Priežasčių dėl D. Trumpo prorusiškų pažiūrų ieškoma jau ne vienerius metus.
2017 m. JAV žvalgybos agentūros paskelbė nedviprasmišką ataskaitą, kurioje teigiama, kad V. Putinas nurodė vykdyti operaciją, kuria siekta paveikti 2016 m. JAV prezidento rinkimus.
JAV žvalgybos tarnybų teigimu, operacijos tikslas buvo pakirsti amerikiečių pasitikėjimą demokratine rinkimų sistema ir paremti D. Trumpo išrinkimą prezidentu.
Svarbiausi D. Trumpo ir V. Putino pokalbio akcentai: Kremliaus sąlygos, dvišaliai santykiai ir raginimas Kyjivui
Visi nuo to laiko pradėti tyrimai šia tema D. Trumpui buvo ne kas kita kaip politinės pratybos.
Šis klausimas vėl iškilo per liūdnai pagarsėjusią spaudos konferenciją, kurioje D. Trumpas atvira gerkle peikė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
D. Trumpo santykiai su Rusija yra labai neįprasti. Prieš 2016 m. rinkimus D. Trumpas išleido rinkimų kampanijos knygą „Paliegusi Amerika“. Knygoje jis, tipiškai D. Trumpui būdinga maniera, plūsta visus, pradedant Kinija ir baigiant JAV sąjungininkais.
Kita vertus, apie Rusiją jis beveik nieko nepasako visoje knygoje. Kodėl D. Trumpas taip elgiasi?
Susiję straipsniai
Šis klausimas vėl sukėlė daugybę teorijų šia tema.
Pirmoji teorija: D. Trumpas buvo užverbuotas KGB arba jam buvo daromas spaudimas
Jau ne vienerius metus pasigirsta įvairių įtarimų, kad rusai šantažuoja D. Trumpą tam tikra kaltinančia informacija.
Teigiama, kad sovietų žvalgybos tarnyba KGB dar aštuntajame dešimtmetyje galėjo užverbuoti nekilnojamo turto magnatą D. Trumpą.
Nė vienas iš šių įtarimų niekada nebuvo įrodytas. Šių metų pradžioje šie įtarimai vėl iškilo į paviršių.
Kazachstano žvalgybos vadovu dirbęs Alnuras Musajevas teigė, kad 1987 m. D. Trumpui viešint Sovietų Sąjungoje jis buvo užverbuotas KGB.
A. Musajevas yra buvęs KGB agentas. Pasak jo, KGB tuomet 40 metų amžiaus D. Trumpui naudojo kodinį vardą „Krasnov“.
Keletas kitų Vakaruose atsidūrusių buvusių KGB agentų taip pat pareiškė įtarimus dėl D. Trumpo ryšių su KGB.
Pavyzdžiui, žvalgybos šaltiniai, iš kurių interviu šia tema buvo imtasi knygoje „American Compromise“, teigė, kad narciziškas ir lengvai manipuliuojamas nekilnojamojo turto magnatas buvo puikus taikinys išnaudojimui.
Knygoje teigiama, kad D. Trumpas buvo labiau KGB naudojamas kaip „žvalgybos turtas“ nei tikras šnipas.
D. Trumpas 1987 m. rusų kvietimu lankėsi Sovietų Sąjungoje. KGB politika tuo metu buvo labai atidžiai stebėti jauną, turtingą amerikiečių verslininką.
Dėl D. Trumpo kelionės būta įvairių įtarimų. Dėmesį patraukė tai, kas įvyko po kelionės tais pačiais metais.
Po vizito į Maskvą D. Trumpas keliuose JAV laikraščiuose išspausdino savo paties apmokėtą viso puslapio skelbimą, kuriame kritikavo JAV, kad jos per daug moka už savo sąjungininkų apsaugą.
Skelbime D. Trumpas teigė, kad tokios šalys kaip Japonija ir Saudo Arabija negailestingai išnaudojo JAV. Jis teigė, kad jos turėtų mokėti JAV už jų apsaugą.
