Antradienį Rusija ir Kinija pasirašė ambicingą susitarimą energetikos srityje. Kodėl abi valstybės rankomis sukirto būtent dabar ir kokią žinutę siunčia šis įvykis?

Pranešama, kad energetikos milžinė „Gazprom“ ir Kinijos valstybinė bendrovė „CNPC“ antradienį pasirašė sutartį dėl „Power of Siberia 2“ („Sibiro energija 2“ – liet.) dujotiekio statybos.

Tai įvyko tuo pat metu, kai Kinijoje susitiko šios šalies lyderis Xi Jinpingas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas. Jie išsakė skambius pareiškimus apie „naują pasaulio tvarką“ ir gyrė abiejų valstybių santykius.

Nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Rusija praranda vis didesnę Vakarų energetikos rinkos dalį – dėl sankcijų stipriai sumažėjo šios šalies gamtinių dujų, naftos, branduolinių žaliavų ir anglies eksportas į ES.

[[ge:lrytas:lrytas:39359391]]

Visgi istoriškai didelę dalį Rusijos federalinio biudžeto sudarė pajamos būtent iš energetikos žaliavų eksporto, tad Kremliui teko žvalgytis į naujas rinkas.

Nuo 2022-ųjų rekordiškai išaugo Rusijos naftos ir jos produktų eksportas į Aziją, o konkrečiai – į Indiją ir Kiniją.

Rusija išplėtė savo gamtinių dujų eksportą į Kiniją – 2019-aisiais įrengtu dujotiekiu „Power of Siberia“ („Sibiro energija“ – liet.) kasmet buvo perduodama vis daugiau šios žaliavos, o vien šiemet prognozuojamas 28 proc. eksporto augimas. Tačiau naujasis susitarimas parodo, kad šioms valstybėms to nebuvo gana.

[[ge:lrytas:lrytas:39349844]][[ge:lrytas:lrytas:39360135]][[ge:lrytas:lrytas:39361869]][[ge:lrytas:lrytas:39365159]][[ge:lrytas:lrytas:39321080]]

Planavo jau ilgai

„Gazprom“ generalinis direktorius Aleksejus Milleris antradienį paskelbė daugiau susitikimo detalių.

Kaip teigiama, „Power of Siberia 2“ dujotiekiu 30 metų bus tiekiamos dujos į Kiniją per Mongoliją. Tikimasi, kad prekyba apims 50 mlrd. kubinių metrų dujų per metus.

„Tai bus didžiausias, ambicingiausias ir kapitalui imliausias dujų projektas pasaulyje“, – tvirtino A. Milleris.

Pekinas dar nepatvirtino A. Millerio pranešimo, nors Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ pranešė, kad dvi šalys pasirašė daugiau kaip 20 bendradarbiavimo susitarimų, tarp jų ir energetikos sandorius.

Maskva ir Pekinas taip pat susitarė padidinti tiekimą esamu „Power of Siberia“ (Sibiro energija – liet.) dujotiekiu – nuo 38 iki 44 mlrd. kubinių metrų per metus.

Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) direktorius Linas Kojala portalui Lrytas paaiškino, kad šio susitarimo Rusija siekė jau ne vienerius metus.

„Kinija tikrai neskubėjo jo pasirašyti, nepaisant V. Putino pastangų, kad tai būtų įvykę dar prieš kelerius metus. Kinija puikiai suvokia, kad gali gauti palankesnes sąlygas viso konteksto perspektyvoje, kurioje Rusija prarado prieigą prie Vakarų rinkų.

[[ge:lrytas:lrytas:39366965]]

Natūralu, kad ji privalo ieškoti alternatyvų, kur tiekti savo energetines žaliavas, kurios vis dar yra vienas svarbiausių Rusijos federalinio biudžeto pajamų šaltinių“, – aiškino jis.

„The Kyiv Independent“ skelbia, kad derybos dėl šio projekto ilgai strigo dėl Pekino griežtų reikalavimų kainoms ir tiekimo apimtims.

Pranešama, kad Kinija reikalavo dujų kainų, artimų stipriai subsidijuojamoms Rusijos vidaus kainoms, ir siekė tik ribotų tiekimo apimčių.

Pasak „The Wall Street Journal“, Pekinas atnaujino susidomėjimą dujotiekiu po pasaulinio energetikos nestabilumo, kurį šiemet sukėlė konfliktas tarp Izraelio ir Irano.

Kinija nepermoka

Oficialiais duomenimis, praėjusiais metais naftos, gamtinių dujų ir kitų energetikos resursų pajamos sudarė 40 proc. visų federalinių Rusijos pajamų.

„Šia prasme šitas projektas yra ilgalaikis ir tęstinis, užtikrinantis Kinijai jos augantį energetikos žaliavų importo poreikį.

Tuo pačiu (jis yra – red. past.) parodantis, kad prieitas tas etapas, kuomet Kinija, matyt, traktuoja tas sąlygas, kuriomis bus statomas naujasis dujotiekis, kaip palankias jai.

[[ge:lrytas:lrytas:39366962]]

Tik žinodami detales galėsime įvertinti, kiek dar labiau nusilpo Rusijos pozicijos šitų derybų kontekste, lyginant su tuo, ko ji galbūt tikėjosi prieš porą metų, ar juo labiau prieš 2022-uosius“, – dėstė politologas.

Vis dar lieka neaišku, kokia bus „Power of Siberia 2“ dujotiekiu eksportuojamų gamtinių dujų kaina.

