Praėjusią savaitę Los Andžele prasidėję protestai ir JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimai atsidūrė pasaulio dėmesio centre ir sukėlė aršią politinę kovą tarp respublikonų bei demokratų.

Antrajame pagal gyventojų skaičių JAV mieste demonstracijos vyksta jau penktą dieną. Organizatoriai kulminaciją žada šeštadienį – tą pačią dieną, kai planuojamas karinis paradas D. Trumpo gimtadienio proga.

Protestus išprovokavo Imigracijos ir muitinės tarnybos (ICE) reidai, kurie, atrodo, yra griežtos Baltųjų rūmų vadovo imigracijos politikos JAV pradžia.

Tačiau didžiausią atgarsį sukėlė D. Trumpo sprendimas dislokuoti nacionalinės gvardijos karius ir jūrų pėstininkus. Apžvalgininkų ir demokratų teigimu, tai – nelegalūs veiksmai, kurie tik dar labiau eskaluoja įtampą.

[[ge:lrytas:lrytas:38228084]]

Tuo tarpu kai kurie kritikai JAV prezidento sprendimuose įžvelgia policinės valstybės bruožus ir grėsmę demokratijai.

Kokias gilumines problemas atspindi šie protestai? Ko siekia D. Trumpas – išspręsti situaciją ar politinės naudos? Ir ar įmanoma, kad protestai išplis po kitas valstijas ir virs riaušėmis?

Į šiuos klausimus portalui Lrytas atsakė Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) vadovas Linas Kojala.

[[ge:lrytas:lrytas:38206812]][[ge:lrytas:lrytas:38215081]][[ge:lrytas:lrytas:38227341]][[ge:lrytas:lrytas:38227659]][[ge:lrytas:lrytas:38229787]]

Siūlo nepūsti burbulo

Per ICE operacijas iki protestų Los Andželo apylinkėse buvo sulaikyta 118 imigrantų. Tai paskatino žmones išeiti į gatves – jau penktadienį jie susirinko prie Metropoliteno sulaikymo centro.

Šeštadienį demonstracijos išplito ir persikėlė į Paramaunto bei Komptono miestus, kur susirinko keli šimtai žmonių.

Vėliau vakare protestai persikėlė į miesto centrą, o policija paskelbė, kad tai – neteisėtas susibūrimas, ir ėmė areštuoti protesto dalyvius.

Pasak L. Kojalos, šie protestai yra susiję su ilgalaike problema – nelegalia imigracija į JAV.

„Nelegaliai ten (JAV – red. past.) jau gyvenančių asmenų klausimas buvo vienas svarbiausių pastarosios prezidentinės rinkimų kampanijos kontekste“, – mano jis.

Visgi politologas nemano, kad reikėtų pervertinti to, kas šiuo metu vyksta Los Andžele.

„Taip, yra pavieniai susirėmimai, taip, yra niokojamas turtas, bet supraskime, apie kokio dydžio valstybę ir valstiją mes kalbame.

[[ge:lrytas:lrytas:38235665]]

Ir iš to jau savaime daryti labai didelį burbulą, aš manau, kad irgi yra šiek tiek ankstyva, nes kol kas nėra pagrindo manyti, kad tai jau tapo tokia bėda, kuri nesustabdomai gali augti, plėstis ir apimti kitus regionus“, – dėstė jis.

Nuo šeštadienio, kuomet Los Andžele prasidėjo didelio masto protestai, „The New York Times“ duomenimis per penkis miestus buvo areštuota apie 350 asmenų.

Reaguodamos į besitęsiančius protestus, Kalifornijos institucijos naktį į trečiadienį įvedė komendanto valandą ir paskelbė vietinės reikšmės nepaprastąją padėtį.

Tačiau situaciją kaitina D. Trumpo retorika. Antradienį Baltųjų rūmų vadovas pareiškė, kad „miestą užpuolė užsienio priešas“, pažadėjo „išvaduoti“ Los Andželą ir protestuotojus išvadino „gyvuliais, nešiojančiais svetimų šalių vėliavas“.

Kalbėdamas Šiaurės Karolinos kariams, jis tvirtino, jog tai – „išpuolis prieš nacionalinį suverenitetą, kurį vykdo riaušininkai, nešini užsienio vėliavomis“.

