V. Orbanas prieš U. von der Leyen: Budapeštas tapo Europos kultūrinių karų frontu

Po kelių savaičių tylos prie Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį vaizdo įraše taip pat išreiškė palaikymą renginiui.

„Raginu Vengrijos valdžios institucijas leisti surengti Budapešto „Pride“ eitynes, – kalbėjo ji. – LGBTQ+ bendruomenei Vengrijoje ir už jos ribų: aš visada būsiu jūsų sąjungininkė.“

V. Orbanas nedelsdamas sureagavo socialiniuose tinkluose, paragindamas U. von der Leyen „susilaikyti nuo kišimosi į valstybių narių teisėsaugos reikalus“.

Nors pati U. von der Leyen Budapešte nesilankys, daugiau kaip 70 Europos Parlamento narių planuoja dalyvauti eitynėse. Prie jų prisidės Ispanijos kultūros ministras Ernestas Urtasunas, Nyderlandų švietimo ministras Eppo Bruinsas, Prancūzijos vyriausybės atstovai, didžiųjų Europos sostinių merai, buvęs Belgijos premjeras Elio Di Rupo ir buvęs Airijos premjeras Leo Varadkaras.

Penktadienį į Budapeštą atvyks ir Belgijos eurokomisarė Hadja Lahbib.

Nepaisant tokio tarptautinio palaikymo, Vengrijos teisingumo ministras Bence Tuzsonas patvirtino: eitynės draudžiamos.

Kaip rašoma „Politico“ paviešintame laiške, adresuotame kelioms ambasadoms, ministras pakartojo, kad renginio organizatoriams grės įkalinimas, o pats renginys – neteisėtas. Laiškas išsiųstas po to, kai dešimtys Budapešte reziduojančių ambasadorių, daugiausia iš ES šalių, paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame išreiškė paramą eitynių organizatoriams.

„Prašome užtikrinti, kad jūsų kolegos būtų informuoti apie šiuos faktus, kad būtų išvengta nesusipratimų, – rašė B. Tuzsonas. – Teisinė situacija aiški: „Pride“ eitynės – tai teisėsaugos uždraustas susibūrimas, kurio organizavimas ar viešas paskelbimas apie jį laikomas nusikalstama veika, už kurią pagal Vengrijos įstatymus gali būti skirta iki vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Dalyvavimas tokiame renginyje laikomas pažeidimu.“

Nors renginys formaliai neteisėtas, mažai tikėtina, kad policija ar kraštutinių dešiniųjų aktyvistai tiesiogiai trukdytų eitynių dalyviams. Per ketvirtadienio spaudos konferenciją V. Orbanas paragino žmones renginyje nedalyvauti, bet pabrėžė, jog jėga nebus naudojama.

„Vengrija – civilizuota šalis. Mes vieni kitų neskaudiname,“ – pridūrė jis.

Tačiau baiminamasi, kad vyriausybė gali naudoti veido atpažinimo technologiją dalyviams identifikuoti ir skirti jiems baudas – tokia praktika, kaip pažymėjo Europos Komisija, gali prieštarauti ES teisei.

Nepaisant šių grėsmių, renginio dalyviai nesijaučia nesaugūs. Ispanijos kultūros ministro atstovas „Politico“ informavo, kad „mes nebendradarbiaujame su Vengrijos policija“.

„Aš nebijau Vengrijos policijos ar radikalios dešiniųjų aktyvistų, kuriuos drąsina Viktoro Orbano populistinė retorika. Mes atvykome ginti europinių vertybių kartu su Vengrijos piliečiais, kurie stoja į kovą. Tai neabejotinai bus istorinis įvykis kovoje su autoritariniais režimais,“ – pabrėžė Prancūzijos europarlamentarė Chloé Ridel iš Socialistų frakcijos.