Laikraščio pranešimas tuo metu sukėlė sąmyšį, nes apvertė visą JAV santykių su sąjungininkais idėją aukštyn kojomis. Dabar atrodo, kad jo idėjos tapo oficialia JAV užsienio politika.
2017 m. buvo paviešinta vadinamoji Ch. Steele'o dosjė. Tai buvo ataskaita, kurią JAV Demokratų partijos užsakymu parengė buvęs Jungtinės Karalystės užsienio žvalgybos tarnybos Rusijos ekspertas Christopheris Steele'as.
Ataskaitoje, be kita ko, buvo teigiama, kad rusai 2013 m. Maskvoje slapta nufilmavo D. Trumpą. Ataskaitoje teigiama, kad vaizdo įraše matyti, kaip D. Trumpas ir prostitutės dalyvauja kažkokiose šlapinimosi varžybose.
Buvęs KGB šnipas Jurijus Švecas, apklaustas knygoje „American Compromise“, netiki paviešinto Ch. Steele'o dosjė vaizdo įrašo teiginiais. Jis teigia, kad KGB šantažo galimybės veikiau susijusios su ilgalaikiais finansiniais D. Trumpo ryšiais su rusais ir rusų mafija.
Tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius, neatskleista.
Tiek įvairios žiniasklaidos priemonės, tiek bent jau JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) tyrė įtarimus dėl Ch. Steele'o dosjė, tačiau jokių vaizdo įrašų ar kitų įrodymų neatsirado.
Antra teorija: D. Trumpas žavisi diktatoriais
D. Trumpo pataikumą Rusijai gali lemti ir labai paprastas faktas: D. Trumpas žavisi V. Putinu, kuris visiškai kontroliuoja savo šalį.
Žurnalistas Gabrielis Gatehouse'as „The I-Paper“ dienraščiui pasakojo, kad kadaise priklausė BBC tiriamosios žurnalistikos darbo grupei, bandžiusiai surasti įrodymų, pagrindžiančių įtarimus dėl Ch. Steele'o dosjė. Jie susekė šaltinius iš įvairių šalių, tačiau taip ir nerado nieko konkretaus, jau nekalbant apie šlapinimosi vaizdo įrašus.
G. Gatehouse'as aiškino, kad tiesa gali būti daug paprastesnė: D. Trumpas žavisi V. Putinu.
D. Trumpas neslėpė ypatingos pagarbos V. Putinui ar Kinijos prezidentui Xi Jinpingui. Jis gyrė abu kaip puikius, gudrius ir stiprius lyderius.
Šį susižavėjimą galima paaiškinti ir pavydu autoritariniams lyderiams“, – sako buvusi CŽV kontržvalgybos direktorė Susan Miller.
„D. Trumpui patinka V. Putinas, nes V. Putinas visiškai kontroliuoja savo šalį. Ir D. Trumpas nori tokios pat valdžios savo šalyje, – interviu laikraščiui „The New York Times“ sakė C. Miller.
C. Miller vadovavo anksčiau minėtai JAV žvalgybos ataskaitai apie Rusijos kišimąsi į 2016 m. rinkimus.
Kad ir kokia būtų D. Trumpo simpatijų V. Putinui priežastis, daugybė JAV šaltinių pranešė, kad V. Putinas, turintis šnipo išsilavinimą, atrodo, neblogai manipuliuoja D. Trumpu.
Trečioji teorija: Gilus D. Trumpo pasibjaurėjimas Ukraina
D. Trumpo nuomone, Ukrainos ir Rusijos santykiai tapo sudėtinga JAV vidaus politikos dalimi.
D. Trumpą supykdė tai, kad Rusijos kišimasis į 2016 m. JAV prezidento rinkimus aptemdė jo pergalę. Tyrimą jis laikė persekiojimu.
Užuot kaltinęs V. Putiną, jis kaltųjų ieškojo kitur.
Daugybė D. Trumpo pirmosios kadencijos pareigūnų sakė, kad jo mąstyme susipainiojo vidaus politikos oponentai ir Ukraina.