Tuo metu aktyvistė Clare Lemlich naujienų agentūrai ELTA pasakojo, kad protestai Los Andžele vyks kasdien, o pagrindinė kulminacija numatyta šeštadienį – tą pačią dieną, kai vyks D. Trumpo gimtadienio paradas.

Anot jos, panašūs protestai planuojami ir kituose JAV miestuose. Ir iš tiesų – protestai jau persikėlė į Niujorką, kur antradienį žmonės išėjo į gatves, protestuodami prieš ICE reidus ir D. Trumpo politiką.

Visgi L. Kojala išliko atsargus: „Manau, kol kas mastas yra labai ribotas – mes matome koncentruotą vaizdą iš televizijos kamerų, kuris gali padidinti emociją dėl to, kas vyksta iš tikrųjų.“

[[ge:lrytas:lrytas:38235659]]

Be abejo, yra rizika, kad jei situacija ir toliau nesispręs – priešingai, eskaluosis – ji gali plėstis tiek geografine aprėptimi, tiek žmonių, dalyvaujančių protestuose, skaičiumi.

Jis neatmeta, kad situacija gali eskaluotis – tiek geografiškai, tiek žmonių skaičiumi, tačiau pabrėžė, kad „yra didelė tikimybė, jog ši situacija visgi bus suvaldyta“.

„Tokios didelės eskalacijos rizika yra suvaldoma ir nebūtinai tai reiškia, kad mes neišvengiamai matysime į tai įsitraukiančias kitas valstijas ir ilgą, tęstinį procesą, kuriame tūkstančiai žmonių bus gatvėse“, – dėstė GSSC direktorius.

Nors situacija gali būti suvaldyta, tai, L. Kojalos vertinimu, nereiškia, kad bus išspręstas esminis klausimas dėl nelegalių asmenų ir jų tolesnio buvimo valstybėje.

Šiuo metu, D. Trumpo administracijos duomenimis, tokių asmenų yra apie 20 mln., tačiau tyrėjai pateikia kiek kuklesnius skaičius – virš 10 mln. žmonių.

„Terpė šiai problemai ir toliau rusenti yra tikrai didelė“, – apibendrino politologas.

Bando parodyti sprendimus

Sekmadienį, reaguodamas į augančią įtampą Los Andžele, D. Trumpas įsakė dislokuoti 2 tūkst. Nacionalinės gvardijos karių. Tai pirmas toks veiksmas nuo 1965-ųjų, kai prezidentas Lyndonas B. Johnsonas pasiuntė karius saugoti pilietinių teisių protestuotojų Alabamoje.

[[ge:lrytas:lrytas:38235669]]

Vėliau paaiškėjo, kad į valstiją buvo išsiųsti 700 jūrų pėstininkų ir papildomi 2 tūkst. Nacionalinės gvardijos karių – iš viso dabar Kalifornijoje jų yra 4 tūkst.

Gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas paskelbė, kad daliniai iš 79-osios pėstininkų brigados buvo dislokuoti trijose vietose aplink Los Andželą.

Reaguojant į tai, gatvėse pasirodė tūkstančiai protestuotojų. Teisėsauga į tai atsakė, pasitelkdama ašarines dujas ir gumines kulkas, taip pat panaudojo orientaciją trikdančias granatas.

Įtampos eskalaciją kritikavo sukritikavo Kalifornijos gubernatorius Gavinas Newsomas, pareiškęs, kad dislokavimas buvo ne tik nesuderintas, bet ir „be tinkamo pasiruošimo ar įsakymų yra pavojingi ir tik eskaluoja situaciją“.

Laiške P. Hegsethui jis pabrėžė, jog tai – „rimtas valstijos suvereniteto pažeidimas“ ir paragino atšaukti karių siuntimą.

Los Andželo merė Karen Bass žengė dar toliau – ji apkaltino D. Trumpo administraciją sąmoningai išprovokavus chaosą mieste.

L. Kojala mano, kad tokiais veiksmais D. Trumpas pirmiausia bando parodyti, kad jis imasi migracijos tramdymo klausimo:

„Aš šiek tiek net nustebęs, kad tai daroma taip sąlyginai vėlai, nes tai buvo vienas iš esminių D. Trumpo pažadų. Iki šiol tų veiksmų buvo imtasi, naudojantis priemonėmis, kurios yra matomos mažiau“, – dėstė jis.

