Antradienį Volodymyras Zelenskis šokiravo Ukrainą ir Vakarų pasaulį – jis pasirašė įstatymą, panaikinantį dviejų pagrindinių šalies kovos su korupcija institucijų nepriklausomybę.

Vadovaujantis įstatymo projektu, Nacionalinis kovos su korupcija biuras (NABU) ir Specializuota kovos su korupcija prokuratūra (SAPO) taps tiesiogiai pavaldūs generaliniam prokurorui, kurį skiria prezidentas.

„Ukraina, kovodama su Rusija dėl išlikimo, neturi tapti tokia pat autoritarinė kaip savo kaimynė“, – taip į V. Zelenskio sprendimą reagavo portalas „The Kyiv Independent“.

2024 m. organizacija „Transparency International“ savo korupcijos suvokimo indekse Ukrainai skyrė 105 vietą iš 180 šalių. 2013 m. ji buvo 144 vietoje. Kova su korupcija buvo ypač svarbi ir siekiant narystės Europos Sąjungoje (ES).

[[ge:lrytas:lrytas:38767407]]

Dešimtys organizacijų jau kreipėsi į V. Zelenskį, teigdamos, kad naujasis įstatymas žlugdo Ukrainos kelią į ES, tačiau pats prezidentas ėmėsi ginti įstatymą, primindamas apie bendrą priešą – Rusiją.

Įstatymas taip pat sukėlė pyktį Ukrainos viduje – nepasitenkinę žmonės Kyjive išėjo į gatves ir atvirai reiškė savo jausmus.

Portalas Lrytas pažvelgė į svarbiausius faktus apie skandalingą V. Zelenskio sprendimą, jo reikšmę Ukrainai ir šalies viduje pasirodžiusias reakcijas.

[[ge:lrytas:lrytas:38767146]][[ge:lrytas:lrytas:38755877]][[ge:lrytas:lrytas:38773686]]

Kratos sulaukė klausimų

Veiksmai prieš antikorupcijos institucijas prasidėjo dar pirmadienį. Tuomet Ukrainos institucijos atliko mažiausiai 70 kratų NABU ir jos darbuotojų patalpose.

NABU darbą pradėjo 2015-aisiais. Metais anksčiau įvykus proeuropietiškai revoliucijai, naudodamasis šia institucija, Kyjivas siekė priartinti šalį prie Europos.

Ši agentūra nuo pat jos įkūrimo išaiškino plačiai paplitusią korupciją, įskaitant ir tarp V. Zelenskio administracijos veikėjų.

Po kratų Ukraina nukreipė tyrimus į mažiausiai 15 NABU darbuotojų. Jiems pareikšti kaltinimai dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų, o kai kurie iš jų kaltinami ryšiais su Rusija.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) taip pat atliko kratą Specialiojoje kovos su korupcija prokuratūroje (SAPO), kurios tikslas – pažaboti korupciją.

Nacionalinis kovos su korupcija biuras teigė, kad kratos buvo atliktos be atitinkamų orderių.

SBU pareiškime teigė, kad kratos be teismo orderio yra teisėtos, jei tokio orderio išdavimas gali pakenkti tyrimams, nukreiptiems į „ryšius su Rusija“.

[[ge:lrytas:lrytas:38775281]]

Visgi institucija nepaaiškino, kaip kaltinimai kelių eismo taisyklių pažeidimais yra susiję Rusijos įtaka.

Kratų metu buvo sulaikytas NABU darbuotojas, įtariamas šnipinėjimu Rusijos naudai. Jam buvo pateikti kaltinimai dėl valstybės išdavystės.

Pasak NABU, Ukrainos institucijos nepateikė jokių įrodymų, kad darbuotojas perdavė kokią nors informaciją Rusijos žvalgybos tarnyboms.

SBU taip pat pranešė, kad sulaikė vieno iš NABU tyrimo padalinių vadovą, kuris įtariamas ryšiais su Rusija ir tarpininkavimu kanapių pardavimuose Dagestano Respublikai.

Pasak kritikų, šios kratos, nukreiptos prieš vieną iš paskutiniųjų nepriklausomų Ukrainos institucijų, nėra tikras bandymas nubausti nusikaltėlius – jos esą yra motyvuotos politiškai.

„Ši operacija turi visus požymius, kad tai yra bandymas sunaikinti kovos su korupcija infrastruktūrą“, – „The Kyiv Independent“ teigė Kovos su korupcija veiksmų centro vykdomoji direktorė Daria Kaleniuk.

