Penktadienį Rusija įvykdė dar vieną eskalaciją – trys MiG-31 naikintuvai, galintys gabenti hipergarsines raketas, 12 minučių skrido Estijos oro erdvėje.

Pranešama, kad Rusijos naikintuvai Estijos teritoriją kirto virš Suomijos įlankos ir skrido pietvakarių kryptimi.

Pastaruoju metu rytiniame NATO sparne vis dažnėja agresyvių Rusijos veiksmų – rusiški dronai buvo numušti virš Lenkijos teritorijos, o anksčiau bepiločiai orlaiviai įskrido ir į Lietuvą, Latviją, ir Rumuniją.

Apie įkaitusią geopolitinę situaciją signalizuoja ir tai, kad po įvykio Estijoje jau antrąjį kartą per vieną mėnesį buvo panaudotas NATO 4-asis straipsnis.

[[ge:lrytas:lrytas:39644678]]

Antradienį po NATO ambasadorių susitikimo Aljansas pasiuntė griežtą žinutę Rusijai – eskalaciniai oro erdvės pažeidimai turi liautis, kitaip bus panaudotos „visos būtinos karinės ir nekarinės priemonės“.

Pasielgė chuliganiškai

Portalo Lrytas kalbintas atsargos majoras Darius Antanaitis įvertino, kad rusų naikintuvai pasielgė chuliganiškai ir kėlė grėsmę civiliniams lėktuvams.

[[ge:lrytas:lrytas:39596461]][[ge:lrytas:lrytas:39632612]][[ge:lrytas:lrytas:39598091]][[ge:lrytas:lrytas:39644407]]

„Jie neturėjo taip vadinamų atsakiklių, pagal kuriuos galima atpažinti, kad tai yra lėktuvas“, – pažymėjo ekspertas.

Estija pranešė, kad išjungti MiG-31 naikintuvų atsakikliai nebuvo vienintelė grėsmę kelianti aplinkybė – jie taip pat neturėjo skrydžio planų ir nebendravo su oro eismo kontrole.

Nors Rusijos orlaivių įsibrovimai virš Suomijos įlankoje esančios Vaindloo salos yra gana dažni, jie paprastai netrunka taip ilgai, kaip penktadienio incidentas.

Ši teritorija yra apie 100 kilometrų į šiaurę nuo Estijos sostinės Talino.

„Tačiau svarbiausia yra mūsų – NATO – reakcija: į orą buvo pakelti NATO naikintuvai ir lydėjo rusų naikintuvus iš Estijos oro erdvės.

Mano galva, trys rusų naikintuvai NATO oro erdvei ir teritorijai didelės grėsmės nesudarė, tačiau tai buvo ypatingai pavojingas jų manevras, pažeidžiant kitos valstybės suverenitetą ir jos valstybės sienas“, – teigė D. Antanaitis.

Atsargos majoras neabejojo, kad NATO reakcija buvo tokia, kokios reikėjo šioje situacijoje.

Rusijos naikintuvai įskrido maždaug 9 km į NATO oro erdvę. Tuomet iš Estijos oro pajėgų bazės pakelti Italijos F-35 juos „išstūmė“ iš šalies oro erdvės.

[[ge:lrytas:lrytas:39646032]]

NATO vykdo Estijos ir kitų Baltijos šalių oro erdvės kontrolę „Baltic Sentry“ pavadintoje misijoje.

„NATO reakcija buvo tinkama, NATO reakcija buvo savalaikiška, ir NATO reakcija buvo išlaikyta“, – paaiškino jis.

Ekspertas pabrėžė, kad lėktuvai galėtų būti numušti tik tuo atveju, jei įvyktų atvira agresija prieš vieną iš NATO valstybių – tokiu scenarijumi jie net neįskristų į Suomijos įlanką.

„Todėl tokiu atveju tai būtų, iš tikrųjų, jau, ko gero, oro mūšis arba būtų paleistos raketos.

Šiuo atveju, jeigu NATO būtų atviroje kovoje su Rusija, tai be jokios abejonės rusų naikintuvai net negalėtų išskristi iš Sankt Peterburgo ir negalėtų įskristi netgi į Suomijos įlanką“, – dėstė atsargos majoras.

D. Antanaitis pažymėjo, kad tai – ne pirmas ir ne antras Estijos oro erdvės pažeidimas šioje teritorijoje.

Penktadienį įvykęs incidentas buvo jau ketvirtas toks šiais metais. Tačiau šį kartą į Estiją įskrido „Kinzhal“ raketas galintys gabenti naikintuvai, o Talinas pareiškė, kad toks Rusijos veiksmas buvo „beprecedentiškai įžūlus“.

„Aš manau, kad rusai tiesiog įprato pažeidinėti (oro erdvę – red. past.), jaučiasi nebaudžiami ir tiesiog taip sutrumpina skrydžio kelią link Karaliaučiaus“, – apibendrino ekspertas.

[[ge:lrytas:lrytas:39646035]]

Rusijos naikintuvai reguliariai skrenda virš Baltijos jūros, kuri jungia Rusijos žemyninę dalį ir jos anklavą Kaliningrade.

Ragina imtis priemonių

Atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis portalui Lrytas pažymėjo, kad toks Rusijos veiksmas yra dar viena rimta eskalacija.