[[ge:lrytas:lrytas:38235682]]

Karių dislokavimas, pasak politologo, yra jėgos demonstravimas ir siekis parodyti, kad D. Trumpas turi svertų.

„Kūrybiškas požiūris į teisės aktus yra būdingas šiai administracijai – kažką panašaus matome ir dėl muitų taikymo kitoms šalims, nepaisant to, kad teisinis pagrindas, bent jau daliai tų sprendimų, kaip matome, yra abejotinas – tą jau yra konstatavę teismai.

Taigi šia prasme matome D. Trumpo administracijos tęstinumą ir netgi nuoseklumą“, – aiškino L. Kojala.

Pasak jo, politine prasme argumentacija dėl nelegalių migrantų D. Trumpo veiksmus pateisina jo elektorato tarpe, o smurto protrūkio ir nesuvaldytos situacijos vaizdai gali paveikti neutraliai nusiteikusius amerikiečius.

„Tie vaizdai tarsi įrodo, kad prezidentui reikia imtis tokių veiksmų“, – įvertino politologas.

Visgi tokiu atveju į šalį nustumiami kiti svarbūs klausimai – teisinis D. Trumpo veiksmų pagrindas, sulaikymų pagrįstumas, įstatymų laikymosi perspektyva ir situacijos sprendimas ilgalaikėje perspektyvoje.

„Visa tai dabar yra paraštėse, nes dominuojantis naratyvas yra tarsi dvikova tarp respublikono D. Trumpo ir demokrato G. Newsomo su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis“, – apibendrino L. Kojala.

Politinė dvikova

[[ge:lrytas:lrytas:38235658]]

Atrodo, kad protestai Los Andžele ir D. Trumpo veiksmai sukėlė politinę dvikovą tarp jo vedamų respublikonų ir demokratų, kurių priešakyje – G. Newsomas.

Pirmadienį, aštrėjant įtampoms tarp D. Trumpo ir G. Newsomo, Baltųjų rūmų vadovas pareiškė, kad Kalifornijos gubernatorius galėtų būti suimtas.

Atsakydamas į tai, G. Newsomas teigė, kad tai – „diktatoriaus, o ne prezidento veiksmai“.

„Jungtinių Valstijų prezidentas ką tik pareikalavo suimti gubernatoriaus pareigas einantį žmogų. Tai diena, kurios tikėjausi niekada nematyti Amerikoje. Man nesvarbu, ar esate demokratas, ar respublikonas – tai riba, kurios mes kaip tauta negalime peržengti. Tai neabejotinas žingsnis autoritarizmo link“, – dėstė jis.

L. Kojala įvertino, kad federalinės ir vietos valstijos politinių sprendimų kontekste, įskaitant ir Nacionalinės gvardijos dislokavimą, dažnai kyla įtampų ir ginčų.

„Šia prasme yra užprogramuotas konfliktas tarp federalinės ir vietos valdžios struktūrų, ypač atsižvelgiant į tai, kad kalbame apie respublikoną prezidentą D. Trumpą ir Kalifornijos gubernatorių G. Newsomą – demokratą“, – aiškino L. Kojala.

Politologas įvertino, kad D. Trumpas jaučiasi turįs mandatą migracijos klausimą spręsti griežtomis priemonėmis – tą jis jau žadėjo daryti.

„Tam tikra prasme D. Trumpui yra netgi palanku matyti susidūrimus ir smurto protrūkius. Tai jam leidžia teigti, kad šie veiksmai yra ne tik reikalingi, bet galbūt turėjo būti atlikti ir anksčiau“, – dėstė jis.

[[ge:lrytas:lrytas:38235648]]

GSSC direktorius išskyrė ir dar vieną aspektą – D. Trumpo oponentų bandymą šią padėtį išnaudoti kaip politinę kortą.

Tarp tokių politikų – ir G. Newsomas, kuris yra vienas iš pagrindinių kandidatų atstovauti Demokratų partiją 2028-ųjų JAV prezidento rinkimuose.

Jis D. Trumpo veiksmus pavadino diktatoriškais ir perspėjo, kad JAV prezidento susidorojimas su Kalifornija „čia nesibaigs“.

„Kalifornija gali būti pirmoji, bet akivaizdu, kad čia viskas nesibaigs“, – perspėjo G. Newsomas.

