Gargždiškiui Antanui Vaišvilui ši kraupi tragedija, kurią nulėmė „Kursk“ viduje sprogusi torpeda, priminė patį šiurpiausią įvykį jo gyvenime. 1967-aisiais, tarnaudamas sovietų karo laivyne, jis traukė negyvus jūrininkus iš Barenco jūroje nuskendusio kito povandeninio laivo.
Netrukus po „Kursk“ katastrofos 2000-ųjų rugpjūtį kalbėdamasis su „Lietuvos ryto“ korespondentu Gediminu Pilaičiu A.Vaišvilas sakė norintis užmiršti tą patirtį, bet košmariški vaizdai nuolat išnirdavo iš sąmonės gelmių.
1967 m. pašauktas į sovietų kariuomenę A.Vaišvilas pateko į Juodosios jūros laivyną. Aštuonis mėnesius mokėsi Sevastopolyje narų mokykloje. Vėliau atsidūręs Taline pusketvirtų metų buvo naras gelbėjimo laive CC-35, o po to dar metus tęsė tarnybą kariuomenėje savanoriškai – jau kaip profesionalus naras.
„Baltijoje plaukiojęs CC-35 buvo pritaikytas gelbėti avarijų ištiktus povandeninius laivus ir jų įgulas, traukdavo nuskendusias torpedas ir minas. Jis švartuodavosi Talino karo laivų bazėje. Dar vienas toks laivas buvo laikomas Liepojos uoste“, – pasakojo A.Vaišvilas.
CC-35 įgulą sudarė karo jūrininkai ir 21 naras, apmokyti dirbti didelėse gelmėse. Net jei ir nebūdavo specialių užduočių, kiekvienas kartą per mėnesį turėdavo panirti – dažniausiai tekdavo leistis į 160 m gylį.

