Donaldo Trumpo keliamas spaudimas pasiteisino – NATO nusprendė stiprinti gynybą. Vis dėlto, Hagoje įvykęs susitikimas atskleidė, kad toks apsisprendimas turėjo savo kainą: labiausiai išduota pasijuto Ukraina.

Ši savaitė galėjo tapti istoriniu posūkiu Ukrainos siekyje prisijungti prie Europos Sąjungos ir NATO. Tačiau taip neįvyko.

Abiejų blokų lyderiams susirinkus į svarbius viršūnių susitikimus Briuselyje ir Hagoje, Ukrainos narystė turėjo tapti pagrindiniu klausimu.

Vis dėlto Ukraina nepriartėjo prie narystės nė vienoje organizacijoje – priešingai, buvo atskleista, kiek kliūčių karo alinamai šaliai dar reikia įveikti, kad ji taptų visateise Euroatlantinės bendruomenės nare, rašo RFE/RL redaktorius Rikardas Jozwiakas.

[[ge:lrytas:lrytas:38451107]]

Sugrįžkime metais atgal – į NATO susitikimą Vašingtone. Kaip ir Vilniuje 2023 m., Ukraina vėl liko nusivylusi negavusi kvietimo prisijungti prie Aljanso, tačiau paguodos prizas buvo galutinis komunikatas, kuriame buvo ne viena palaikymo žinutė.

„Mes visiškai palaikome Ukrainos teisę pačiai rinktis savo saugumo tvarką ir nuspręsti savo ateitį be išorės kišimosi. Ukrainos ateitis – NATO, – patvirtinta dokumente. – Kol Ukraina tęs šį svarbų darbą, mes ir toliau remsime ją jos negrįžtamu keliu į visišką Euroatlantinę integraciją, įskaitant narystę NATO.“

Tuometinis JAV prezidentas Joe Bidenas nenorėjo žengti toliau, kol Ukraina tebebuvo įsitraukusi į tiesioginį konfliktą su Rusija.

Vokietija tyliai pritarė Vašingtono pozicijai, tačiau šilta retorika ir išskirtinis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio priėmimas leido tikėtis, kad kandidatė netrukus taps visateise sąjungininke.

[[ge:lrytas:lrytas:38321049]][[ge:lrytas:lrytas:38371018]][[ge:lrytas:lrytas:38358839]][[ge:lrytas:lrytas:38426759]]

Šių metų NATO susitikime Hagoje vaizdas buvo visiškai kitoks.

J. Bideno poste jau nebėra. Jo vietą užėmė Donaldas Trumpas, kuris jau daugelį metų atvirai atmeta Ukrainos galimybes prisijungti prie Aljanso.

Naujoji realybė atsispindėjo visur. Niekas viešai nekalbėjo apie Ukrainos narystę, o galutiniame komunikate apie tokia galimybę nebuvo nė žodžio.

Užuot tai aptarus, buvo tik sakinys, jog sąjungininkai gali įskaičiuoti finansinę paramą Ukrainai į naują NATO gynybos finansavimo tikslą.

[[ge:lrytas:lrytas:38465062]]

Tiesa, Zelenskis dalyvavo viršūnių susitikimo vakarienėje. Jis susitiko su visais svarbiausiais lyderiais, įskaitant dvišalį pokalbį su D. Trumpu, kurio, pasak visų šaltinių, atmosfera buvo gera.

Respublikonas net pranešė, kad pokalbis buvo „malonus“, lyderiai svarstė galimybę perduoti „Patriot“ sistemas Ukrainai ir pats parodė norą spausti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo.

Tačiau realiai Ukraina negavo nieko apčiuopiamo – tik mandagumo gestus.

Kaip rašo britų leidinio „The Telegraph“ apžvalgininkas Samuelis Ramani, V.Zelenskio menkas dalyvavimas susitikime atspindėjo vis labiau ryškėjančią tendenciją – Aljansas pavargo nuo karo.

[[ge:lrytas:lrytas:38465059]]

Daugiau nei trejus metus trunkančiame kare Ukrainai vis dar trūksta ginkluotės ir karių. Per pastarąjį susitikimą Ovaliajame kabinete D. Trumpas pareiškė, kad „Ukrainai baigėsi kariai“, o jo viceprezidentas J. D. Vance’as išreiškė kritiką dėl šaukimo sistemos.

Reaguodamas į tai, V. Zelenskis išplėtė mobilizacijos amžių ir įtraukė 18–24 metų vyrus. Tačiau net ir padidėjęs savanorių skaičius neišsprendė pagrindinių problemų.

Vašingtonas vis dar vengia griežtesnių sankcijų Rusijai, europiečiai delsia įgyvendinti savo pasiūlymą dar labiau sumažinti rusiškos naftos kainų lubas, o NATO narystės klausimu Ukraina dabar yra dar toliau nei prieš metus.

Faktas, kad pareigūnai laikė sėkme tai, jog D. Trumpas nebuvo priešiškas V. Zelenskiui, o pastarasis nesiskundė rezultatų stoka. Tačiau tai parodė, kokia žema buvo lūkesčių kartelė.

„Aš nelaikau viršūnių susitikimo nesėkme Ukrainai. Priešingai – pasiekėme viską, kas šiandien realiai įmanoma“, – komentavo ukrainiečių politikos analitikas Volodymyr Fesenko leidiniui „Current Time“.

„Net ir glaustame NATO komunikate yra atskira pastraipa apie paramos Ukrainai tęstinumą – būtent to mums dabar ir reikia. Ne kokių nors abstrakčių pareiškimų ar miglotų pažadų apie narystę neaiškioje ateityje“, – kalbėjo jis.

