Įsivaizduokite, kad augate izoliuoti dvare prie Valdajaus ežero į šiaurės vakarus nuo Maskvos. Vieninteliai jūsų lankytojai – privatūs muzikos, plaukimo ir gimnastikos mokytojai, o su kitais vaikais jūs niekada nebendraujate.
Kiekvieną kartą keliaujate šarvuotu limuzinu, privačiu lėktuvu ar jachta, kuriuos nuolat saugo elitiniai pareigūnai. Ir retai kada matote savo motiną ar tėvą.
Kalbama, kad tai patirti tenka dviem slaptiems Vladimiro Putino sūnums – 10-mečiam Ivanui ir 5 metų Vladimirui jaunesniajam.
Nors Kremliaus šeimininko asmeninis gyvenimas yra kruopščiai slepiamas, projektas „The Dossier Centre“ atskleidė detalių apie dviejų V.Putino sūnų gyvenimą su jųdviejų motina – buvusia gimnaste Alina Kabajeva.
V.Putinas 2013-aisiais po tris dešimtmečius trukusios santuokos išsiskyrė su žmona Liudmila Očeretnaja ir, nors viešai pripažino, kad su ja turi dvi dukteris – 40-metę Mariją ir 38 metų Kateriną, jis retai apie jas kalba. Bet mažamečių sūnų gyvenimas – dar didesnė paslaptis: šešėlyje jie laikomi nuo pat gimimo.
Anot „The Dossier Centre“, berniukų negalima rasti valstybinėse duomenų bazėse, nes jie turi tokius slaptus dokumentus, kokie paprastai rengiami šnipams ir valstybės saugomiems asmenims.
Vaikai gyvena beveik visiškai izoliuoti, o vyresnysis Rusijos lyderio sūnus Ivanas dažniausiai žaidžia vienas arba su suaugusiaisiais.
Nepaisant V.Putino kritikos vakarietiškai animacijai, Ivanas rado savo būdą maištauti – jis yra „Disney“ filmų gerbėjas ir mėgsta persirengti mėgstamais personažais.
Tai skamba kaip neįtikėtinai vieniša ir liūdna egzistencija, net jei tėvelis, kaip skaičiuojama, turi 200 mlrd. eurų.
Tačiau V.Putino berniukai yra tik ekstremalus pavyzdys, kaip dažnai jaučiasi izoliuoti itin turtingų žmonių palikuoniai.
Gydymas – specifinis
Daugeliui iš mūsų gali būti sunku užjausti tuos, kurie paveldės milijardus, bet Clay Cockrellas tai mato kitaip. Jis dirba Niujorke itin turtingų asmenų psichoterapeutu ir sako kasdien jaučiantis gailestį savo klientams, kurie užaugo itin turtingi: „Tai nenatūralu, nesveika, gali būti žalinga, toksiška ir net mirtinai pavojinga. Pažiūrėkite, kiek šių žmonių miršta dėl narkotikų perdozavimo ar savižudybių.“
Anot C.Cockrello, nors visiems tėvams žmogiška norėti apsaugoti savo atžalas ir neleisti joms patirti sunkumų, kai pašaliname visus iššūkius, rizikuojame, kad vaikas neišsiugdys atsparumo: „Dėl to atsiranda vidinis trapumas ir daug abejonių savimi. Žinojimas, kad paveldės didžiulę pinigų sumą, taip pat atima ambicijų ir noro ko nors siekti jausmą.“
Iš tiesų šalutiniai turto pertekliaus padariniai yra labai realūs. Nustatyta, kad itin turtingų žmonių vaikai patiria didesnį spaudimą siekti sėkmės nei jų bendraamžiai, taip pat didesnį nerimą ir depresiją.
Privilegijuoti vaikai dažniau yra linkę į priklausomybę nuo alkoholio, kanapių, kokaino ir kitų kvaišalų.
Tačiau, skirtingai nei paprasti mirtingieji, „vargšai turtuoliai“ turi prabangius reabilitacijos centrus, kuriuose gali gydytis, kiek tik nori.
Paulas Flynnas – vienas „Harbor London“, koncepcinės klinikos, kuri primena penkių žvaigždučių viešbutį su atskiru įėjimu aukšto rango klientams, vadovų ir įkūrėjų. Jo specializacija – priklausomybių gydymas, o klinikoje lankosi turtingiausių asmenų vaikai iš viso pasaulio.
