Sekmadienį Moldova susidurs su egzistencine dilema – per šalies parlamento rinkimus gyventojai rinksis tarp Europos ir Rusijos krypčių.

Šalies prezidentės Maios Sandu proeuropietiškai partijai PAS iššūkį meta stiprėjantis opozicinis Patriotinės sąjungos blokas, pasisakantis už glaudesnius ryšius su Rusija.

Nuomonių apklausos parodo, kad kova dėl valdančios daugumos šalyje bus ypač įtempta – „Reuters“ skelbia, kad skirtumas tarp šių dviejų partijų yra vos 0,2 proc.

Interesą šiuose rinkimuose turi ir Kremlius. Maskva kontroliuoja separatistinį Uždniestrės regioną ir siekia, kad šalis nepasirinktų kelio į Europos Sąjungą (ES).

[[ge:lrytas:lrytas:39663939]]

Tuo tarpu Briuselis bando išlaikyti Kišiniovą savo įtakos zonoje ir riboti Rusijos įtaką regione, tačiau dar vasarį priimtas JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas sukelia netikėtų problemų.

Rusija net nebando slėpti savo kišimosi į Moldovos rinkimus. Kremlius vykdo plataus masto dezinformacijos kampaniją ir papirkinėja rinkėjus, o šiai kampanijai skiria įspūdingus resursus.

Analitikai ir pareigūnai pažymi, kad ant kortos stovi net pačios valstybės nepriklausomybė. Portalas Lrytas pažvelgė į svarbiausius faktus apie egzistencinės svarbos rinkimus Moldovoje.

[[ge:lrytas:lrytas:39450990]][[ge:lrytas:lrytas:39578802]][[ge:lrytas:lrytas:39628853]][[ge:lrytas:lrytas:39646249]]

Atkakli kova

Trečiadienį „Reuters“ paskelbta visuomenės nuomonės apklausa parodė ypač nedidelį skirtumą tarp dviejų pagrindinių partijų.

PAS sulaukė 24,9 proc. rinkėjų palaikymo, o prorusiškas Patriotinės sąjungos blokas – 24,7 proc.

Trečioje vietoje – Alternatyvusis blokas, kurį palaiko 7,2 proc. moldavų. Dabartinė Moldovos valdžia kaltina, kad ši politinė jėga slepia prorusišką darbotvarkę.

Politinė grupė „Mūsų partija“ surinko 5,4 proc. žmonių palaikymo, o net 26,6 proc. rinkėjų dar nepriėmė savo sprendimo.

Analitikai pažymi, kad tuo atveju, jeigu valdančioji PAS nesugebėtų išlaikyti daugumos, M. Sandu greičiausiai sudarytų susitarimą su „Mūsų partija“.

Teigiama, kad toks sprendimas būtų priimtas siekiant išvengti prorusiško premjero paskyrimo.

Naujienų portalui „Politico“ buvęs užsienio reikalų ministras, dabar kandidatuojantis PAS sąraše, Nicu Popescu pareiškė, kad tai – lemiamas momentas Moldovai.

[[ge:lrytas:lrytas:39682711]]

Pasak jo, sekmadienio rinkimai bus svarbiausias momentas per pastaruosius 35 metus nuo nepriklausomybės atkūrimo.

„Sprendžiasi ne tik Moldovos integracija į Europą. Didžiąja dalimi kalbama apie Moldovos laisvę ir jos nepriklausomybę“, – teigė jis.

Dabartinėje parlamento sudėtyje PAS turi 61 vietą, tuo tarpu Patriotinės sąjungos blokas – 26. Likusias vietas užima įvairios opozicijos partijos ir nepriklausomi kandidatai.

Didžiausias priešas – pati PAS

Nors pagrindinis klausimas Moldovoje yra integracija į ES, daugeliui rinkėjų dabar taip pat rūpi ekonominiai klausimai.

Tai parodo ir 2024-aisiais įvykęs referendumas, kuriame palaikymas stojimui į ES vos peržengė 50 proc. ribą.

