Zelenskiui išreiškė daugybė Europos lyderių, ir tai suteikia Ukrainos prezidentui vilčių, kad Kyjivas neliks vienišas kovoje, kurią jis – nors ir kita šio žodžio prasme – jau kovoja dviem frontais.

ES diplomatijos vadovės Kajos Kallas žodžiai, kad laisvajam pasauliui reikia naujo lyderio, yra paraiška pradėti tikrą geopolitinę priešpriešą tarp dviejų Atlanto vandenyno pusių, kurioje Europa žada nepalikti Ukrainos vienos su Rusija, švenčiančia po V.Zelenskio pažeminimo Vašingtone ir JAV sprendimo sustabdyti ginkluotės tiekimą.

Kitas reikalas, kad Kyjivas geriau nei bet kas žino, jog skambūs žodžiai apie paramą ir solidarumą mažai ko verti, jei jie nėra paremti realiais veiksmais – politiniais sprendimais (pavyzdžiui, sankcijų sugriežtinimu, turto įšaldymu ar konfiskavimu), finansine ir karine pagalba.

Po europiečius išblaivinusios J.D.Vance’o kalbos Miuncheno konferencijoje, skelbiančios naujos JAV ir Europos santykių eros pradžią, Senasis žemynas paleido seriją patetiškų pareiškimų, kol kas nevirtusių konkrečiais darbais.

[[ge:lrytas:lrytas:36804080]]

Europai būtina arba atsibusti ir pademonstruoti raumenis sprendžiant tiesiogiai su žemyno saugumu susijusius klausimus, arba pareikšti, kad negali parengti ir įgyvendinti vienos tvirtos pozicijos šiuo klausimu, tad ji yra priversta sutikti, kad Vašingtonas ir Maskva derėsis dėl europiečių ateities jiems nedalyvaujant.

D.Trumpas ir V.Putinas pradės nuo Ukrainos klausimo, o paskui – kas žino?

Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris praėjusį sekmadienį sušaukė aukščiausiojo lygio susitikimą, kurio deklaracija – pademonstruoti Europos paramą taikiam sprendimui, kuris užtikrintų Ukrainos suverenumą ir saugumą ateityje.

Nors ten nuskambėjo įsipareigojimų išties drastiškai didinti lėšas gynybai ir Ukrainai, konkrečių rezultatų vėlgi tenka laukti.

Pavojus politinei ateičiai

Po kivirčo Vašingtone nuskambėję JAV administracijos atstovų komentarai leidžia manyti, kad Ukrainos ir JAV santykiai prarado vien tarpvalstybinių santykių statusą.

Bent jau iš Amerikos pusės juose atsirado daug asmeniškumų: kai kam V.Zelenskis su savo dabartine pozicija iš sprendimo dalies virsta problemos dalimi.

Respublikonų senatorius Lindsey Grahamas, garsėjantis kaip didelis Ukrainos draugas ir nuo karo pradžios nekart lankęsis Kyjive, šiuo klausimu buvo atviriausias: pareiškė, kad V.Zelenskis turėtų arba kardinaliai pasikeisti, arba atsistatydinti.

Tenka konstatuoti, kad D.Trumpo ir V.Zelenskio tarpusavio ryšys, švelniai tariant, nėra palankus vaisingam bendradarbiavimui, o tai labai svarbu, jei kalbame apie tokio tipo politinius lyderius, – abu prezidentai laikomi emocingais žmonėmis, dažnai teikiančiais pirmenybę asmeniniams santykiams su savo pašnekovais.

Analitinio centro „Carnegie“ ekspertas Ericas Ciaramella laikraščiui „Washington Post“ sakė, kad padėtį galėtų išgelbėti tai, jei V.Zelenskis deryboms su Vašingtonu paskirtų pasiuntinį – žmogų, kuris būtų gerbiamas JAV sostinėje ir kuris nebūtų dabartinės Ukrainos valdžios komandos dalis.

Vis dėlto šie svarstymai smarkiai kontrastuoja su nuotaikomis Ukrainos socialiniuose tinkluose ir net pokalbiuose gatvėje: nemaža dalis šalies gyventojų, net ir tie, kurie nėra karšti dabartinio prezidento šalininkai, reiškia jam paramą bei solidarumą ir dėkoja už tai, kad sugebėjo apginti savo kariaujančios šalies garbę galingiausios pasaulio valstybės vadovų akivaizdoje.

[[ge:lrytas:lrytas:36803507]]

Nepaisant to, kad netrūksta skeptiškų vertinimų, neva V.Zelenskis galėjo suvaldyti emocijas per bene svarbiausias savo politinės karjeros derybas, labai tikėtina, jog bent jau artimiausiu metu Ukrainoje pasireikš susitelkimo aplink vėliavą efektas, o paramos prezidentui, ginančiam teisingą taiką dialoge su amerikiečiais, kurie faktiškai perėjo į rusų pusę, lygis augs.

Pasiryžę kautis ir be JAV

Vašingtono atsaku į D.Trumpo ir V.Zelenskio apsižodžiavimą tapo JAV karinės paramos Ukrainai sustabdymas.