Dar 2017 m. sausį V. Putinas pradėjo brukti D. Trumpui mintį, kad Ukraina yra korumpuota šalis, kurios sąmokslininkai veikia prieš D. Trumpą.
Tų pačių metų vasarą D. Trumpo atsisukimas į V. Putiną privertė sunerimti net jo paties patarėjus užsienio politikos klausimais. Tai buvo pirmasis prezidentų susitikimas Hamburge, Vokietijoje.
D. Trumpas buvo pasiruošęs susitikimui su griežtais argumentais dėl Rusijos veiksmų, tačiau JAV prezidentas su pasitenkinimu klausėsi sumanaus V. Putino manipuliavimo.
V. Putinas taip pat maitino D. Trumpą mintimis apie supervalstybių interesus ir istoriją.
Pasak jo, Rusija turėjo teisę įsikišti į Ukrainą taip pat, kaip JAV tai darė praeityje su kitomis šalimis. Juk prezidentas Teodoras Ruzveltas prieš šimtmetį manė, kad Jungtinės Valstijos turi teisę kištis į Pietų Amerikos reikalus.
V. Putinas buvo atlikęs namų darbus ir žinojo, kad D. Trumpas žavisi 26-tuoju JAV prezidentu.
Pats D. Trumpas netrukus pradėjo skleisti nepagrįstas sąmokslo teorijas, kad į 2016 m. JAV prezidento rinkimus kišosi Ukraina, o ne Rusija.
2019 m. liepą D. Trumpas telefonu paragino V. Zelenskį ištirti įtarimus dėl Ukrainos kišimosi į rinkimus ir Joe Bideno šeimos verslo sandorius Ukrainoje, kaip sąlygą tolesnei karinei paramai Ukrainai.
Šių D. Trumpo asmeninių ir JAV užsienio politikos klausimų supainiojimas sukėlė didžiulį skandalą JAV ir paskatino pirmąją D. Trumpo apkaltą.
Ketvirtoji teorija: Stipri diplomatinė pozicija prieš Kiniją
Kai kurie D. Trumpo gynėjai teigia, kad už dabartinės D. Trumpo prorusiškos pozicijos gali slypėti gudri diplomatinė logika.
Jie teigia, kad D. Trumpo administracijos Rusijos politikos tikslas – sugriauti Kinijos ir Rusijos santykius.
JAV laiko Kiniją pagrindine savo strategine priešininke.
Daugeliui respublikonų karas Ukrainoje yra erzinantis šalutinis klausimas, kurį reikėtų išbraukti iš darbotvarkės, kad JAV galėtų sutelkti dėmesį į Kiniją.
Tie, kurie supranta D. Trumpą, jo politiką lygina su legendiniu JAV valstybės sekretoriumi Henry Kissingeriu. H. Kissingeris suartino Kiniją ir JAV, kad įvarytų pleištą tarp komunistinės Kinijos ir Sovietų Sąjungos.
Jei tokia yra D. Trumpo strategija, ji neatrodo labai patikima. Pastaruoju metu Kinija ir Rusija dar labiau suartėjo.
Joe Bidenas savo prezidentavimo laikotarpiu siekė stiprinti JAV sąjungas, kad Amerika taptų stipresnė kovoje su Kinija.
Kyla vienas aiškus klausimas: kaip JAV sustiprės, jei dabar puola bei grasina savo ilgamečiams sąjungininkams prekybos karu ir kvestionuoja NATO?
Europai ir mažoms šalims supervalstybės interesų idėja skamba itin pavojingai.
Pagal tokį mąstymą Jungtinės Valstijos, Rusija ir Kinija susitartų dėl dalykų, kurie peržengtų vieni kitų ribas.
Tačiau jei konkurencija dėl galios yra pagrindinis D. Trumpo motyvas, kodėl verslininkas yra pasirengęs daryti Rusijai dideles nuolaidas Europoje, nieko negaudamas mainais?
Parengta pagal „yle.fi“ inf.