Po Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino derybų Aliaskoje, Vakarų žiniasklaida, remdamasi savo šaltiniais, pradėjo brėžti derybų kontūrus, kuriuos nurodė pats Kremliaus šeimininkas.

Visų pirma būtų atmetama paliaubų idėja, kurių iki Aliaskos siekė JAV ir toliau siekia tiek Ukraina, tiek Europa. Paliaubas keistų pasiektas platesnis susitarimas, kuris ir užbaigtų karą. Taip pat Rusija svarstytų grąžinti mažesnes užimtas teritorijas Sumų ir Charkivo srityse, tačiau reikalautų oficialaus pripažinimo, kad Krymas yra Rusijos, rusų kalba gautų oficialų statusą dalyje ar visoje Ukrainoje, o Rusijos ortodoksų bažnyčios veikla būtų neribojama.

Manoma, kad Rusijai būtų atšaukta dalis sankcijų, o Ukraina negalėtų siekti narystės NATO, tačiau gautų saugumo garantijas iš JAV ir Europos, panašias į 5-ąjį NATO straipsnį.

Tačiau D. Trumpas taip pat nurodė, kad Ukrainos kariuomenė turėtų pasitraukti iš Donecko ir Luhansko sričių mainais į Rusijos pažadą sustabdyti puolimą pietuose. Kyjive tokia idėja sulaukė griežto atmetimo.

[[ge:lrytas:lrytas:39114415]]

Ukrainos pareigūnai pabrėžia, kad jie neatsisakys žemės mainais į miglotą taikos pažadą, kuriuo vis tiek negalėtų pasitikėti. Toks požiūris grindžiamas ne tik esminiais teritorinio suvereniteto principais, bet ir kariniais, humanitariniais bei politiniais veiksniais, dėl kurių Donbaso atidavimas ukrainiečiams atrodo sunkiai įsivaizduojamas.

„Mes nepaliksime Donbaso. Negalime“, – dar šią savaitę pažadėjo prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Karinė reikšmė

Donbaso pramoniniai miestai jau dešimtmečius sudaro strateginį skydą, o dabartiniame kare tapo gynybos linija, stabdančia Rusijos veržimąsi į šalies gilumą.

[[ge:lrytas:lrytas:39113533]][[ge:lrytas:lrytas:39111238]][[ge:lrytas:lrytas:39107742]]

Tokie miestai kaip Bachmutas ir Avdijivka, kur ukrainiečiai daugelį metų laikė frontą, pareikalavo iš Rusijos didžiulių nuostolių.

Likę Ukrainos kontroliuojami miestai yra sujungti vienu keliu, einančiu iš šiaurės į pietus, kuris sudaro liniją, neleidžiančią Rusijos pajėgoms užimti visos šalies.

Pasak Saugumo ir bendradarbiavimo centro vadovo Serhijaus Kuzano, praradus Donbasą „sugriūtų visa gynybinė linija“.

Už tankiai apstatytų pramoninių miestų driekiasi platūs, atviri laukai, kurie taptų vartais į Ukrainos širdį.

[[ge:lrytas:lrytas:39119135]]

„Rusams Donbasas būtų tramplinas būsimai naujam puolimui. Jei paliksime Donbasą savo noru arba spaudžiami, pradėsime trečiąjį karą“, – patvirtino V. Zelenskis.

Vašingtone įsikūręs analitikų centras „Institute for the Study of War“ (ISW) sutinka, kad be kovos atidavus Donbasą, Rusijos pajėgos galėtų lengvai atnaujinti savo puolimus ir veržtis į vakarus.

ISW Donbasą apibūdina kaip „tvirtovės juosta“. Vien Doneckas sudaro pagrindinę įtvirtintą gynybos liniją per visą frontą, besitęsiančią per Slovjanską, Kramatorską, Druživką ir Kostiantynivką.

„Ukraina laiko svarbiausią gynybos liniją Donecko regione“, - patvirtina Europos politikos analizės centro (CEPA) ekspertė Elina Beketova, pabrėždama, kad ši „įtvirtinta zona buvo formuojama daugelį metų, nes karas prasidėjo prieš 11 metų“.

[[ge:lrytas:lrytas:39119123]]

Viso regiono teritorija yra tankiai užminuota, o Ukrainos kariai ją ruošė dešimtmečius.

„Tai ne tik apkasai – tai gili, daugiasluoksnė gynyba su bunkeriais, prieštankinėmis griovomis, minų laukais ir pramoniniais rajonais, įsiliejančiais į reljefą. Teritoriją papildo dominuojančios aukštumos, upės ir urbanizuotos zonos, kurios daro ją itin sunkiai užimama“, - aiškina E. Beketova.

Ji priduria, kad praradus šią įtvirtintą liniją Ukrainai grėstų „katastrofiškos pasekmės“, nes būtent ji sulaiko Rusijos veržimąsi į centrinę ir vakarinę šalies dalį.

„Frontas pasislinktų maždaug 80 kilometrų į vakarus, o Rusija įgytų atvirą erdvę – lygumas be natūralių kliūčių, suteikiančias jai tiesioginį kelią link Charkivo, Poltavos ir Dnipro“, – katastrofišką scenarijų piešė ekspertė.