PAS siekia prisijungti prie ES iki 2030-ųjų, o partijos atstovai teigia, kad tai itin svarbu šalies ekonominei ateičiai bei atsparumui Rusijos bandymams išlaikyti ją Maskvos įtakoje.

Tačiau Moldova yra viena iš skurdžiausių Europos šalių, kovojanti su infliacija ir susidurianti su problemomis kovoje su korupcija. Tai sukelia didelį nepasitenkinimą visuomenėje.

[[ge:lrytas:lrytas:39682886]]

M. Sandu ir jos partija 2020-aisiais ir 2021-aisiais užtikrintai laimėjo prezidento ir parlamento rinkimus, tačiau nuo to laiko parama PAS pradėjo mažėti palaipsniui.

Pagrindinė to priežastis – neigiamas ekonominis poveikis, kurį sukėlė Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą.

Pagrindinis PAS konkurentas yra prorusiškas Patriotinės sąjungos blokas, vadovaujamas buvusio Moldovos prezidento Igorio Dodono. Jis siekia formuoti alternatyvią vyriausybę.

Patriotinės sąjungos bloką sudaro Rusijai palankių opozicinių partijų grupė, o didžiąją jos dalį sudaro socialistai.

„Visada yra skirtumas tarp lūkesčių ir to, kas įgyvendinama. Moldovoje nusivylimai tokie patys kaip ir kitur – infliacija, perkamoji galia, energijos kainos“, – „Politico“ aiškino N. Popescu.

Moldovoje įsikūrusio „WatchDog“ analitinio centro vadovas Valeriu Paša portalui „Politico“ paaiškino, kad PAS nepavyko įgyvendinti savo kovos su korupcija ir teisingumo reformos pažadų. Partija taip pat nesugebėjo užmegzti ryšio su rinkėjais.

„Didžiausias PAS priešas dabar yra pati PAS, nes jie daro visas įmanomas klaidas“, – dėstė jis.

PAS yra vienintelė didelė provakarietiška politinė jėga Moldovoje, o tokios jos problemos kelia grėsmę šalies ateičiai Vakaruose.

[[ge:lrytas:lrytas:39682884]]

Analitikai perspėja, kad jei PAS nelaimės daugumos – kas atrodo vis labiau tikėtina – ji liks be patikimų koalicijos partnerių, o Kremliuje tada sprogs šampano kamščiai.

Juodieji arkliukai

Tuo tarpu dvi mažesnės partijos – Alternatyvus blokas ir „Mūsų partija“ – kurios apklausose balansuoja ties patekimo į parlamentą riba, yra „juodieji arkliukai“.

Alternatyvus blokas save pozicionuoja kaip kitokį pasirinkimą nei PAS – provakarietiška partija, siekianti geopolitinio neutralumo.

Visgi šio bloko lyderiai susiję su prorusiškomis partijomis. Pasak V. Pašos, tai yra „klasikinė kleptokratinė partija“, kuri galiausiai stos į Patriotinės sąjungos bloko pusę.

Tuo tarpu „Mūsų partija“ galėtų tapti tikruoju naujojo parlamento valdžios formuotoju kartu su PAS.

Nors jos lyderis Renatas Usatii yra verslininkas, uždirbęs savo turtus Rusijoje, jis 2020-aisiais parėmė M. Sandu ir padėjo jai laimėti rinkimus.

Šis politikas yra įpratęs žaisti abiejose Moldovos politikos pusėse, o ši partija yra vienintelė, galinti paremti PAS.

[[ge:lrytas:lrytas:39682877]]

Visgi, pasak V. Pašos, ši politinė jėga taip pat gali lengvai sudaryti sąjungą su prorusiškomis jėgomis: „Iš tiesų niekada nežinai, ką jis padarys.“

Rusijos ranka

Jau sekmadienį vykstančius parlamento rinkimus gali nulemti didelė neapsisprendusių rinkėjų dalis.