„Maždaug pusė mūsų gydomų žmonių yra itin turtingų šeimų vaikai, – teigė P.Flynnas. – Klasikinis atvejis – tai 20-metis žmogus, turintis tokią nesėkmingo starto problemą, kai esi iš turtingos šeimos, todėl nejauti jokio stimulo. Bet taip nutinka ne visada. Neseniai gydėme vaikiną, kuris vadovavo šeimos verslui ir iš šalies daug kam atrodė laimingas.
Tačiau kadangi tai buvo jo tėvo verslas, sūnus visada jautėsi nevisavertis, o bandydamas su tuo susidoroti piktnaudžiavo narkotikais ir alkoholiu.“
Už 70–100 tūkst. eurų per savaitę klientus – kai kuriems yra vos 16 metų – gydo individuali specialistų komanda, kurią sudaro psichiatras, jogos mokytojas, neurogrįžtamojo ryšio ekspertas ir virėjas. Kai kurie klientai čia išbūna net 6 mėnesius, o išvykus jiems taikoma intensyvi priežiūros po gydymo programa.
„Kai tavo tapatybė yra susijusi su turtu, tai gali būti didžiulė našta, – aiškino P.Flynnas. – Galite jausti dėl to gėdą, nuolat nerimauti dėl žmonių ketinimų. Galite jausti, kad jūsų gyvenime nėra tikrų santykių.“
Psichologiniai pavojai
Istoriškai daugelis šeimų, kurios atsidūrė turtingiausiųjų sąrašų viršūnėse, taip pat buvo ir tarp labiausiai disfunkcinių – turinčių emocinių, psichologinių ar elgesio problemų – šeimų.
Pavyzdžiui, augti JAV naftos pramonės magnato, kadaise turtingiausio planetos žmogaus Johno Paulo Getty šeimoje tikrai nebuvo lengva – jo 16-metis anūkas Johnas Paulas III buvo pagrobtas, o išlaisvintas sumokėjus išpirką po to žudė save alkoholiu ir narkotikais. 1981 m. jis išgėrė raminamųjų, sintetinių opioidų ir alkoholio kokteilį, kuris sukėlė kepenų nepakankamumą ir insultą: vyras liko iš dalies paralyžiuotas, beveik apako ir prarado gebėjimą kalbėti.
Apie iššūkius, kylančius turint daugiau pinigų negu galėtum išleisti, daug kalbėjo 65 metų Abigail Disney.
Vieno „The Walt Disney Company“ įkūrėjų Roy O.Disney anūkė nuo 21 metų išdalijo 70 mln. dolerių (apie 62 mln. eurų) ir sako: „Man labai svarbu žinoti, kaip turtas veikia žmones. Aplinkiniai niekada nesako tau „ne“. Kai mano tėvo bėdos dėl alkoholio didėjo, jį supo žmonės, kurie niekada nepasakė: „Tu turi baisių problemų dėl alkoholio. Reikia kreiptis pagalbos.“
A.Disney paminėjo nevisavertiškumo kompleksą, kurį dažnai jaučia turtingi vaikai su garsiomis pavardėmis: „Aš iš tiesų užaugau abejodama savimi. Pavyzdžiui, ar Yale’is (vienas garsiausių JAV universitetų. – Red.) pasakė man „taip“, nes tikrai buvau tokia gabi, ar dėl mano pavardės? Niekada to nesužinosiu. Ir kiekviename susitikime niekada negaliu padaryti pirmojo įspūdžio, nes žmonės jau yra apgalvoję, ką nori apie tave galvoti.“
Specifinės problemos
Pasak „The Dossier Centre“, V.Putino šeima ieškojo mažamečiams sūnums anglų kalbos mokytojo, kurio mėnesinis atlyginimas siektų 8500 dolerių (7600 eurų).
Skelbime buvo nurodyta, jog šeima gyvena izoliuotai ir pirmenybė teikiama kandidatams, turintiems Pietų Afrikos Respublikos pasą, – gal todėl, kad ši šalis, priešingai nei, pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos ar Europos Sąjunga, palaiko gerus santykius su Rusija ir mokytojas iš tokios valstybės galėtų būti laikomas mažesne žvalgybos rizika. Tai itin svarbu kalbant apie asmenis, turinčius kontaktą su Kremliaus šeimininko vaikais.