Finansinai

Donbasas, trumpinys nuo Donecko anglies baseino, taip pat yra Ukrainos pramonės centras. Jame yra didžiuliai anglies ištekliai, kurie kadaise aprūpindavo didžiąją dalį Ukrainos energetikos tinklo ir plieno gamybos.

Konfliktui prasidėjus 2014 m., šalies anglies kasybos įmonės užfiksavo 22,4 proc. sumažėjimą žaliavinės anglies gavyboje, palyginti su 2013 m., rašo „Kyiv Post“, atskleisdama Ukrainos priklausomybę nuo Donbaso kaip energijos centro.

Be to, Maskvos kontrolė reikštų Ukrainos statytų įtvirtinimų, geležinkelių infrastruktūros bei išteklių – anglies ir kitų mineralų – perėmimą.

[[ge:lrytas:lrytas:39119128]]

Pagal 2025 m. Tarptautinių santykių ir tvaraus vystymosi centro (CIRSD) ataskaitą „The Mineral Wars“ (liet. „Mineraliniai karai“), Donbaso ir Krymo regionuose yra gausūs ne tik anglies telkiniai, bet ir gamtinių dujų ištekliai bei strategiškai svarbūs mineralai.

Praėjus vos keliems mėnesiams po Rusijos invazijos 2022 m., Maskva kontroliavo daugiau nei 12,5 trln. JAV dolerių vertės Ukrainos mineralų ir dujų turto. Vien Donbase slypi daugiau nei 56 proc. Ukrainos akmens anglies išteklių – tai vieni didžiausių pasaulyje telkinių, kurių vertė siekia apie 12 trln. JAV dolerių.

Šis regionas turtingas ir strategiškai svarbiais mineralais, tokiais kaip litis (būtinas baterijoms ir žaliųjų technologijų plėtrai), tantalas, cezis bei stroncio ištekliai, itin reikalingi žaliosios energetikos ir gynybos sektoriuose.

Be mineralinių išteklių, Donbasas taip pat atlieka svarbų vaidmenį žemės ūkyje – jo vandens resursai palaiko ūkinę veiklą pietų Ukrainoje ir aprūpina vandeniu Krymą.

Humanitarinės pasekmės

Rusijos pajėgoms užėmus likusias teritorijas, šimtai tūkstančių civilių turėtų rinktis tarp priverstinės evakuacijos arba gyvenimo okupacijoje.

Tarptautinės organizacijos dokumentavo dingimus, kankinimus ir represijas Rusijos okupuotose zonose. Vien tik Ukrainos kontroliuojamoje Donecko srities dalyje tebėra apie 200 tūkst. gyventojų.

[[ge:lrytas:lrytas:39119127]]

Iš 1298 gyvenviečių regione 847 yra okupuotos Rusijos pajėgų, įskaitant 447, kurios buvo okupuotos nuo tada, kai Rusija 2014 m. aneksavo Krymą ir į Rytų Ukrainą nusiuntė kariuomenę.

Rusijos pajėgos kontroliuoja apie du trečdalius viso regiono.

„Okupuotose teritorijose nėra gyvenimo – žmonės ten tiesiog išgyvena“, –“New York Times“ teigė iš Bachmuto kilusi ir pagalbą civiliams teikianti Kateryna Arisoy.

Politinis aspektas

V. Zelenskio kategoriškas atsisakymas kalbėti apie teritorijų mainus atspindi ir visuomenės nuomonę – daugiau nei trys ketvirtadaliai ukrainiečių nepritaria žemės atidavimui mainais į taikos pažadus.

Ypač stipri tokia nuostata kariuomenėje, kuri su rusų okupantais kariauja jau nuo 2014 m.

Pasak istoriko Jaroslavo Hrytsako, Ukrainos tapatybės ašyje glūdi principas „nieko apie mus be mūsų“, todėl bet koks sprendimas, priimtas apeinant pačius ukrainiečius, laikomas jų identiteto paneigimu.

[[ge:lrytas:lrytas:39119135]]

Tai padeda paaiškinti, kodėl V. Zelenskis, nepaisant jo smunkančių reitingų, sulaukė plačios paramos atmesdamas bet kokį žemės mainų pasiūlymą.

Jis pažymėjo, kad pagal šalies Konstituciją neturi įgaliojimų derėtis dėl šalies teritorijos dalių.

Nors neatmetama galimybė, kad ateityje gali būti pasiektas didelis susitarimas, jame turėtų būti numatytas Rusijos pasitraukimas iš viso pietinio Ukrainos regiono.

Vis dėlto, kaip pažymi K. Arisoy, ukrainiečiams teritorijos nėra tik žemė: „Visų pirma ten gyvena žmonės. Aš pati gyvenau mieste, kuris dabar sunaikintas ir okupuotas, todėl negaliu jo laikyti vien žemės lopinėliu.“

Parengta pagal „The Independent“, ISW ir „The New York Times“ inf.

Paaiškino, kodėl Ukraina niekada neatiduos Donbaso: tai daugiau nei skydas (22)