Nepaisant tarptautinės mobilizacijos, jokia politinė jėga Vengrijoje neišnaudoja šio liberalaus impulso. Nors tokios pro-LGBTQ+ partijos kaip Demokratinė koalicija, žaliųjų „Párbeszéd“ ar satyrinė „Dviejų uodegų šunų partija“ dalyvaus „Pride“ eitynėse, jų populiarumas vis dar gerokai atsilieka nuo opozicijos lyderio Péterio Magyar partijos „Tisza“.

„Tisza“, kuri jau kelis mėnesius pirmauja reitinguose, sistemingai vengė „Pride“ eitynių temos, kaip ir platesnės LGBTQ+ teisių bei tapatybės politikos temos, siekdama telkti plačią visuomenės daugumą 2026 m. balandžio rinkimams.

„Mes atsisakome žengti į V. Orbano spąstus. Nesileisime būti panaudoti kultūrinių karų provokacijoje, skirtoje visuomenei suskaldyti ir nukreipti dėmesį nuo žlungančių viešųjų paslaugų ir augančių pragyvenimo išlaidų. Vyriausybė, vadovaujama „Tisza“, be abejonės niekada nevaržytų susirinkimų laisvės,“ – aiškino partijos antrasis žmogus, EP narys Zoltánas Tarras.

„Norime, kad mūsų kolegos Europos Parlamente suprastų: vienintelis būdas sumažinti V. Orbano pelną ir padidinti naudą Vengrijai – nesivelti į jo žaidimą. Jis nori moralinės isterijos, kad galėtų sakyti: „Briuselis vėl puola Vengriją“. Tačiau čia ne abstrakčios vertybės, o labai konkreti žala Vengrijos piliečiams,“ – pridūrė jis.

Kylant kraštutinių dešiniųjų bangai visoje Europoje, „Pride“ eitynių organizatoriai siekia parodyti pasauliui, kad Vengrija – ne tik V. Orbano neliberali valdžia.

„Simboline prasme tai labai svarbu – galime parodyti, kad Budapeštas yra laisvas, o vengrai – ne tas pats, kas jų vyriausybė,“ – kalbėjo žaliųjų „Párbeszéd“ pirmininkas Richárdas Barabásas. Jo teigimu, „Pride“ eitynės – tai „bendras pasipriešinimas Viktorui Orbanui ir jo represiniam režimui.“

Vengrija, vadovaujama V. Orbanui lojalios partijos „Fidesz“, tapo viena pagrindinių jėgų kovojant prieš liberalią ES civilinių teisių politiką.

Dar XXI a. pradžioje Vengrija buvo viena progresyviausių ES valstybių LGBTQ+ teisių srityje, tačiau nuo 2010 m., kai V. Orbanas atėjo į valdžią, šalis ėmė griežtinti įstatymus: buvo uždraustos tos pačios lyties asmenų santuokos ir įvaikinimas. 2021 m. priimtas vaikų apsaugos įstatymas, leidžiantis valdžiai drausti vaikams skirtą turinį, kuriame vaizduojamas ar teigiamai pateikiamas homoseksualumas ar lyties keitimas.

Šių metų kovą V. Orbano vyriausybė patvirtino dar vieną teisės aktą, draudžiantį viešus renginius, kurie „propaguoja ar demonstruoja“ LGBTQ+ bendruomenę, esą vaikų apsaugos sumetimais. Tai iš esmės reiškia „Pride“ renginių draudimą visoje šalyje.

Nepaisydami draudimų, Budapešto Pride organizatoriai pažadėjo, kad tradicinės eitynės vyks ir šiemet – kaip kasmet nuo pat 1997-ųjų, kai Budapeštas tapo pirmuoju Rytų Europos miestu, surengusiu „Pride“ eitynes.

Netrukus po to Budapešto meras paskelbė radęs teisinę spragą, leidžiančią eitynes surengti. Miesto tarybai nusprendus oficialiai organizuoti renginį, jis išimties tvarka išvengė būtinybės gauti policijos leidimą – kurio vis tiek nebūtų gavęs.

Ar eitynių dalyviai bus persekiojami ar baudžiami – klausimas, į kurį atsakymą pateiks artimiausios savaitės ir mėnesiai.