27-erių Jelena dirba Rusijos oligarchų vaikų korepetitore ir sako, kad jaučia tik užuojautą savo auklėtiniams: „Mačiau šešiolikamečių, kuriems ant galvos buvo priklijuoti elektrodai smegenų bangoms stimuliuoti, nes tėvai manė, kad tai padės jiems geriau išlaikyti egzaminus. Daugelis tokių vaikų gyvena be tėvų didžiulėse tuščiose rezidencijose Londone, visą dieną ir naktį žaidžia kompiuterinius žaidimus, nes nėra kam jiems pasakyti, ką daryti. Tai labai liūdnas ir tuščias gyvenimas.“
Vis labiau didėjant turtuolių sluoksniui („Forbes“ duomenimis, šiuo metu pasaulyje gyvena daugiau nei 2700 milijardierių, kurių bendras turtas siekia apie 14 trilijonų eurų), daugėja įrodymų, kad turtingųjų vaikai patiria vis daugiau problemų.
Paveldėjimo kaltės jausmas tampa toks dažnas, kad atsirado turto terapijos specialistų, padedančių turtuolių atžaloms spręsti unikalias jų problemas.
Amanda Falkson yra psichoterapeutė, kuri specializuojasi konsultuoti didžiulių turtų paveldėtojus.
„Pinigai gali atriboti žmones. Dėl jų jie gali jaustis socialiai atskirti, todėl dažnai šalia lieka seni draugai, – sakė ji. – Įprasta matyti, kad jie šiuos draugus kažkokiu būdu įtraukia į darbo užmokesčio žiniaraštį, o tai, nors ir gera valia, natūraliai sukuria savo sudėtingą dinamiką.“
Tačiau kai kurie turtingų tėvų vaikai savo auklėjimą dramblio kaulo bokšte pavertė privalumu. Yoko Ono, vienos turtingiausių Japonijos bankininkų dinastijų atžala, užaugo izoliuota ir nepaprastai privilegijuota.
Vaikystės namuose ją prižiūrėjo iki 20 tarnų, bet mergaitė neturėjo draugų: „Man nė į galvą neatėjo, kad turėčiau žaisti su žmonėmis.“
Vis dėlto buvusi Johno Lennono mylimoji mano, kad vieniša vaikystė ją įkvėpė kūrybai.
Daugumai iš mūsų galbūt nereikės nerimauti dėl to, kad mūsų vaikai paveldės milijardus, tačiau itin turtingų žmonių problemos atskleidžia, jog yra pamokų visiems, kaip kalbėtis su atžalomis apie pinigus.
„Svarbu mokyti vaikus, kaip elgtis su pinigais, kad ir kiek šeima jų turėtų, – sakė psichoterapeutas C.Cockrellas. – Būtina atskleisti jiems ir kitokį pasaulį, ypač kai esate turtingas, o jie bendrauja tik su kitais privilegijuotais vaikais.
Daugelis mano klientų, užaugusių itin turtingoje aplinkoje, sako: „Žinojau, kad turime pinigų, bet niekada apie tai nekalbėjome.“ Todėl svarbus pirmas žingsnis.“
Renkasi viską išdalinti labdarai
Daugelis itin turtingų tėvų dabar supranta, kokį prakeiksmą sukelia didžiulės sumos paveldėjimas, ir daro viską, kad savo pinigų neperduotų vaikams.
Kai 2006 m. investuotojas Warrenas Buffettas pažadėjo, kad išdalins 99 proc. savo dabar 150 mlrd. eurų vertės turto, jis šokiravo pasaulį.
Bet tai tampa vis dažnesniu reiškiniu. 2010 m. W.Buffettas kartu su Billu Gatesu ir jo žmona Melinda sukūrė „Giving Pledge“ („Dovanojimo pažadą“): iki šiol 244 turtuoliai iš 30 šalių yra pažadėję didžiąją dalį savo pinigų skirti filantropiniams tikslams.
Parengta pagal „The Telegraph“ inf.