Galingas Izraelio karinis puolimas prieš Iraną nebuvo spontaniškas pliūpsnis, o ilgai brendęs daugiaplanis smūgis, nukreiptas prieš tai, ką Izraelis laiko grėsme savo išlikimui, – Irano branduolinę programą.

„Dalyvaujame egzistencinėje kovoje, kuri yra akivaizdi kiekvienam Izraelio piliečiui. Tik pagalvokite, kas nutiktų, jeigu Iranas turėtų branduolinių ginklų, kuriuos galėtų panaudoti prieš Izraelį“, – pareiškė Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, nors Teheranas visada tvirtino branduolinę programą vykdantis išimtinai civiliniais tikslais.

Birželio 13-ąją Izraelis pradėjo operaciją „Kylantis liūtas“ – pavadinimas pasirinktas sąmoningai, siunčiant signalą Irano žmonėms, kurių dauguma esą nepalaiko dabartinio režimo. Jame išryškinami du istoriniai Irano nacionaliniai simboliai, naudoti iki 1979 m. Islamo revoliucijos, – liūtas ir saulė.

Izraelio oro pajėgos sutelkė apie 200 naikintuvų, kurie smogė daugiau nei 100 taikinių visoje Irano teritorijoje, įskaitant Teheraną.

[[ge:lrytas:lrytas:38363891]]

Prieš ataką Izraelio žvalgybos tarnyba „Mossad“ slapta įvežė į Iraną dronų dalis ir sprogmenis, kurie buvo surinkti vietoje ir panaudoti neutralizuojant Irano oro gynybos sistemas bei raketų paleidimo įrenginius.

Planuojant ir vykdant operaciją pasitelktas dirbtinis intelektas ir išsamūs žvalgybos duomenys, leidę tiksliai identifikuoti ir atakuoti svarbiausius taikinius.

Izraelis taikėsi ne tiktai į branduolinius ir karinius objektus, bet ir į Irano žmogiškąjį kapitalą – nukauti penki aukščiausio rango karo vadai, taip pat žuvo mažiausiai šeši Irano branduolinės energetikos mokslininkai.

[[ge:lrytas:lrytas:38288104]][[ge:lrytas:lrytas:38321049]][[ge:lrytas:lrytas:38349145]][[ge:lrytas:lrytas:38326037]][[ge:lrytas:lrytas:38344701]]

Pirmosiomis Izraelio atakos valandomis patyręs reikšmingų nuostolių Iranas netrukus atsakė šimtų raketų ir bepiločių smūgiais į Izraelio gyvenamuosius rajonus ir infrastruktūros objektus, įskaitant Tel Avive ir Jeruzalėje.

Nuo to laiko šalys kiekvieną dieną ir naktį keičiasi oro antpuoliais: pranešama apie didėjantį aukų skaičių ir sugriovimus abiejose kariaujančiose valstybėse.

Tiesa, birželio 24 d. skelbta apie paliaubas, kurias, anot JAV prezidento, abi šalys spėjo iškart pažeisti. Visgi susitarimas, kaip skelbiama, buvo atnaujintas.

Pažeidė svarbų centrą

Izraelio pareigūnai smūgius apibūdino kaip prevencinę operaciją, skirtą sutrikdyti Irano galimybes sukurti branduolinį ginklą, reaguojant į, jų žodžiais tariant, ryškų ir nerimą keliantį urano sodrinimo augimą per pastarąjį pusmetį.

[[ge:lrytas:lrytas:38358836]]

Pirminis žalos vertinimas rodo, kad ypač veiksmingai smūgiuota Natanzui – Irano branduolinės programos širdžiai, kur galėjo būti sunaikintos pažangiausios centrifugos, uraną sodrinusios iki 60 proc.

Pasak Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovo Rafaelio Grossi, nors požeminė Natanzo komplekso dalis nenukentėjo, per antskrydžius dingus elektrai galėjo sugesti urano sodrinimo centro įranga.

R.Grossi pridūrė, kad buvo apgadinti ir keturi Isfahano branduolinio objekto pastatai.