Tačiau dar vienas – dar svarbesnis – faktorius yra nuolatinė Maskvos dezinformacijos kampanija ir atviras kišimasis į rinkimus.

Moldovos pareigūnai kaltina Maskvą, kad ši griauna šalies nepriklausomybę sukėlusią energetinę krizę.

Artėjant balsavimui, M. Sandu apkaltino Rusiją dezinformacijos kampanija – melagingų naujienų skleidimu, neteisėto partijų finansavimo ir protestų organizavimo.

Moldovos prezidentė taip pat įspėjo, kad Rusija išleidžia šimtus milijonų tiesioginiam rinkėjų papirkimui.

„Kas išskiria Moldovą iš kitų Rusijos taikinių – tai atvirumas. Jie jau net nebando slėpti kišimosi,“ – „Politico“ sakė Atlanto tarybos Moldovos tyrėja Viktorija Olari.

[[ge:lrytas:lrytas:39688852]]

Rusija naudoja įprastas propagandos taktikas, platinamas per netikras naujienų svetaines, trolių tinklus ir dirbtinio intelekto sukurtas melagienas.

Pagrindiniu taikiniu tapo ir M. Sandu, kuri sulaukė įvairių kaltinimų – nuo prekybos Ukrainos pabėgėlių vaikais iki spermatozoidų pirkimo iš Brado Pitto.

Pasak V. Olari, Maskva taip pat rėmėsi stačiatikių bažnyčiomis ir organizavo antivyriausybinius protestus.

Eina toliau

Visgi Rusija nesiriboja tik standartinėmis propagandos taktikomis, o eina ir toliau – masiškai perka rinkėjų balsus.

Moldovos valdžios institucijos apskaičiavo, kad per praėjusių metų rinkimus daugiau nei 130 tūkst. Moldovos piliečių gavo rusiškos kilmės pinigų. Iš viso šalyje paprastai balsuoja apie 1,5 mln. moldavų, tad tiek žmonių gali nulemti rezultatus.

Tokios Maskvos strategijos sėkmė gali turėti milžiniškų pasekmių ne tik Moldovai, bet ir visai Europai.

„Kas kontroliuoja parlamentą, tas kontroliuoja vyriausybę – o Maskva tai mato kaip vartus destabilizuoti ne tik Moldovą, bet ir Ukrainą bei ES nares,“ – „Politico“ sakė Moldovos nacionalinio saugumo patarėjas Stanislavas Secrieru.

[[ge:lrytas:lrytas:39682880]]

Nepaisant nedidelio dydžio, Moldova taip pat yra svarbus logistikos centras tarp ES ir Ukrainos.

Priešiška vyriausybė Kišiniove keltų riziką apsunkinti Ukrainos karo veiksmus – M. Sandu net perspėjo, kad šalis gali tapti placdarmu infiltruotis į pietinę valstybės dalį.

Absurdiški kaltinimai

Tuo tarpu pati Rusija neigia kišimąsi į Moldovos rinkimus ir tvirtina, kad Kišiniovas esą provokuoja antirusišką isteriją politiniais tikslais.

Tuo pačiu Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba (SVR) antradienį pareiškė absurdiškus kaltinimus, teigdama, esą ES planuoja su NATO pajėgomis „okupuoti“ Moldovą po savaitgalį vyksiančių parlamento rinkimų.

SVR savo pareiškime teigė, kad NATO telkia karius kaimyninėje Rumunijoje ir Ukrainos Odesos uostamiestyje.

Teigiama, esą NATO siekia numalšinti protestus po sekmadienio Moldovos parlamento rinkimų.

Rusija, nepateikusi jokių įrodymų, teigė, kad NATO, dislokuodama karius, ruošiasi rinkimams, kurie vyks lapkričio mėnesį Moldovos separatistiniame Uždniestrės regione.

[[ge:lrytas:lrytas:39682731]]

D. Trumpo sprendimas

Anksčiau prie aktyvios kovos su Rusijos dezinformacija Moldovoje stipriai prisidėjo JAV.

