Tai buvo tik vienas iš daugelio D. Trumpo įsikišimų į konklavą, į kurią prezidentas negalėjo neįsiterpti, jau nustelbęs popiežiaus Pranciškaus laidotuves su taikos derybomis ir kartu palaikęs jam palankius kandidatus į popiežius.
Dvasininkai „nenorėjo“ rinkti popiežiaus iš pasaulinės supervalstybės, vienas kardinolas sakė „Politico“. Tačiau galiausiai, kai 133 kardinolai rinkėjai trečiadienį užsisklendė Siksto koplyčioje, kad išrinktų 1,4 mlrd. pasaulio katalikų vadovą, jie pasirinko ne tik amerikietį, bet ir tokį, kuris, tikėtina, galėtų būti atsvara impulsyviam JAV prezidentui.
Tai nebuvo visiškai atsitiktinis dalykas. Kai kardinolai galiausiai rado vienybę dėl naujojo pontifiko, tarp jų esantys progresyvistai žinojo, kad Čikagoje gimęs Robertas Francis Prevostas, 69 metų buvęs misionierius yra lyderis, kuris galėtų būti alternatyvus balsas D. Trumpui, teigia pirmiau cituotas asmuo ir kitas kardinolas.
Nors tai nebuvo pagrindinis sprendimo veiksnys, kurį lėmė subtilesni vidiniai sumetimai, tačiau turėti popiežių amerikietį, galintį suteikti atsvarą D. Trumpo retorikai, buvo „papildoma priežastis“, sakė vienas iš dvasininkų, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga.
Ir iš tiesų, popiežius Leonas prieštarauja beveik viskam, kam atstovauja JAV prezidentas.
Progresyvūs stebėtojai tikisi, kad Leonas XIV tęs humanišką požiūrį į popiežystę, kuris piktino MAGA judėjimą ir kurį palankiai vertino Pranciškus, plačiai palaikydamas savo pirmtako pastangas, kad Bažnyčia taptų tolerantiškesnė grupėms, kurias ji istoriškai persekiojo.
Tikimasi, kad Leonas XIV, priešingai JAV prezidento izoliacionistinei pozicijai, taip pat tęs Pranciškaus politiką, kuria siekiama suteikti didesnį žodį vietinėms Bažnyčioms tokiose vietose kaip Afrika, Azija ir Lotynų Amerika. Teigiama, kad kardinolų, kilusių iš šių augančių katalikiškojo pasaulio galios centrų, parama buvo lemiama konklavoje, kuri lėmė jo išrinkimą.
Labai opus klausimas
Bene didžiausias klausimas, dėl kurio nesutaria D. Trumpas ir naujasis popiežius, yra migracijos klausimas.
Nors prezidentas tęsia masinius dokumentų neturinčių migrantų deportavimus iš JAV, Leonas „pasisako už migrantus, pabėgėlius, žmogaus teises; jis palaiko vargšus“, – sakė minėtas asmuo. Jis netgi turi Peru pasą, nurodė šis asmuo.
„Jis neabejotinai kelia problemų D. Trumpui, nes užima labai rimtą poziciją ir atstovauja Amerikai, kurios D. Trumpas nekenčia, t. y. tiems, kurie kalba ispaniškai“, – sakė Bažnyčios istorikas Alberto Melloni. „Ispanų ir italų, o ne anglų kalbos vartojimas pirmajame pasisveikinime ketvirtadienio vakarą buvo sąmoningas R. Prevosto žiaurumas“, – pridūrė jis.
Walteris Kasperis, 92 metų Vokietijos kardinolas, kuris yra per senas dalyvauti konklavoje, sakė „Politico“, kad migracija buvo „labai svarbus klausimas“ kardinolams per pasitarimus prieš konklavą, kurie dažnai turi didžiulę įtaką galutiniam rezultatui. D. Trumpo elgesys su migrantais yra „siaubingas“, sakė jis. „Kilęs ir iš JAV, ir iš Peru, Leonas labai gerai supranta šią problemą“, – pridūrė jis.
Migracijos klausimas bus svarbus šiam pontifikatui, sakė W. Kasperis ir pridūrė, kad naujasis popiežius „turi daug patirties šiuo klausimu“.
Paties Leono nuomonė apie D. Trumpo administraciją jau dabar aiškiai matoma.
Socialinio tinklo „X“ paskyroje, kuri, kaip plačiai manoma, yra susijusi su naujuoju pontifiku, balandžio mėn. aštriai kritikavo D. Trumpo administracijos poziciją migracijos klausimu. O ketvirtadienį apsivilkęs baltą sutaną Leonas ilgai netruko, kad taptų migrantų gynimo balsu, smerkdamas „gailestingumo apleidimą ir siaubingus žmogaus orumo pažeidimus“ tarp tų, kuriems trūksta tikėjimo – tai galima suprasti kaip nuorodą į jo gimtojoje šalyje stiprėjančią prieš migrantus nukreiptą retoriką.
JAV „skilimo“ gydymas
Tačiau R. Prevostas buvo skatinamas ne tik dėl žmogaus Baltuosiuose rūmuose.