Apie kokią nors požeminiam Fordo urano sodrinimo centrui padarytą žalą nepranešama.

Šis objektas įrengtas keliasdešimties metrų gylyje kalnuose ir laikomas neįveikiamu be JAV turimų bunkerinių taikinių naikinimo pažangiausių bombų – 6,6 m ilgio, 13 607 kg sveriančių GBU-57, kurios gali prasiskverbti 61 m po žeme ir susprogti.

Vienintelis lėktuvas, galintis nešti GBU-57, yra sunkiai radiolokatorių pastebimas amerikiečių bombonešis B-2.

Izraelio premjeras B.Netanyahu pareiškė, kad operacija tęsis tol, kol grėsmė bus pašalinta.

Iranui pradėjus plataus masto atsakomuosius smūgius Izraeliui B.Netanyahu pagrasino nuo žemės paviršiaus nušluoti sostinę Teheraną.

[[ge:lrytas:lrytas:38358835]]

Nors Iranas atkakliai tvirtino, kad nesiekia sukurti branduolinės bombos, tarptautiniai inspektoriai rasdavo vis daugiau priešingų įrodymų.

Neseniai TATENA pranešė, jog Irano 60 proc. sodrinto urano atsargos – vos žemiau ginkluotei tinkamos kokybės – išaugo tiek, kad, jeigu būtų toliau sodrinamos, jų užtektų keliems branduoliniams užtaisams pagaminti. Jokia kita šalis nesukaupė tokio kiekio sodrinto urano neturėdama branduolinės ginkluotės programos.

„Tai tikrai buvo paskutinė išeitis – Izraelis nebeturėjo daugiau laiko“, – teigė analitinio centro „Atlantic Council“ ekspertas Mattas Kroenigas, anksčiau dirbęs JAV Gynybos departamente ir žvalgybos tarnybose. – Geriausiais vertinimais, Iranui buvo likusi maždaug savaitė, kad pasiektų vienai bombai tinkamo urano kiekį.“

Iš pradžių padėjo JAV

Irano branduolinė kelionė buvo pradėta padedant Vašingtonui.

1957 m. Jungtinės Valstijos padėjo pamatus Irano atominės energetikos programai pagal tuomečio prezidento Dwighto Eisenhowerio iniciatyvą „Atomai taikai“, kai abi šalys dar buvo sąjungininkės.

[[ge:lrytas:lrytas:38370980]]

8-ajame dešimtmetyje Iranas jau dirbo kurdamas branduolinius reaktorius padedamas JAV ir Europos valstybių, tačiau ši partnerystė nutrūko po 1979 m. Islamo revoliucijos.

Nuo to laiko JAV su nerimu stebėjo, kaip Iranas, dažniausiai paslapčiomis, pumpavo branduolinius raumenis. Kompleksas Natanze tapo pagrindiniu to susirūpinimo centru.

2000 m. pradžioje buvo atskleista, kad jis yra slapto branduolinių objektų tinklo dalis, apie kurį Iranas nebuvo pranešęs tarptautiniams inspektoriams.

Teheranas vis tiek gynėsi, kad jo branduolinė programa taiki – skirta energijai gaminti ir medicininiams tyrimams. Šalis taip pat yra pasirašiusi Jungtinių Tautų Branduolinių ginklų neplatinimo sutartį (NPT), kuri įpareigoja nares nekurti branduolinių ginklų.

Tačiau tarptautinės priežiūros institucijos ne kartą įspėdavo, kad Irane urano sodrinimo lygis gerokai viršija reikalingą civiliniams tikslams, taip pat slepiama svarbi infrastruktūra.

Uraną sodrino sparčiai

Įtampa smarkiai išaugo 2018 m., kai JAV prezidentas D.Trumpas pasitraukė iš branduolinio susitarimo su Iranu, kurį 2015 m. buvo pasirašęs jo pirmtakas Barackas Obama. Tas dokumentas gerokai apribojo Irano veiklą sodrinant uraną, nustatė šio radioaktyviojo metalo atsargų limitus ir numatė griežtą tarptautinę kontrolę. D.Trumpas susitarimą pavadino katastrofa ir vietoj to įvedė naujas sankcijas Irano režimui siekdamas sužlugdyti jo ekonomiką.