Ji teigė, kad operacija siekiama pakenkti biuro tyrimams, daryti spaudimą jo vadovams ir „paversti NABU lojaliu palydovu, vykdančiu vyriausybės nurodymus“.

Kovos su korupcija priežiūros institucijos „AutoMaidan“ vadovė Kateryna Butko „The Kyiv Independent“ teigė, kad Rusijos šnipų grėsmė nėra pakankama priežastis sunaikinti NABU kaip instituciją.

[[ge:lrytas:lrytas:38775279]]

K. Butko pareiškė, kad teisėsaugos institucijų sprendimas tirti kelių eismo įvykius, įvykusius prieš kelerius metus, rodo, jog tai buvo koordinuotas politinis sprendimas.

Kilo klausimų dėl procedūrų

Jau dieną po kratų pasitvirtino didžiausios kovos su korupcija šalininkų baimės. Antradienį Ukrainos parlamentas priėmė įstatymą, kurį vėliau pasirašė ir V. Zelenskis.

Anksčiau NABU ir SAPO buvo procedūriškai nepriklausomi nuo generalinio prokuroro. Šiuo įstatymo projektu panaikinama ši nepriklausomybė – abi institucijos tampa pavaldžios generaliniam prokurorui.

Tai suteikia generaliniam prokurorui teisę tiesiogiai prižiūrėti kovos su korupcija prokurorus.

Be to, anksčiau generalinis prokuroras neturėjo įgaliojimų atimti iš biuro bylas, priklausančias NABU jurisdikcijai. Naujas įstatymo projektas jam suteikia tokią teisę.

Įstatymo projekto priėmimo procedūros Ukrainoje sukėlė daug klausimų. Jis buvo skubiai priimtas parlamente, o pakeitimai buvo pridėti prie senesnio įstatymo projekto.

Šis projektas anksčiau buvo priimtas pirmuoju bandymu ir turėjo mažai ką bendro su antikorupcijos tema.

[[ge:lrytas:lrytas:38775042]]

Nuo pakeitimų pateikimo iki balsavimo praėjo mažiau nei 24 valandos. Po to pirmininkas Ruslanas Stefančukas, o vėliau ir prezidentas pasirašė įstatymą. Tai – beprecedentis tempas.

Aktyvistai ir opozicijos įstatymų leidėjai tvirtina, kad įstatymo projektas buvo priimtas pažeidžiant procedūras, o kai kurie parlamentarai laiku negavo jo teksto.

„Lentelė (su pakeitimais – red. past.), kurią galėjo matyti įstatymų leidėjai, palyginanti, kas tiksliai buvo pridėta, pasirodė penkiolika minučių prieš balsavimą salėje“, – pasakojo Parlamento kovos su korupcija komiteto pirmininkė Anastasija Radina.

„Holos“ partijos įstatymų leidėja Inna Sovsun pareiškė, kad tai, kas įvyko parlamento salėje, buvo šokiruojantis įvykis.

„Įstatymo projektas buvo priimtas nepaisant akivaizdžių procedūrinių pažeidimų. „Tautos tarno“ partijos įstatymų leidėjai plojo“, – dėstė ji.

Pats V. Zelenskis trečiadienį ėmėsi ginti teisės aktų pakeitimus.

„Mes visi turime bendrą priešą – okupantus rusus“, – po susitikimo su aukščiausio rango teisėsaugos ir kovos su korupcija pareigūnais sakė V. Zelenskis.

Pasak jo, Ukrainos valstybei apginti reikia pakankamai stiprios teisėsaugos sistemos, kuri užtikrintų tikrą teisingumo jausmą.

[[ge:lrytas:lrytas:38775039]]

„Mes visi girdime, ką sako visuomenė“, – patikino V. Zelenskis ir kartu pažadėjo „išspręsti esamas problemas“.

Smūgis kovai su korupcija

Įstatymo kritikai teigia, kad tai – mirtinas smūgis Ukrainos kovos su korupcija institucijoms.

„Atvirai sakant, galime tiesiog užrakinti NABU duris“, – „The Kyiv Independent“ teigė NABU šaltinis.

Jis teigė, kad nėra jokių abejonių dėl Ukrainos generalinio prokuroro Ruslano Kravčenko politinio lojalumo, o priėmus šį įstatymą, nevyks joks tyrimas, susijęs su valdžioje esančiais asmenimis.

Pats R. Kravčenko antradienį žurnalistams sakė, kad jis nesikiš į biuro darbą.

„Kodėl manimi nepasitikite?“, – klausė jis.