Tai galėjo būti susiję ne tik su D. Trumpu, bet ir su platesne, ardančia JAV politikos įtaka JAV Katalikų Bažnyčiai, kuri pastaraisiais metais suskilo į kariaujančias, dažnai maištaujančias frakcijas, susiskaldžiusias tarp griežtosios linijos progresyvistų ir MAGA šalininkų tradicionalistų, o tai kelia nerimą Romos dvasininkams. Ypač tradicionalistai tvirtino, kad Pranciškus juos aktyviai persekioja, ir atvirai metė iššūkį jo valdymui, todėl bent jau kai kurie svarstė, ar JAV Bažnyčia galiausiai ryžtingai atitrūks nuo Šventojo Sosto.
Tai situacija, kurios Bažnyčios vadovai negali rizikuoti leisti nekontroliuoti. Kardinolai pripažįsta, kad „be Amerikos Bažnyčios nėra Bažnyčios“, – sakė vienas Vatikano informatorius portalui „Politico“, net pavadinęs Šiaurės Amerikos Bažnyčią „schizmatine“.
Kai kardinolai pasirinko R. Prevostą, pasak to asmens ir minėto konklavos dalyvio, daugelis suvokė, kad jis yra tas, kuris gali padėti išgydyti tuos nesutarimus, rašo „Politico“.
„Jis tikrai turės įtakos Amerikos Bažnyčiai, nes yra amerikietis ir kilęs iš Čikagos, kuri yra atviresnė, pažangesnė“, – sakė konklavos dalyvis. Jis atkreipė dėmesį, kad Leonas XIV jau parodė norą susitaikyti su tradicionalistais, planuodamas persikelti į Apaštališkuosius rūmus – prabangią Vatikano rezidenciją, kurioje gyveno ankstesni popiežiai, kol Pranciškus persikėlė į griežtesnius Santa Martos svečių namus.
Persikėlimas į rūmus – tai „tarsi pasakymas dešiniesiems: „Mes ne prieš jus“, – sakė tas asmuo. Jis tvirtino, kad naujasis popiežius nenorės supriešinti konservatorių, turint omenyje, kad prieš jo išrinkimą tarp kardinolų vyravo noras siekti „vienybės“.
Naujasis popiežius taip pat galėtų „naujai interpretuoti“, neatšaukdamas kai kurių prieštaringesnių Pranciškaus progresyvių žingsnių, pavyzdžiui, jo deklaracijos, leidžiančios palaiminti tos pačios lyties asmenų poras, sakė Liuksemburgo arkivyskupas kardinolas Jeanas-Claude'as Hollerichas, progresyvus Liuksemburgo arkivyskupas, penktadienį Romos bažnyčios „Nuova Chiesa“ šoniniame kambaryje saujelei žurnalistų, tarp kurių buvo ir „Politico“.
Kai kurie tradicionalistai jau išreiškė viltį, kad R. Prevostas pasirinks taikesnį toną. Pasadenos miesto koledžo katalikų filosofijos profesorius Edwardas Feseris socialiniame tinkle „X“ užsiminė, kad nors naujojo popiežiaus teologija pakrypusi į progresyvią pusę, jis atrodo kaip „protingesnis žmogus, kuris galėtų būti atkalbėtas nuo problemiškesnių Pranciškaus sprendimų“.
Pažymėtina, kad R. Prevostas jau asmeniškai susitiko su įtakingu amerikiečių kardinolu Raymondu Burke'u, griežtu Pranciškaus kritiku, kuris nuolat skundėsi vėlyvojo popiežiaus pastangomis apriboti Tridento Mišias, senesnę lotyniškų Mišių atmainą, kuriai pirmenybę teikia tradicionalistai.
Šis žingsnis savo ruožtu sukėlė kai kurių nuosaikių pažiūrų žmonių nerimą, o vienas iš jų POLITICO teigė, kad tradicionalistai gali tapti „jėga Bažnyčioje“ po to, kai Pranciškui pavyko iš esmės sumažinti jų įtaką.
MAGA pasilikusieji
Tačiau visa tai nereiškia, kad R. Prevostas būtinai galės patenkinti aršesnes MAGA pasaulio jėgas, kurios po jo komentarų apie migraciją jį jau iš anksto įvertino kaip aršų kairuolį.
Po R. Prevosto įžengimo į postą amerikiečių kraštutinių dešiniųjų politinė aktyvistė ir D. Trumpo patarėja Laura Loomer prabilo apie „marksistą popiežių“ ir teigė, kad jis „yra nusistatęs prieš D. Trumpą, prieš MAGA, pasisako už atviras sienas ir yra visiškas marksistas, kaip ir popiežius Pranciškus“, ir pridūrė, kad „bjauru“, jog jis dabar vadovauja Vatikanui. Pažymėtina, kad L. Loomer yra ne katalikė, o žydė, o tai rodo popiežiaus simbolikos svarbą net ir netikintiems Vašingtono gyventojams.
Buvęs D. Trumpo vyriausiasis strategas Steve'as Bannonas, ultrakonservatyvus katalikas, sakė, kad R. Prevosto išrinkimas pirmuoju JAV gimusiu pontifiku buvo balsavimas prieš jo senąjį bosą. Tai buvo „blogiausias pasirinkimas MAGA katalikams“, – sakė Bannonas, pavadindamas Leono XIV išrinkimą „globalistų balsavimu prieš D. Trumpą“.
Parengta pagal „Politico“ inf.