Tada Teheranas ėmė palaipsniui atsisakyti susitarime apibrėžtų ribojimų ir smarkiai padidino urano sodrinimo mastą. Taip pat buvo pašalinta visa TATENA įranga, anksčiau įrengta stebėsenai ir kontrolei.

[[ge:lrytas:lrytas:38370977]]

2024 m. Iranas užkūrė darbus Natanzo ir Fordo kompleksuose iki dešimtmečiais nematyto intensyvumo – įdiegė pažangesnes centrifugas ir pradėjo sodrinti uraną iki 60 proc. grynumo – pavojingai artimo 90 proc., kuris būtinas branduoliniam ginklui.

Pastaraisiais mėnesiais Irano pareigūnai patvirtino, kad stato trečią urano sodrinimo objektą. Tai dar labiau sustiprino nuogąstavimus, jog Teheranas ruošiasi perkelti savo branduolinę programą į pogrindį – ten, kur jos nebepasiektų nei diplomatinės pastangos, nei kariniai smūgiai.

„Iš tiesų Irane yra tik trys kertiniai branduoliniai objektai, – sakė buvęs JAV Nacionalinės žvalgybos tarybos pareigūnas Vidurinių Rytų klausimais Jonathanas Panikoffas. – Jei pavyktų sunaikinti Natanzą, Fordą ir Isfahaną, tai Irano branduolinę programą tikrai nublokštų atgal.“

Techniniu požiūriu Iranas dar nėra sukūręs branduolinio ginklo. Tačiau, anot analitikų, tam reikalinga infrastruktūra ir kompetencijos jau turimos.

Jei prieš Izraelio smūgius Iranas, kaip teigiama, galėjo per savaitę sukaupti pakankamai sodrinto urano vienai bombai, vadinasi, per penkis mėnesius šalis galėjo turėti medžiagos daugiau kaip 20 branduolinių užtaisų.

Palygino su Holokaustu

Izraelis įsitikinęs, kad branduoliniu ginklu apsirūpinęs Iranas taptų mirtina grėsme, – jo lyderiai atvirai ragina sunaikinti Izraelio Valstybę ir remia tokias grupuotes kaip „Hezbollah“ bei „Hamas“.

„Prieš 80 metų žydai tapo nacių režimo vykdyto Holokausto aukomis. Šiandien žydų valstybė atsisako tapti branduolinio Holokausto, kurį planuoja Irano režimas, auka“, – prasidėjus operacijai „Kylantis liūtas“ pareiškė premjeras B.Netanyahu.

[[ge:lrytas:lrytas:38370974]]

Izraelis nerimauja ne tik dėl galimo tiesioginio branduolinio smūgio, bet ir dėl to, kad Iranas visame regione imtų elgtis gerokai agresyviau turėdamas branduolinio atgrasymo priemonę: galėtų nebaudžiamas didinti paramą teroristinėms grupuotėms, destabilizuoti arba spausti kaimynines Persijos įlankos šalis.

D.Trumpas atšovė V.Putinui

Izraelis, Iranas ir visas pasaulis svarstė, kaip nuspręs elgtis artimas Izraelio sąjungininkas D.Trumpas. Pradžioje jis paliko mįslių dėl JAV rolės suduodant smūgius Iranui.