[[ge:lrytas:lrytas:38775276]]

Kai kurių ekspertų teigimu, toks įstatymas yra tiesioginis smūgis Euromaidano pasiekimams kovos su korupcija srityje.

„Mes esame liudininkai, kaip Ukrainoje sunaikinama dešimt metų trukusi kova su korupcija. Tai yra 180 laipsnių posūkis nuo Europos integracijos“, – aiškino D. Kaleniuk.

Antikorupcijos veiksmų centro vadovas Vitalijus Šabuninas socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, kad po įstatymo priėmimo institucijų veikloje neliko jokios prasmės.

„V. Zelenskio generalinis prokuroras sustabdys visus tyrimus prieš prezidento draugus“, – pridūrė jis.

„Holos“ partijos narys Jaroslavas Jurčyšynas pareiškė, kad šis įstatymas „galutinai sunaikins antikorupcinės infrastruktūros nepriklausomybę“.

„Turėtume tikėtis, kad bus uždaryta keletas garsių bylų“, – portalui „The Kyiv Independent“ sakė jis.

Prisiminė blogiausius laikus

Kai kurie įstatymo kritikai prisiminė prorusiško prezidento Viktoro Janukovyčiaus laikus.

[[ge:lrytas:lrytas:38775038]]

Korupcijos klausimais besidomintis žurnalistas Jurijus Nikolovas „The Kyiv Independent“ pareiškė, kad Ukraina grįžo į šio politiko valdymo laikus.

Pasak jo, tuo laikotarpiu korupcija Ukrainoje pasiekė aukščiausią lygį.

V. Šabuninas teigė, kad šis įstatymas grąžino Ukrainą į V. Janukovyčiaus erą teisingumo srityje ir pasiuntė žinutę šalies parlamentarams:

„Kreipiuosi į parlamento narius, kurie ketina balsuoti už šį įstatymą. Prisiminkite, ką ukrainiečiai padarė Regionų partijai, – pridūrė jis, turėdamas omenyje V. Janukovyčiaus partiją. – Ukrainiečiai dabar yra daug piktesni nei tuomet.“

Ukrainos istorikas Jaroslavas Hrytsakas šį įstatymo projektą apibūdino kaip „valstybės perversmą“ vyriausybės veiklos principų klausimu.

„Sveika valstybė brangina savo institucijų nepriklausomybę, o ši – ją riboja. Ši vyriausybė yra serganti, ir savo ligą ji atskleidžia pačiu kritiškiausiu karo momentu. Tai pavojinga, slegianti ir savižudiška“, – rėžė jis.

Kritikavo ir žinomos asmenybės

Įstatymo projektą garsiai pasmerkė ir kariai, ir žinomi Ukrainos visuomenininkai.

[[ge:lrytas:lrytas:38775284]]

Žinomas apžvalgininkas Illia Ponomarenko pareiškė, kad pilietinė visuomenė kartu su karu prieš Rusiją kovoja su „savo valstybės tamsiąja puse“.

Jis kritikavo „korupciją, piktnaudžiavimą valdžia, melą, skaidrumo trūkumą, nepotizmą, nebaudžiamumą ir išpuolius prieš demokratiją bei žodžio laisvę – viską, kas Ukrainą traukia atgal į bedugnę, atgal į Rusijos koloninį nusikaltėlių tvartą“.

Susirūpinimą išreiškė ir Ukrainos tarptautiniai remėjai – tarp jų buvęs JAV ambasadorius Maskvoje Mike’as McFaulas ir buvęs Estijos prezidentas Toomas Hendrikas.

Į pranešimus sureagavo ir Ukrainos karinės žvalgybos tarnybos vadovas Kyrylo Budanovas. Jis antradienio vakarą paragino stengtis pašalinti karo metu atsiradusius skirtumus Ukrainos visuomenėje.

„Mes turime vieną bendrą nelaimę, vieną priešą“, – parašė K. Budanovas, konkrečiai neminėdamas teisės akto.

„Todėl verta išspręsti vidinius prieštaravimus atviru dialogu, kad siektume vieno bendro tikslo – apginti mūsų šalį“, – pridūrė jis.

Buvęs Ukrainos kariškis Oleksandras Terenas, kuris kovoje su Rusijos armija neteko abiejų kojų, išreiškė savo nuomonę proteste Kyjive.

„Tai piktavališkas įstatymas, kuris neturėtų būti priimtas karo metu. Keista, kad įstatymų leidėjai jį priėmė, nors žmonės jam prieštarauja“, – portalui „Politico“ dėstė jis.