Kitą dieną vykusiame ES viršūnių susitikime Briuselyje Ukrainos viltims ištiko labai panašus likimas.

[[ge:lrytas:lrytas:38465057]]

2022-ųjų birželį Ukraina gavo ES kandidatės statusą, o lygiai prieš metus tas pats susitikimas oficialiai pradėjo stojimo derybas.

Europos Komisija ir 26 iš 27 ES valstybių narių sutinka, kad Ukraina yra pasirengusi šiam žingsniui, tačiau sprendimui reikia vienbalsiškumo.

Ir čia, kaip jau įprasta, viską blokuoja Vengrija.

Prieš aukščiausiojo lygio susitikimą Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pristatė šalyje surengto konsultacinio referendumo, kuriame daugiau kaip 2 mln. žmonių, t. y. 95 proc. balsavusiųjų, balsavo prieš Ukrainos narystę ES, rezultatus.

Prieš susitikimą jis pareiškė: „Problema yra karas – jei integruosime Ukrainą, integruosime karą.“ Paklaustas RFE/RL, ar pakeistų nuomonę, jei įsigaliotų paliaubos, atsakė trumpai: „Jų nėra.“

Faktas, kad iš anksto buvo parengtas tik 26 šalių projektas, rodo, jog Vengrijos blokada laikoma savaime suprantama.

Šiame tekste valstybės narės „kviečia Tarybą imtis tolesnių žingsnių stojimo procese, vadovaujantis nuopelnais grįstu požiūriu, stojimo klasterius atveriant, kai tenkinamos sąlygos. Pažymima, kad Komisija vertina, jog „fundamentinių klausimų“ klasteris pasirengęs atvėrimui. Europos Vadovų Taryba prie šio klausimo grįš kitame susitikime.“

[[ge:lrytas:lrytas:38465053]]

Tai dar vienas simbolinis palaikymas Ukrainos integracijai į ES, bet praktiškai – be jokios naudos.

Iškalbinga ir tai, kad V. Zelenskis šįkart Briuselyje nepasirodė – lyderius pasveikino per vaizdo ryšį.

ES pareigūnai nurodė „logistines priežastis“, tačiau tai kelia klausimų, mat Zelenskis lankėsi Hagoje ir tą pačią savaitę gyvai pasisakė Europos Taryboje Strasbūre.

Nors viliamasi, kad Vengrija nusileis artimiausiu metu – gal net dar šią vasarą – dauguma europiečių pareigūnų pripažįsta, kad veto gali išsilaikyti iki Vengrijos parlamento rinkimų 2026 m. balandį, nes Ukrainos narystė tapo nacionalinių debatų tema.

Taip pat akivaizdu, kad nė viena kita ES šalis nedaro didesnio spaudimo Vengrijai pakeisti poziciją. Mat yra ir kitų dalykų, šiuo metu laikomų svarbesniais.

Pavyzdžiui, būtinybė užsitikrinti, kad Vengrija sutiktų su naujomis Rusijos sankcijomis ir pratęstų galiojančias – tai buvo pasiekta susitikimo metu.

[[ge:lrytas:lrytas:38465061]]

Tačiau kai kuriuose Europos sostinėse juntama, kad kai kurioms šalims netgi patogu, jog Ukrainos stojimo procesas lėtėja.

Ir tai nebūtinai susiję tik su Vengrija ar Slovakija, kurios jau išreiškė abejones dėl per greito judėjimo pirmyn.

Lenkijoje išrinktas naujas prezidentas Karolis Nawrockis nevengė kritikuoti ukrainietiškų žemės ūkio produktų importo į ES ar kelti istorinių ginčų tarp Varšuvos ir Kyjivo. Čekijoje rudenį gali būti išrinkta vyriausybė, kuriai Ukraina rūpės gerokai mažiau.

Artimiausi Ukrainos kaimynai aiškiai mato, kad ji konkuruos dėl tų pačių ES fondų, į kuriuos pretenduoja ir jie. O net ir toliau į Vakarus, kai kurios valstybės abejoja, ar verta taip skubėti įsileisti didelę ir skurdžią šalį, įsivėlusią į kruviną karą su branduoline supervalstybe.

Pati ES turi reformuotis, kad galėtų priimti Ukrainą – o šios reformos tiek politiškai, tiek finansiškai yra labai skausmingos. Tačiau skirtingai nei NATO atveju, Ukrainos narystė ES dar nėra nurašyta.

[[ge:lrytas:lrytas:38465067]]

Rusijos spaudimas fronte tęsiasi – personalo stygius, prasta moralė ir trintis tarp vadovybės ir karių daro Ukrainos pajėgas pažeidžiamas „mėsos bangos“ puolimui. Patyrusių karių netektys mūšiuose silpnina kariuomenę, o naujokai nepajėgia atlaikyti skaičiais didesnių Rusijos pajėgų.

Nepaisant visų sunkumų, Ukrainos patriotizmas ir taktinis išradingumas vis dar gali stabdyti Rusijos puolimą.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis paskelbė, kad Ukraina sustabdė rusų puolimą ties Sumais, o operacija „Voratinklis“, nutaikyta į Rusijos strateginius bombonešius, rodo, kad ukrainiečių kariuomenė neprarado iniciatyvos.

Parengta pagal RFE/RL ir „The Telegraph“ inf.

Liūdna savaitė Ukrainos diplomatams: Europa pavargo nuo karo