„Galiu tai padaryti, o galiu ir nedaryti. Noriu pasakyti, kad niekas nežino, ką ketinu daryti. Galiu jums pasakyti štai ką: Iranas turi daug problemų ir nori derėtis.“

D.Trumpas sakė, jog Iranas vėl pasiūlė derėtis dėl branduolinės programos, kad būtų nutrauktas Izraelio oro puolimas: „Pasakiau, kad jau labai vėlu kalbėtis. Yra didelis skirtumas tarp dabar ir prieš savaitę, tiesa? Jie pasisiūlė atvykti į Baltuosius rūmus. Tai, žinote, drąsu, bet tai jiems nebus lengva padaryti.“

JAV lyderis pakartojo, kad jo kantrybė baigiasi: „Tai labai paprasta – besąlygiškas pasidavimas. Tai reiškia, kad man jau gana. Nebegaliu, viskas, mes einame ir susprogdiname visus branduolinius dalykus, kurių ten pilna.“ Jis palygino Iraną su chuliganais mokyklos kieme ir pridūrė: „Dabar jie jau nebe chuliganai, bet pažiūrėsime, kas bus.“

D.Trumpas atmetė Rusijos vadovo Vladimiro Putino pasiūlymą tarpininkauti sprendžiant Izraelio ir Irano konfliktą sakydamas, kad šis pirmiausia turėtų užbaigti savo karą Ukrainoje: „Jis iš tikrųjų pasisiūlė padėti tarpininkauti, aš pasakiau: „Padaryk man paslaugą, tarpininkauk pats sau.

[[ge:lrytas:lrytas:38370968]]

Vladimirai, pirmiausia tarpininkaukime Rusijai, o šituo galėsi pasirūpinti vėliau.“

Tarp derybų ir puolimo

Vienas kelias, kurį D.Trumpas gali rinktis, – pasiduoti B.Netanyahu spaudimui ir eskaluoti konfliktą.

„Mes žinome D.Trumpo galutinį tikslą – jis, kaip ir B.Netanyahu, sako, kad Iranas negali turėti branduolinio ginklo. Bet JAV prezidento pageidaujamas variantas, skirtingai nei atrodo Izraelio premjerui, yra susitarimas tarp JAV ir Irano: šis kelias taip pat atspindi paties D.Trumpo kuriamą pasaulinio lygio derybininko įvaizdį. Tačiau jis aiškiai nepasako, kaip to pasiekti, kartais linkdamas į grasinimą panaudoti jėgą, kitą kartą – diplomatiją“, – teigė BBC.

Kai kurie D.Trumpo patarėjai pasisakė už maksimalų spaudimą Iranui, nes nelaiko jo rimtai nusiteikusiu derėtis dėl branduolinės programos atsisakymo.

Savo ruožtu B.Netanyahu nuolat spaudžia D.Trumpą rinktis ne diplomatinį, bet karinį kelią, o JAV prezidentas gali matyti poreikį įgyvendinti savo agresyvius grasinimus Teheranui nepaisydamas troškimo gauti Nobelio taikos premiją.

Karinį sprendimą remia ir dalis JAV Kongreso respublikonų, ilgai raginančių nuversti režimą Irane. Vienas jų – senatorius Lindsey Grahamas – prašo D.Trumpo imtis visų reikalingų priemonių: „Užtikrinkite, kad kai ši operacija bus baigta, Irane neliks nieko, kas būtų susiję su jų branduoline programa.

Jei tai reiškia, kad reikia tiekti bombas, tiekite bombas.“

[[ge:lrytas:lrytas:38370980]]

Kitas pasirinkimas – laikytis dabartinio kurso ir siekti derybų. D.Trumpas jau aiškino, kad JAV nedalyvauja Izraelio atakose prieš Iraną.

„Konflikto eskalavimas kelia potencialiai lemiamą riziką D.Trumpo, kaip prezidento, reputacijai.

JAV karo laivai ir antžeminės raketų baterijos padeda Izraeliui gintis nuo atsakomųjų Irano smūgių. Kai kurie D.Trumpo patarėjai greičiausiai įspėja jį nesiimti jokių veiksmų, kurie artimiausiomis dienomis galėtų sustiprinti Izraelio atakas prieš Iraną, ypač turint omenyje, kad kai kurios Irano raketos prasiskverbia pro Izraelio ir JAV gynybos sistemas ir sėja mirtį“, – teigė BBC.