Jis priminė ir apie dabartinį laikotarpį – Rusijos naikintuvai į Estijos oro erdvę įskrido po to, kai neseniai į Lenkijos teritoriją pateko rusų bepiločiai orlaiviai.

„Dabartiniu atveju (įskrido – red. past.) trys naikintuvai. Tai rodo, kad jie toliau eskaluoja. Pilotai priėmė sprendimą, kad nereikia tų lėktuvų atakuoti, ir Estija pasakė, kad kažkokios apšaudymo grėsmės nebuvo“, – aiškino ekspertas.

Visgi V. Malinionis pažymėjo, kad pati Estija įsiveržimą mato kaip grėsmę, o tai parodo ir aktyvuotas 4-asis NATO straipsnis.

„Aš manau, kad kitaip ir nereikia žiūrėti, nes jeigu mes sėdėsime sudėję rankas, tai Rusijos įžūlumas toliau proporcingai augs“, – aiškino atsargos pulkininkas.

Jis tikėjosi, kad antradienį vykusiame NATO ambasadorių susitikime bus sureaguota ir apsvarstyta galimybė pereiti į oro gynybos misiją. Šiuo metu Aljanso valstybės vadovaujasi oro policijos misijos taisyklėmis.

[[ge:lrytas:lrytas:39646033]]

NATO antradienį įspėjo Rusiją, kad „eskalacinio pobūdžio“ oro erdvės pažeidimai ties rytiniu flangu „privalo liautis“.

Aljansas Kremlių taip pat perspėjo panaudosiantis „visas būtinas karines ir nekarines priemones“ grėsmėms atremti.

„Taip pat (reikėtų – red. past.) išplėtoti Rytų sargybos – „Eastern Sentry“ – operaciją tam, kad preventyviai parodyti Rusijai, jog tokios provokacijos nėra toleruojamos, ir įspėti, kad bus numušinėjami tokie orlaiviai ar skraidantys objektai, kurie nėra sankcionuoti“, – teigė ekspertas.

V. Malinionis pastebėjo, kad NATO reakcija į oro erdvę pažeidusius naikintuvus buvo tinkama.

„Bet aš manau, kad, siekiant atgrasyti Rusiją nuo tokių veiksmų, reikia išplėtoti galimybes NATO misijoms ir peržiūrėti „rules of engagement“ – ginklo panaudojimo taisykles, įgalinant pilotus priimti sprendimą numušinėti tokius taikinius.

Bet tam reikia politinės valios iš mūsų NATO sąjungininkų ir aiškios – visų pirma – iš mūsų pačių, Baltijos valstybių“, – pažymėjo ekspertas.

Rimtesnės provokacijos

Šeštadienio rytą Rusija paneigė, kad jos naikintuvai pažeidė Estijos oro erdvę.

[[ge:lrytas:lrytas:39646038]]

„Skrydis buvo atliktas griežtai laikantis tarptautinių oro erdvės taisyklių, nepažeidžiant kitų valstybių sienų, ką patvirtina nepriklausomi patikrinimai“, – teigiama ministerijos „Telegram“ kanale.

Rusija nepatikslino, kokie nepriklausomi patikrinimai patvirtina šiuos Kremliaus teiginius.

„Skrydžio metu Rusijos orlaiviai nenukrypo nuo suderinto maršruto ir nepažeidė Estijos oro erdvės“, – pridūrė Kremlius.

Tuo tarpu Lenkija penktadienį pranešė, kad du Rusijos naikintuvai pažeidė „Petrobaltic“ gręžybos platformos Baltijos jūroje saugumo zoną.

Kalbėdamas apie Kremliaus tikslus, V. Malinionis prognozavo, kad tuo atveju, jei NATO neatsakys tinkamai, Rusija tai matys kaip Aljanso silpnumą.

Tuomet, pasak atsargos pulkininko, galima tikėtis ir rimtesnės eskalacijos iš Rusijos.

„Bet reikia, kaip ir sakiau, stiprinti atsaką – jis turi būti proporcingas grėsmei, ir Rusija apie tai turi būti įspėta, kad po to nenustebtų, jog vėl kažkas netyčia ar tyčia įskrido. Tokių dalykų šiais laikais jau nebebūna.

Jie (rusai – red. past.) eskaluoja situaciją ir mato galimybę, galvoja, kad NATO lyderystė yra silpna.

[[ge:lrytas:lrytas:39646039]]

Jeigu nebus tinkamo atsako, (Rusija – red. past.) bandys dar įžūlesnes provokacijas – iki to, kad, aš neatmetu galimybės, jog sausumos pajėgos gali būti įvestos į kokią nors besiribojančią valstybę.

Galbūt nedideliu mastu, bet, sakykime, užimant kokią nors teritoriją – Daugpilį, Šalčininkus – variantų gali būti įvairių.

Tai čia mes su savo minkštumu galime prisižaisti iki tokių dalykų, kad vieną dieną taip gali nutikti, jeigu ir toliau demonstruosime savo minkštumą“, – apibendrino ekspertas.

Ekspertai giria NATO elgesį dėl rusų naikintuvų: svarbiausia nebūti minkštiems