JAV yra didžiausia Ukrainos partnerės – anot V.Zelenskio, Amerikai tenka maždaug trečdalis ginkluotės, kurią šiuo metu mūšio lauke naudoja ukrainiečių ginkluotosios pajėgos. Ar Kyjivas pajėgs atsilaikyti kare vien su savo sąjungininkų Europoje pagalba?

Iš tiesų Ukraina yra kritiškai priklausoma nuo JAV tik dėl kelių rūšių ginklų. Pirmiausia kalbama apie oro gynybos sistemas ir joms skirtas raketas (ypač „Patriot“), daugkartinius raketų paleidimo įrenginius (HIMARS).

Ekspertai kritine vadina ir Kyjivo priklausomybę nuo žvalgybos duomenų, kuriais Vašingtonas su ukrainiečiais reguliariai dalijasi.

Ukraina pati patenkina bepiločių, kurie pastaruoju metu tapo pagrindine atakos priemone fronte, poreikį. Intensyviai dirbama prie techninio sprendimo, kuris galėtų veiksmingai pakeisti palydovinio ryšio terminalus „Starlink“, jei šios bendrovės savininkas Elonas Muskas nuspręstų blokuoti jų veikimą Ukrainos teritorijoje.

[[ge:lrytas:lrytas:36803506]]

Konkrečiai vienas tokių būdų buvo išbandytas Kyjivo kontroliuojamoje Kursko srities dalyje, kur „Starlink“ neveikė.

„JAV karinės pagalbos nutraukimo atveju mes galime išsilaikyti gal 6 mėnesius ar metus, kad Europa turėtų metus padidinti amunicijos gamybą. Galime patirti nuostolių, prarasti dalį teritorijos, bet neturime kito pasirinkimo kaip tik kovoti, nepaisant sunkumų“, – leidiniui „The Wall Street Journal“ sakė Ukrainos labdaros fondo „Sugrįžk gyvas“ analitikas Mykola Beleskovas.

Beveik tokiais pačiais žodžiais V.Zelenskis atsakė ir į „Fox News“ žurnalisto klausimą, ar Ukraina sugebės kovoti be JAV paramos, – jau po sužlugusių derybų Ovaliniame kabinete: „Be jūsų paramos bus sunku. Bet mes negalime prarasti mūsų vertybių, mūsų žmonių, negalime prarasti mūsų laisvės.“

JAV pagalba Ukrainai nuo 2022 metų

Remiantis JAV Valstybės departamento sausio 20 d. duomenimis, nuo Rusijos agresijos pradžios 2022 m. vasarį JAV suteikė Ukrainai karinės pagalbos už 65,9 mlrd. dolerių (62,6 mlrd. eurų).

Vašingtonas perdavė Kyjivui tris moderniausias zenitinių raketų baterijas „Patriot“. Jų Ukrainai yra suteikusios ir sąjungininkės Europoje. Tarp kitų oro gynybos priemonių – 12 sistemų NASAMS ir HAWK bei amunicija joms, daugiau nei 3000 priešlėktuvinių raketų „Stinger“. Kad ši ginkluotė veiktų efektyviau, pristatytas 21 oro stebėjimo radaras bei įranga, padedanti vakarietiškas raketas ir jų paleidimo sistemas suderinti su ukrainietiškosiomis.

JAV skyrė daugiau nei 200 155 mm haubicų bei 3 mln. atitinkamo kalibro artilerijos sviedinių, 72 105 mm haubicas ir milijoną sviedinių, daugiau nei 700 tūkst. minosvaidžių. Pristatyta per 40 sistemų HIMARS, ant lengvųjų šarvuočių montuojamų raketų paleidimo sistemų su atitinkama amunicija, 10 tūkst. prieštankinių raketų paleidimo sistemų „Javelin“, 120 tūkst. kitokių ginklų transporto priemonėms naikinti, 10 tūkst. prieštankinių raketų TOW, daugiau nei 500 mln. šovinių ir granatų.

J.Bideno administracija perdavė Ukrainai 20 sovietų sukonstruotų karinių sraigtasparnių Mi-17 ir įvairių modelių bepiločių, 31 tanką „Abrams“, apie 45 sovietinės konstrukcijos tankus T-72B, 300 kovos mašinų „Bradley“, 1300 šarvuotųjų transporterių, daugiau nei 5000 karinių visureigių „Humvee“, 300 šarvuotųjų skubiosios medicininės pagalbos automobilių, per 100 patrulinių katerių, įvairių kranto apsaugos sistemų, minų „Claymore“, palydovinio ryšio sistemų, naktinio matymo prietaisų ir daugiau nei 100 tūkst. neperšaunamųjų liemenių.

Nuo sausio 20 d., kai į prezidento kėdę sėdo D.Trumpas, Vašingtonas toliau tiekė Ukrainai svarbiausią amuniciją, kurią buvo aprobavusi ankstesnė administracija, įskaitant prieštankinę ginkluotę ir artilerijos sviedinius.

Parengta pagal BBC, CNN ir „Lietuvos ryto“ inf.

D. Trumpo žinia V. Zelenskiui: jei nepaklusi – priversiu klauptis