B.Netanyahu mano, kad konfliktą užbaigtų Irano aukščiausiojo lyderio Ali Khamenei sunaikinimas. D.Trumpas antradienį platformoje „Truth Social“ parašė: „Mes tiksliai žinome, kur slepiasi vadinamasis aukščiausiasis lyderis. Jis – lengvas taikinys, bet ten yra saugus. Neketiname jo nužudyti, bent jau kol kas. Bet mes nenorime, kad raketomis būtų apšaudomi civiliai ar amerikiečių kariai. Mūsų kantrybė senka.“

D. Trumpo ataka prieš Iraną

JAV prezidentas visgi priėmė sprendimą suduoti smūgius Iranui. Sekmadienio naktį Lietuvos laiku JAV atakavo tris Irano branduolinius objektus.

„Užbaigėme savo labai sėkmingą ataką prieš tris branduolinius objektus Irane, įskaitant Fordu, Natanzą ir Esfahaną. Dabar visi lėktuvai yra už Irano oro erdvės“, – „Truth Social“ rašė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

Po JAV pajėgų smūgių „svarbiausi urano sodrinimo objektai“ Irane, pasak prezidento Donaldo Trumpo, visiškai sunaikinti. Kalbėdamas Baltuosiuose rūmuose jis pagrasino tolesnėmis atakomis, jei Teheranas nepasirinks taikos kelio.

„Jei taika nebus greitai pasiekta, tiksliai, greitai ir sumaniai atakuosime kitus taikinius, dauguma jų gali būti sunaikinti per kelias minutes“, – sakė D. Trumpas.

D. Trumpas pridūrė, kad buvo numestas „pilnas krovinys bombų“ ir visi lėktuvai buvo pakeliui atgal į JAV.

JAV tikslas buvo sunaikinti Irano urano sodrinimo pajėgumus ir nutraukti branduolinę grėsmę, kurią kėlė „didžiausias pasaulyje valstybinis teroro rėmėjas“, pabrėžė D. Trumpas. Jis teigė dabar galįs pasauliui pranešti, kad atakos buvo „įspūdingas karinis laimėjimas“.

Iranas 40 metų sakė: „Mirtis Amerikai, Mirtis Izraeliui“, kalbėjo D. Trumpas. Jis padėkojo Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahu ir Izraelio kariuomenei už puikų darbą. Tačiau pirmiausiai jis norįs pasveikinti su atakoms „nuostabius amerikiečių patriotus“, kurie valdė orlaivius, ir visą JAV kariuomenę. To pasaulis esą nebuvo matęs daug, daug dešimtmečių.

„B-2“ bombonešiai dalyvavo JAV smūgiuose Iranui, sakė vienas JAV pareigūnas, pranešė naujienų agentūra „Reuters“. Jie buvo perkelti į JAV Guamo salos teritoriją, todėl kilo spėlionių, kad orlaivis gali būti susijęs su JAV smūgiu Iranui.

Branduolinės aikštelės jau buvo evakuotos, pranešė Irano valstybinė televizija

Irano valstybinio transliuotojo politinio direktoriaus pavaduotojas Hassanas Abedini sako, kad Iranas „prieš kurį laiką“ evakavo tris branduolines vietas, kur smogė JAV.

Jis taip pat sako, kad net jei tai, ką D. Trumpas sako, yra tiesa, Iranas „nepatyrė didelio smūgio, nes medžiagos jau buvo išvežtos“.

Irano pareigūnai dabar patvirtino visas tris D. Trumpo minimas smūgių vietas.

Ragino laikytis nuošaly

Vis dėlto vienas svarbiausių politinių veiksnių JAV prezidentui, anot BBC, yra parama šalies viduje, todėl trečias kelias – įsiklausyti į savo rinkėjų nuomonę.

Viena ryškiausių D.Trumpo judėjimo „Padarykime Ameriką vėl didžią“ (MAGA) figūrų žurnalistas Tuckeris Carlsonas paragino JAV prezidentą atsitraukti nuo Izraelio klausimo, o B.Netanyahu vyriausybę vadino ištroškusia karo. „Įsitraukimas į karą būtų tarsi vidurinis pirštas milijonams rinkėjų, kurie balsavo tikėdamiesi sukurti valdžią, kuri pagaliau pirmiausia rūpintųsi Jungtinėmis Valstijomis“, – dėstė T.Carlsonas.

