Istorinių nuoskaudų persmelkti santykiai tarp Lenkijos ir Ukrainos tapo broliški užgriuvus Rusijos agresijai. Bet šiuo metu lenkų solidarumą keičia skepticizmas, o karštas svetingumas virto šaltu politiniu išskaičiavimu.

Kai Rusija 2022 m. vasarį pradėjo plataus masto įsiveržimą į Ukrainą, ilgus metus nesutarimų skaldyti lenkai ir ukrainiečiai tapo artimais sąjungininkais, susivienijusiais prieš bendrą priešą iš Rytų.

Pirmaisiais karo mėnesiais į Lenkiją atvyko daugiau negu 2 mln. pabėgėlių, apie milijoną gyvena iki šiol. Lenkai parodė išskirtinį svetingumą: nuo karo besitraukiančius ukrainiečius, daugiausia moteris ir vaikus, priėmė kaip savus.

Įprastai politiškai susiskaldžiusi Lenkijos visuomenė mobilizavosi itin greitai. Savanoriai pasienyje tiekė nemokamą maistą, transportą, medicininę ir humanitarinę pagalbą. Daliai ukrainiečių savo namų duris atvėrė lenkų šeimos.

[[ge:lrytas:lrytas:31568090]]

Visuomenės palaikymą lydėjo ir politikų veiksmai. Karo pradžioje Lenkija, tuo metu dar valdoma partijos „Teisė ir teisingumas“, tapo viena pagrindinių užpultos Ukrainos rėmėjų – siuntė tankus ir kitą ginkluotę, kai tokios šalys kaip Vokietija ar Prancūzija delsė, dar puoselėdamos iliuzijas dėl susitarimo su Kremliumi.

Kaip teigė nevyriausybinės organizacijos Jano Nowako-Jezioranskio Rytų Europos kolegijos direktorius Laurynas Vaičiūnas, per pirmuosius karo metus Lenkija kone ištuštino savo ginkluotės sandėlius.

Į atvykėlius žvelgia kitaip

Tarptautinėje arenoje Varšuva ir toliau prisistato kaip viena aktyviausių Kijevo rėmėjų, bet šalies viduje požiūris į pabėgėlius ėmė keistis 2023 m. pabaigoje.

[[ge:lrytas:lrytas:38160886]][[ge:lrytas:lrytas:38327095]][[ge:lrytas:lrytas:38516993]][[ge:lrytas:lrytas:38527822]]

Politiniu ir visuomeniniu lygmeniu pradėjo ryškėti trintis tarp ukrainiečių ir lenkų. Anksčiau dominavusį solidarumą pakeitė pragmatinis požiūris. Kai kurie atvykėliai iš Ukrainos patiria užgauliojimus – prieš porą metų tai atrodė neįsivaizduojama.

Karo pradžioje net 80 proc. lenkų palankiai vertino atvykusius ukrainiečius, o dabar tokių, kaip rodo apklausos, tik ketvirtadalis. Net pusė respondentų mano, kad pabėgėliams iš Ukrainos teikiama per didelė parama.

Apklausų duomenis patvirtino ir Lenkijos prezidento rinkimai. Abu kandidatai – Rafalas Trzaskowskis ir Karolis Nawrockis – antrajame ture pasisakė už paramos pabėgėliams mažinimą.

Kas atsitiko, kad šiltus jausmus ir užuojautą ukrainiečiams pakeitė nepasitenkinimas?

[[ge:lrytas:lrytas:38553346]]

Priežasčių – ne viena

Ukraina neseniai buvo viena pagrindinių grūdų eksportuotojų pasaulyje – jos produkcija sudarė apie dešimtadalį pasaulinės rinkos. Žemės ūkis užėmė svarbią vietą šalies ekonomikoje.

Prasidėjus karui grūdų eksportas per Juodąją jūrą buvo sutrikdytas, tad dalį derliaus imta gabenti per žemyninę Europą – daugiausia per Lenkiją ir kitas kaimynines valstybes. Nors Ukrainos grūdai turėjo pasiekti trečiąsias šalis, pigesnė ir konkurencingesnė produkcija neretai likdavo Lenkijoje ar kitose ES šalyse, numušdama vietos ūkininkų produktų kainas.

Tai sukėlė didžiulį žemdirbių nepasitenkinimą: kilo protestai, kurie galiausiai privertė atsistatydinti Lenkijos žemės ūkio ministrą Henryką Kowalczyką.

[[ge:lrytas:lrytas:38553333]]

Grūdų konfliktas pasiekė aukščiausią įtampos tašką 2023 m. antroje pusėje, kai viešai apsižodžiavo abiejų valstybių vadovai. Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Lenkijos draudimas importuoti ukrainietiškus grūdus tarnauja Maskvai. Jam atkirto Andrzejus Duda – įspėjo Ukrainos vadovą neįžeidinėti lenkų tautos.

