Pranešta, kad po daugiabučio langais elitiniame Rubliovkos rajone Pamaskvyje aptikto 62 metų vyro pirminė mirties priežastis – savižudybė.
A.Badalovas „Transneft“ viceprezidentu tapo 2021 m., prižiūrėjo skaitmeninės transformacijos, informacinių technologijų (IT) ir gamybinės veiklos automatizavimo klausimus. Prieš tai jis dirbo ginklų pramonėje ir viename institute, kuris organizavo rinkimų skaitmeninimą.
Per pastarąjį dešimtmetį Rusijoje keistomis aplinkybėmis žuvo ne mažiau kaip 27 stambių įmonių vadovai – nuo tokių milžinių kaip „Gazprom“ ir „Lukoil“ iki mažiau žinomų korporacijų: energetikos, finansų, IT sektoriaus. Dauguma jų buvo susiję su strategiškai svarbiomis sritimis ar valstybės valdomomis struktūromis.
Vakarų žiniasklaidoje šios tragedijos paskatino atsirasti terminą „staigios rusų mirties sindromas“, kuriuo apibūdinamos savižudybės, nelaimingi atsitikimai ar mirtys neaiškiomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, iškritimai per langus, apnuodijimai ar staiga ištinkantys širdies smūgiai.
„The Atlantic“ sieja staigios rusų mirties sindromą su Rusijos elito sluoksnius sudrebinusiu geopolitiniu kontekstu, ypač su prasidėjusiu karu Ukrainoje ir Maskvai taikomomis Vakarų sankcijomis.
Dauguma šių tragiškų įvykių nutiko 2022 m. – tuo laikotarpiu užfiksuota ne mažiau kaip 18 atvejų. Tarp garsiausių – „Gazprom Invest“ transporto tarnybos vadovo Leonido Šulmano mirtis: jis rastas negyvas vonioje užmiesčio name Leningrado srityje, greta kūno buvo atsisveikinimo raštelis.
Tų pačių metų vasarį žuvo Rusijos pramonės holdingo TAIF vadovas Dmitrijus Teslenka ir „Gazprom“ Bendrojo atsiskaitymų centro generalinio direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Tiuliakovas: pirmasis blogai pasijuto kopdamas į Akonkagvos viršukalnę Argentinoje, o antrasis rastas negyvas garaže.
Kovą namuose negyvas aptiktas medicinos kompanijos „Medstom“ direktorius Vasilijus Melnikovas. Greta buvo jo žmonos ir dviejų vaikų kūnai su durtinėmis žaizdomis.
Balandį žuvo du aukšto rango vadovai. Buvęs „Gazprombank“ viceprezidentas Vladislavas Avajevas rastas miręs Maskvoje kartu su žmona ir dukra – tyrėjai mano, kad jis nušovė šeimos narius ir pats nusižudė. Buvęs dujų gavybos milžino Novatek“ valdybos pirmininko pavaduotojas Sergejus Protosenia irgi aptiktas negyvas Ispanijoje su žmona ir dukra – ispanų teisėsauga taip pat įtaria nužudymo ir savižudybės atvejį.
Buvęs „Lukoil“ valdybos narys Aleksandras Subotinas mirė name Pamaskvyje šamano atliekamo ritualo, per kurį naudoti rupūžės nuodai, metu. Oficiali mirties priežastis – širdies nepakankamumas. „Gazprom“ valdomo prabangaus Krasnaja Polianos slidinėjimo kurorto prie Sočio direktorius Andrejus Krukovskis žuvo nukritęs nuo uolos Kaukaze.
2022-ųjų birželį buvęs socialinio tinklo „Vkontakte“ generalinio direktoriaus pirmasis pavaduotojas Vladimiras Gabrielianas ir pirkimų direktorius Sergejus Merzliakovas žuvo bandydami visureigiu kirsti upę Nencų autonominėje apygardoje. Tą patį mėnesį rastas negyvas mobiliojo ryšio operatoriaus „A-Mobil“ bendraturtis Jevgenijus Palantas kartu su žmona – manoma, kad tai buvo nužudymas ir savižudybė.
Plačiai nuskambėjo ir kitų aukšto rango vadovų mirtys: „Astra-Shipping“ („Gazprom“ rangovas) generalinio direktoriaus Jurijaus Voronovo (savižudybė), „Lukoil“ valdybos pirmininko Ravilio Maganovo (iškrito per langą), „Rusijos geležinkeliams“ priklausančios „Skaitmeninės logistikos“ komunikacijos direktoriaus Pavelo Pčelnikovo (savižudybė), Tolimųjų Rytų ir Arkties plėtros valstybinės korporacijos vadovo Ivano Pčiorino (iškrito iš katerio). (LR)
Nusižudė ir ministras
Vladimiro Putino pirmadienį atleistas Rusijos transporto ministras 53 metų Romanas Starovoitas rastas negyvas su šautine žaizda savo automobilyje „Tesla“. Mirties priežastimi įvardijama savižudybė. Pasirodė pranešimų, kad jis mirė dar prieš tai, kai buvo atleistas.
Kremliaus šeimininko dekrete nebuvo nurodyta jokių motyvų, kodėl buvęs Kursko srities gubernatorius, kuris transporto ministru buvo paskirtas pernai gegužę, palieka postą.
R.Starovoito įpėdinis Kursko srities gubernatoriaus poste Aleksejus Smirnovas pernai gruodį po Ukrainos karių įsiveržimo atsistatydino. Dabar jam iškelta byla dėl sukčiavimo ir netinkamo lėšų, skirtų įtvirtinimams pasienyje su Ukraina įrengti, panaudojimo. Jie buvo statomi nuo 2022 m., kai Kursko sričiai dar vadovavo R.Starovoitas, todėl spėliojama, kad ir jam galėjo grėsti atsakomybė.
Kaip tikėtina R.Starovoito atleidimo priežastis minimas ir beprecedentis chaosas Rusijos oro uostuose: atostogų sezono įkarštyje dėl dažnų Ukrainos bepiločių orlaivių atakų buvo atšaukta šimtai skrydžių.