D.Trumpo sprendimui rinktis MAGA pageidaujamą kelią nepaprastai didelę įtaką gali padaryti pavojus, kad per karines operacijas būtų JAV karių aukų.

[[ge:lrytas:lrytas:38370953]]

Demokratų senatorius Timas Kaine’as pateikė karinių galių rezoliuciją: „Amerikos žmonės nėra suinteresuoti siųsti kariuomenę į dar vieną amžiną karą Viduriniuose Rytuose.

Ši rezoliucija užtikrins, kad jei nuspręsime siųsti mūsų šalies vyrus ir moteris į pavojingą misiją, tai bus aptarta ir dėl to nubalsuota Kongrese.“

Nepaisant Izraelio smūgių padarytos žalos, Iranas savo branduolinėje programoje tikriausiai vis dar išlaiko didelę dalį žinių, mokslinio personalo ir įrangos.

Todėl visiškam branduolinės infrastruktūros likvidavimui reikėtų ilgalaikės kampanijos, apimančios ne tiktai oro pajėgų panaudojimą, bet ir kibernetinį karą, žvalgybos operacijas ir galbūt net sausumos pajėgas.

Lyderiai parėmė Izraelį ir smerkė Iraną

Kanados kalnų kurorte Kananaskyje šią savaitę vykusiame Didžiojo septyneto (G7) lyderių susitikime (nuotr.) paskelbtas bendras pareiškimas, kuriame remiama Izraelio teisė gintis ir smerkiamas Iranas, kuris pavadintas pagrindiniu regiono nestabilumo ir teroro šaltiniu.

JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija ir Kanada sutaria, kad Iranas niekada negali turėti branduolinių ginklų.

Pareiškime plačiau raginama deeskaluoti veiksmus Viduriniuose Rytuose, sudaryti paliaubas Gazos Ruože.

[[ge:lrytas:lrytas:38370982]]

Iš susitikimo jam įpusėjus išskrido Donaldas Trumpas, motyvavęs tai neatidėliotinais darbais Vašingtone.

Irano karo vadai krito vienas po kito

Per pirmąsias Izraelio atakas Iranas neteko kelių svarbiausių kariškių.

Ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas Mohammadas Bagheri

65 metų generolas buvo aukščiausio rango Irano ginkluotųjų pajėgų karininkas. Šias pareigas ėjo nuo 2016 m. ir buvo tiesiogiai pavaldus ginkluotųjų pajėgų vyriausiajam vadui, aukščiausiajam lyderiui ajatolai Ali Khamenei, priimančiam visus galutinius sprendimus Irane.

M.Bagheri taip pat atliko pagrindinį vaidmenį plėtojant Irano balistinių raketų programą, kuria iš pradžių siekta kompensuoti per praėjusio amžiaus 9-ąjį dešimtmetį vykusį karą su Iraku nusilpusias Irano oro pajėgas. Ji vėliau buvo reikšmingai patobulinta, sukurtos ilgesnio nuotolio ir didesnio tikslumo raketos.

„Priešai sionistai turėtų žinoti, kad jų apgailėtinas gyvenimas eina į pabaigą“, – sakė M.Bagheri, pavadinęs Izraelį vėžiniu augliu. 2022 m. jis pareiškė, kad Iranas turi daugiau nei pakankamai ginklų ir įrangos, gyrėsi, kad šalis taps viena didžiausių ginkluotės eksportuotojų pasaulyje. Rusijai tęsiant karą Ukrainoje ir iš Irano įsigytais ginklais generolas šaipėsi iš ES, siūlydamas panaudoti įšaldytus Irano turtus nusipirkti anglių, kad galėtų pasišildyti žiemą.

[[ge:lrytas:lrytas:38370949]]

Islamo revoliucinės gvardijos vadas Hosseinas Salami

64 metų generolas buvo pagarsėjęs tiradomis prieš Izraelį ir JAV. „Jei padarysite bent menkiausią klaidą, atversime jums pragaro vartus“, – grūmojo jis didžiausioms Teherano priešėms šiemet sausį per apsilankymą požeminėje raketų bazėje.