Nors nesutarimai, regis, buvo užglaistyti, tuometis Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau jau tada akcentavo, kad lenkų visuomenės požiūris į ukrainiečius smarkiai pasikeitė.

Nepasitenkinimą ėmė skatinti ir istorinės žaizdos.

Lenkijoje plačiai prisimenamos Antrojo pasaulinio karo metu vykdytos Voluinės žudynės, kai ukrainiečių partizanai išžudė tūkstančius lenkų civilių. Daugelis istorikų tai vertina kaip etninį valymą, o Lenkijos valstybė tragiškus įvykius laiko genocidu. Šis klausimas oficialiai įvardijamas kaip kliūtis Ukrainos narystei ES.

Dabartiniam Lenkijos premjerui Donaldui Tuskui pavyko pasiekti tam tikrą proveržį – su Kijevu sutarta dėl Voluinės aukų palaikų ekshumacijos, tačiau ši tragedija išlieka įtampos šaltiniu tarp abiejų šalių.

Iššūkiai šalies biudžetui

Karo pabėgėliai tapo papildoma našta Lenkijos biudžetui. Prezidentūros puslapyje skelbiama, kad parama ukrainiečiams sudaro beveik 5 proc. šalies BVP, o didžioji jos dalis – tiesioginė finansinė pagalba pabėgėliams.

Nuo karo pradžios kiekvienam ukrainiečių vaikui iki 18 metų Lenkija skyrė išmokas: iš pradžių – 120 eurų, vėliau – 190 eurų per mėnesį. Dabar nuspręsta mokėti tik tiems vaikams iš Ukrainos, kurie lanko lenkiškas mokyklas.

[[ge:lrytas:lrytas:38716039]]

Tiesa, Jungtinių Tautų ataskaita rodo, kad nauda šalies ekonomikai didesnė nei išlaidos. Pernai ukrainiečiai sukūrė net 2,7 proc. Lenkijos BVP.

„Pabėgėliai iš Ukrainos ir toliau turės teigiamą ekonominį poveikį Lenkijoje, kuris gerokai viršys bet kokios jiems suteiktos paramos išlaidas“, – rašoma JT ataskaitoje.

Bet, nepaisant skaičių, tarp Lenkijos partijų vyrauja bendra nuomonė – parama ukrainiečiams turėtų būti mažinama.

„Ir vieni, ir kiti kartojo: ukrainiečių daugiau neberemsime. Mes jau ir taip labai daug padėjome. Padėjome integruotis, o jeigu kas nesugebėjo prisitaikyti ir nedirba, tiems parama nebus skiriama“, – dominuojančias nuotaikas per rinkimų kampaniją apibūdino L.Vaičiūnas.

[[ge:lrytas:lrytas:38716038]]

Iš Lenkijos politikų vis dažniau pasigirsta pastabų, primenančių JAV prezidento Donaldo Trumpo retoriką, – esą ukrainiečiai nėra pakankamai dėkingi už suteiktą pagalbą. Tokios nuotaikos ypač ryškios kraštutinių dešiniųjų gretose, bet augantis jų populiarumas verčia pozicijas koreguoti net ir liberalias politines jėgas.

„Vieni tai vadina diskusija apie socialines išlaidas, kiti remiasi istorinėmis nuoskaudomis, bet žinia ta pati – griežtas požiūris į ukrainiečius dabar Lenkijos politikoje laimi rinkėjų balsus“, – socialiniame tinkle „LinkedIn“ rašė žurnalistas Stuartas Dowellas.

Kas laukia toliau?

Karo pradžioje ukrainiečiai sulaukė išskirtinio svetingumo, ypač lyginant su kitais migrantais. Bet visoje Europoje stiprėjant antiimigracinei retorikai į ją vis dažniau įtraukiami ir ukrainiečiai, kuriuos dalis Lenkijos visuomenės ima matyti kaip konkurentus versle ar darbo rinkoje.

[[ge:lrytas:lrytas:38716037]]

L.Vaičiūnas prognozuoja: plis požiūris, kad dėl ukrainiečių imigrantų mažėja atlyginimai vietos darbuotojams, tad geriau investuoti į savo piliečius – jų kvalifikacijos kėlimą ir gamybos automatizavimą.

Apklausos rodo, jog net 56 proc. lenkų tikisi, kad karui pasibaigus ukrainiečiai, gyvenantys Lenkijoje, grįš į tėvynę. Vis dėlto dalis jų tuo metu jau gali būti ir Lenkijos piliečiai – penkerius metus pragyvenus šalyje galima siekti pilietybės. Šiuo metu Lenkijos pasus turi apie 40 tūkst. atvykėlių iš Ukrainos ir tikėtina, kad šis skaičius per artimiausius kelerius metus gerokai išaugs.

Svetingumas ukrainiečiams išblėso: Lenkijoje auga nepasitenkinimas karo pabėgėliais