[[ge:lrytas:lrytas:38775285]]

„Kariams labai sunku rasti motyvaciją toliau kovoti prieš Rusijos puolimą. Mes prarandame kilometrus žemės. Tokie sprendimai mus demotyvuoja. Sunku kovoti už žmones, kurie priima tokius įstatymus“, – pridūrė karo veteranas.

Grėsmė svarbiam tikslui

Ukrainos kovos su korupcija infrastruktūros sunaikinimas taip pat yra didelis smūgis jos siekiams įstoti į ES.

Ukrainos narystės ES sąlygos apima pažangą kovos su korupcija reformų srityje. Dėl šios priežasties dešimtys šalies institucijų ir asmenų jau kreipėsi į V. Zelenskį.

Susirūpinimą dėl įvykių Ukrainoje jau spėjo išreikšti ir pačios ES atstovai.

„Europos Sąjunga yra susirūpinusi dėl Ukrainos pastarųjų veiksmų, susijusių su jos kovos su korupcija institucijomis – NABU ir SAPO“, – antradienį sakė Europos Komisijos atstovas Guillaume Mercier.

Europos Komisijos plėtros komisarė Marta Kos taip pat pareiškė, kad ji „yra rimtai susirūpinusi dėl antradienio balsavimo parlamente“.

„Pagrindinių NABU nepriklausomybę užtikrinančių apsaugos priemonių panaikinimas yra rimtas žingsnis atgal“, – pridūrė ji.

[[ge:lrytas:lrytas:38775283]]

Kovos su korupcija veiksmų centro ekspertė Olena Shcherban „The Kyiv Independent“ pareiškė, kad šis įstatymas padarys tolesnę Ukrainos integraciją į Europą neįmanomą.

A. Radina teigė, kad institucijos, į kurias nusitaikė įstatymo projektas, pažeidžia dokumentus, susijusius su integracija į Europą.

„Tai yra baisi gėda“, – pareiškė ji.

Pasak I. Sovsun, šis įstatymas yra „fundamentali permaina, kuri smogia pačiai demokratijos širdžiai“.

„Tai yra kažkas, ko ES negali ignoruoti, ir tai turės įtakos tam, kaip Ukraina bus vertinama, įskaitant mūsų integracijos perspektyvas“, – teigė ji.

Aukštas Europos diplomatas „The Kyiv Independent“ sakė, kad NABU nepriklausomybė yra pagrindinis Europos integracijos kriterijus.

Priežastys – dvi

„The Kyiv Independent“ kalbinti šaltiniai sutiko, kad tokius Kyjivo veiksmus galėjo išprovokuoti biuro neseniai atlikti tyrimai dėl prezidento Volodymyro Zelenskio artimiausių bendražygių.

[[ge:lrytas:lrytas:38775041]]

Jie nurodė bylą prieš buvusį vicepremjerą Oleksijų Černišovą, kuris birželio mėnesį buvo apkaltintas kyšininkavimu ir piktnaudžiavimu tarnyba.

Vienas iš kaltinimų sulaukusių NABU detektyvų buvo atsakingas būtent už O. Černišovo bylą.

Byla buvo iškelta ir prieš V. Zelenskio filmų kompanijos „Kvartal 95“ bendrasavininką Timūrą Mindichą.

„Biuras valdžios institucijoms jau seniai yra kaip rakštis akyje. Nė viena iš pastarųjų metų garsių operacijų nebuvo suderinta su Prezidento kanceliarija, o tai juos labai erzina“, – „The Kyiv Independent“ aiškino šaltinis NABU.

Kitas svarbus veiksnys – pokyčiai JAV administracijoje.

Priešingai nei buvusio prezidento Joe Bideno administracija, Donaldo Trumpo komanda skyrė mažai dėmesio kovos su korupcija reformoms Ukrainoje ir nepateikė jokių pareiškimų šiuo klausimu.

D. Trumpas įšaldė finansavimą JAV Tarptautinei plėtros agentūrai (USAID), kuri finansavo teisinės valstybės reformas ir pilietinės visuomenės priežiūros institucijas Ukrainoje.

„Mūsų Vakarų partneriai tyli, – teigė D. Kaleniuk. – JAV įvyko posūkis. Amerikiečiai nesidomi teisinės valstybės principų laikymusi Ukrainoje.“

Pasak jos, Europos Sąjunga nenorėjo imtis griežtų priemonių Ukrainos vyriausybės atžvilgiu, o be JAV lyderystės Europa negalėjo daryti spaudimo dėl reformų.

Paaiškino šokiruojantį V. Zelenskio sprendimą: yra dvi esminės priežastys