Pasak jo, D. Trumpas yra „prezidentas, kuris nori būti nesaistomas jokių įstatymų ar Konstitucijos, įtvirtindamas vieningą išpuolį prieš Amerikos tradicijas“.

G. Newsomas pareiškė, kad imigracijos agentų veiksmai kelia nerimą dėl to, kokius nurodymus duoda administracija.

„Jei kai kuriuos iš mūsų galima pagrobti gatvėje be orderio, remiantis tik įtarimais ar dėl odos spalvos, tada nė vienas nesame saugus.

Autoritariniai režimai pradeda nuo žmonių, kurie yra mažiausiai pajėgūs apsiginti. Tačiau jie nesustoja ties tuo“, – dėstė jis.

[[ge:lrytas:lrytas:38235646]]

„G. Newsomas tapo opozicijos lyderiu, sakydamas, kad prezidentas peržengė savo prerogatyvas ir imasi veiksmų, kurie yra nereikalingi. Jis įvedė Nacionalinę gvardiją, nepaisydamas to, kad Kalifornijos gubernatorius tam nepritarė.

Tokiu būdu bandoma mobilizuoti kitą elektorato grupę, kuri mato D. Trumpo veiksmuose perteklinį jėgos naudojimą ir galbūt taikymąsi ne į tuos asmenis, kurie iš tikrųjų yra prasikaltę arba turėtų būti deportuojami iš šalies. Tikėtina, kad toks procesas bus klampus, sudėtingas ir jame gali pasitaikyti įvairių klaidų“, – aiškino L. Kojala.

Tolesnė eskalacija

Antradienį D. Trumpas taip pat sukėlė dar vieną klausimų laviną. Jis pareiškė, kad galėtų pasinaudoti Sukilimo aktu, jei nuspręstų, kad Los Andžele vykstantys gatvės protestai yra maištas.

1807 m. išleistas Sukilimo aktas leidžia prezidentui pasitelkti JAV karius teisėsaugos pareigoms ir užduotims vykdyti.

Klausimų dėl šio įstatymo kilo po to, kai, nepaisydamas vietos politikos, D. Trumpas į Los Andželą pasiuntė jūrų pėstininkus.

„Jei įvyktų sukilimas, aš tikrai juo (Sukilimo aktu – red. past.) pasinaudočiau. Pažiūrėsime“, – dėstė D. Trumpas.

Tuo atveju, jei D. Trumpas pasinaudotų Sukilimo aktu, lieka neaišku, su kokiais teisiniais iššūkiais jis gali susidurti.

[[ge:lrytas:lrytas:38235639]]

Visgi, apžvalgininkų teigimu, tokie veiksmai stipriai eskaluotų situaciją Los Andžele.

„Naudoti būtent šį teisės aktą iš XIX a. būtų labai sudėtingas precedentas, kuris tarsi rodytų, kad kyla grėsmė ir šalies konstitucinei tvarkai – reikia imtis tokių priemonių, kurios yra naudojamos tik pačiu kritiškiausiu atveju“, – dėstė L. Kojala.

Politologo teigimu, D. Trumpas vėl siunčia aiškią žinutę – migracijos klausimas jam išlieka prioritetu. Baltųjų rūmų vadovas taip pat siekia parodyti, kad jaučia stiprų savo rinkėjų palaikymą.

L. Kojala įvertino, kad tai – bandymas parodyti, jog prezidentas pasirengęs naudoti visas įmanomas priemones, net jei jos anksčiau nebuvo taikytos ar nėra visiškai proporcingos dabartinei situacijai.

„Tai, aišku, yra ir politinio spaudimo priemonė kitai pusei – ypač mano minėtai Kalifornijos valstijos politinei vadovybei – sakant, kad arba bus daroma taip, kaip nori prezidentas, arba prezidentas ras būdą tą padaryti jėga.

Ir aišku, kad tai didina įtampą ir riziką, jog ši situacija greitai ir efektyviai neišsispręs, o bus patirta daugiau žalos – tiek žmogiškosios, tiek kalbant apie niokojamą infrastruktūrą, apmėtomus automobilius ir degančius pastatus“, – aiškino jis.

Siūlo nepūsti burbulo dėl protestų JAV: D. Trumpas siunčia aiškią žinutę