A. Milleris teigė, kad kaina būtų mažesnė nei ta, kurią „Gazprom“ taiko Europos pirkėjams, nes vamzdynus tektų tiesti per didžiulius atstumus ir sudėtingą reljefą.

Taip pat nebuvo paskelbtos jokios detalės ir terminai, neaišku ir kaip bus padalytos išlaidos. Pasak „Gazprom“ vadovo, dujotiekio statybų išlaidų padalijimas tarp dalyvaujančių šalių ir konkreti tiekiamų dujų kaina bus sutarti atskirai.

L. Kojala paaiškino, kad Kinija nėra labdaringa Rusijos energetikos žaliavų pirkėja.

„Ji nepermoka už žaliavas. Tai, ypač globalių naftos kainų kontekste, didinant Vakarų šalių spaudimą Rusijos energetikos sektoriui, irgi yra nepalanki tendencija Rusijai“, – apibendrino jis.

„Žinutė tokia“

Susitarimas dėl „Power of Siberia 2“ yra lūžio taškas energetikos politikoje, tačiau, ekspertų manymu, Pekinas taip pat siunčia aiškią žinutę JAV.

[[ge:lrytas:lrytas:39366961]]

„Pranešimai apie „Power of Siberia 2“ yra milžiniškas lūžio taškas energetikos politikoje“, – „Reuters“ sakė Oksfordo energetikos studijų instituto Kinijos energetikos tyrimų vadovas Michalas Meidanas.

„Žinutė tokia: Kinija net nebesistengia apsimesti, kad laikosi JAV sankcijų ar kad jai rūpi, ką galvoja Vakarai. Ir ji nėra viena“, – pridūrė jis.

Kinija neseniai priėmė suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo krovinius iš sankcionuoto Rusijos „LNG 2“ projekto.

Tai rodo, kad Kinija gali atsispirti Vakarų spaudimui izoliuoti Maskvą, tačiau pažangos dėl kainodaros stoka rodo, jog ji taip pat reikalauja didelių nuolaidų iš Rusijos, rašo „Reuters“.

Tuo tarpu Rusijos vyriausybei patariančio analitinio instituto vadovas Kirilas Babajevas buvo entuziastingas dėl šio susitarimo.

„Didysis sandoris pagaliau pajudėjo. Nors nežinome nei kainos, nei apimčių parametrų, nei vamzdyno subrangovų, politinės derybos jau baigėsi ir užleidžia vietą komercinėms užduotims, kurios tikrai duos rezultatą dėl trijų lyderių – Rusijos, Mongolijos ir Kinijos – suteikto palaiminimo“, – portalui „Reuters“ pareiškė jis.

Ilgas kelias

Šis susitarimas – ilgo kelio pradžia, tačiau vien pats įvykis jau yra labai svarbus, rašo portalas „CNBC News“.

[[ge:lrytas:lrytas:39366963]]

Bendrovės „TS Lombard“ vykdomasis direktorius Christopheris Granville portalui „CNBC News“ paaiškino, kad nors susitarimas dėl „Power of Siberia 2“ dujotiekio dar yra ribotas, į jį negalima numoti ranka.

„Pastarąjį dešimtmetį „Gazprom“ spaudė Kiniją duoti leidimą „Power of Siberia 2“, bet iki šiol sulaukdavo tik teigiamų, tačiau neįpareigojančių signalų.

Taigi šiandien pasirašytas supratimo memorandumas yra žingsnis į priekį „Gazprom“ bendrovei“, – aiškino C. Granville.

Jis pridūrė, kad tokio susitarimo pasirašymas derybų dėl karo Ukrainoje pabaigos kontekste yra pakankamai aiškus Kinijos nuoseklaus strateginio palaikymo Rusijai ženklas.

„Rusija čia laikoma naujos daugiapolės tvarkos, kurios siekia abi šios pagrindinės Eurazijos galios, atrama“, – pridūrė jis.

Visgi dabar laukia ilgas kelias. Pirminė sutartis dėl pirmojo „Power of Siberia“ dujotiekio buvo sudaryta dar 2000-ųjų viduryje, o galutinė sutartis dėl kainos – tik 2014-aisiais.

Parodė D. Trumpui jo vietą

Tuo tarpu „Chatham House“ Rusijos ir Eurazijos programos ekspertas Timothy Ashas pareiškė, kad Kinija sunkiai derėjosi, kol galų gale buvo pasirašyta ši sutartis.

[[ge:lrytas:lrytas:39367013]]

Susitarimas buvo pasiektas todėl, kad Rusija skubėjo pasirašyti sutartį dėl savo praradimų Europos rinkoje. Kita priežastis galėjo būti ta, kad Pekinas anksčiau vengė „erzinti“ buvusios JAV prezidento Joe Bideno administracijos pernelyg atvirai remdamas V. Putiną.

„Bet dabar, manau, tikėtina, kad kinai gavo geresnes sąlygas dėl kainodaros ir galbūt dabar yra labiau pasirengę finansuoti statybą.

Manau, kad Xi suprato TACO – tik užėmus griežtą, kietą poziciją JAV atžvilgiu, JAV iš tikrųjų pasitrauks“, – portalui „CNBC News“ dėstė jis.

TACO akronimas reiškia „Trump Always Chickens Out“ („Donaldas Trumpas visada pasitraukia“ – liet.), vartojamas apibūdinti prieštaringą JAV prezidento tarifų politiką.

„Manau, kad šis Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) susitikimas buvo apie tai, kaip parodyti vieningą frontą JAV“, – pridūrė T. Ashas.

Rusijos ir Kinijos susitarimą vadina milžinišku lūžio tašku: parodė D. Trumpui jo vietą