Gvardija, kurią dabar sudaro apie 125 tūkst. vyrų, buvo įkurta 1979 m. nuvertus Vakarų remtą Irano šachą, kad apgintų islamo revoliucijos tikslus. H.Salami į ją įstojo 1980 m., tuomečiam Irako lyderiui Saddamui Husseinui pradėjus karą su Iranu. Kopdamas karjeros laiptais H.Salami tapo gvardijos oro pajėgų divizijos vadu, vėliau – korpuso vado pavaduotoju, 2019 m. paskirtas į aukščiausią postą.

Irano revoliucijos lyderiui ajatolai Ruhollah Khomeini paramą palestiniečiams pavertus svarbiausiu Teherano užsienio politikos reikalu, H.Salami nekart ragino ištrinti Izraelį iš žemėlapio. 2018 m. jis sakė, kad B.Netanyahu turėtų išmokti plaukti per Viduržemio jūrą, kad būtų pasirengęs, kai teks bėgti. Islamo revoliucinė gvardija buvo pagrindinis Irano įrankis arabų pasaulyje, rėmė „Hamas“ ir „Hezbollah“ grupuotes, kariavusias su Izraeliu Gazos Ruože ir Libane.

Islamo revoliucinės gvardijos Aviacijos ir kosmoso pajėgų vadas Amiras Ali Hajizadeh

63-ejų brigados generolas vadovavo Aviacijos ir kosmoso pajėgoms nuo pat jų įkūrimo 2009 m. Pernai jis koordinavo dvi tiesiogines oro atakas prieš Izraelį, už tai gavo apdovanojimus iš A.Khamenei.

[[ge:lrytas:lrytas:38370961]]

2023 m. A.A.Hajizadeh pareiškė, kad Iranas vis dar siekia nužudyti aukščiausius JAV pareigūnus, įskaitant prezidentą Donaldą Trumpą, keršijant už Qasemą Soleimani – šis Islamo revoliucinės gvardijos elitinio padalinio „Quds“, atsakingo už operacijas užsienyje, vadas buvo nukautas 2020 m. per drono smūgį Irako sostinėje Bagdade.

Irano centrinio štabo vadas Gholamas Ali Rashidas

71 metų generolas buvo vienas svarbiausių Irano karinės strategijos architektų, turėjo didelę įtaką šalies gynybos politikai ir veiksmams regione. Nuo 2016 m. vadovavo Centriniam štabui – pagrindiniam ginkluotųjų pajėgų operatyviniam centrui, atsakingam už bendras operacijas tarp Irano reguliariosios kariuomenės ir Islamo revoliucinės gvardijos.

Gh.A.Rashidas tarnybą Islamo revoliucinėje gvardijoje pradėjo vos ją įkūrus 1979 m. Artimas aukščiausiojo lyderio ajatolos A.Khamenei patikėtinis buvo vienas pagrindinių asimetrinio karo doktrinos šalininkų, pabrėžęs skirtingų priemonių, tokių kaip raketų smūgiai, dronų naudojimas, kibernetinės atakos ir islamistinių grupuočių rėmimas, svarbą.

Irano centrinio štabo vadas Ali Shadmani

63 metų generolas po Gh.A.Rashido žūties perėmė jo pareigas, bet praėjus vos 4 dienoms pats buvo nukautas per tikslinį oro smūgį į vadavietę Teherano centre. Izraelio kariuomenė teigė, kad šią ataką lėmė naktį staiga pasitaikiusi proga.

Iki tol jis buvo Centrinio štabo vado pavaduotojas, irgi artimas ajatolai A.Khamenei. A.Shadmani koordinavo Irano karines operacijas, įskaitant veiksmus prieš Izraelį.

Parengta pagal „Time“, BBC ir CNN inf.

Branduolinė šachmatų partija: kuris ėjimas yra svarbiausias