2024-ųjų prezidento rinkimų metu buvusio JAV prezidento Joe Bideno administracija skyrė daug išteklių kovai su Rusijos kibernetinėmis ir dezinformacijos operacijomis.

Šių rinkimų metu taip pat vyko atkakli kova – prireikė dvejų rinkimų turų, po kurių M. Sandu nedidele balsų persvara iškovojo pergalę prieš I. Dodono.

Tačiau šį kartą Vašingtonas rinkimus Moldovoje stebi iš šono – sumažėjo JAV parama kovai su kibernetiniais išpuoliais ir dezinformacija.

Iš dalies tam įtakos turėjo dar vasarį JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos priimtas sprendimas sustabdyti finansavimą plėtros agentūrai USAID.

„Mes praradome finansavimą ir niekas jo nepakeitė“, – „Politico“ sakė Moldovos kibernetinio saugumo agentūros direktorius Mihai Lupascu.

JAV Kibernetinio saugumo ir infrastruktūros saugumo agentūra (CISA), kuri dalijasi grėsmių žvalgyba ir kovoja su kibernetiniais išpuoliais, neskelbė, kokią paramą suteikia Moldovai; panašiai reagavo ir Valstybės departamentas.

[[ge:lrytas:lrytas:39688854]]

Abi institucijos nuo D. Trumpo administracijos pradžios susidūrė su didžiuliais personalo ir finansavimo sumažinimais.

Apie trečdalis CISA darbuotojų išėjo dėl Valstybės efektyvumo departamento (DOGE) inicijuotų biudžeto mažinimų, o visi JAV rinkimų saugumo projektai kibernetinėje agentūroje buvo nutraukti šių metų pradžioje.

Valstybės departamente Kibernetinės erdvės ir skaitmeninės politikos biuras buvo padalintas į tris kitas tarnybas, o aukščiausi vadovai pasitraukė.

„Nuolatinė Vašingtono parama sustojo, o tai „turėjo reikšmingą neigiamą poveikį“, – „Politico“ sakė Europos Parlamento narys Siegfriedas Muresanas.

Jis pridūrė, kad nors JAV vis dar finansuoja pasirinktus projektus, skiriamos lėšos „yra labiau nestabilios, bet visiškai neišnyko“.

Į pagalbą suskubo ES

Suteikti pagalbą suskubo ir ES, tačiau jų suteikiama parama nekompensavo praradimo iš JAV.

Europos Komisija įdiegė kibernetinę rezervinę komandą – privačių sektorių kibernetinio saugumo ekspertų grupę – ir išplėtė įprastą darbą kovojant su dezinformacija į ES šalyse į Moldovą.

[[ge:lrytas:lrytas:39682878]]

Briuselis taip pat įkūrė naują centrą kovai su dezinformacija Ukrainoje ir atliko dezinformacijos atsparumo testą Moldovoje veikiančiose „Google“, „Meta“ ir „TikTok“ programėlėse.

Moldovos Audiovizualinės tarybos pirmininkė Liliana Vitu „Politico“ sakė, kad daug ES paramos skirta Moldovos strateginės komunikacijos centrui.

Taip Briuselis suteikia reikalingas žinias apie dezinformacijos kampanijas ir mišrias atakas.

Nors L. Vitu gyrė ES iniciatyvas kaip „geriausią būdą“ kovoti su Rusijos įtaka, ji pripažino abejones dėl jų efektyvumo visiškai neutralizuojant grėsmes.

Ji pridūrė, kad šalies atsparumas dezinformacijai priklausys nuo didžiausių socialinių tinklų platformų malonės – kur Rusija aktyviai skleidžia savo propagandines kampanijas.

Gali sustabdyti procesą

Nors Moldovos prezidentas yra renkamas tiesiogiai, šioje šalyje didelę įtaką daro ir parlamentas – įskaitant ir Vyriausybės sudėties formavimą.

Pasak „Reuters“, tuo atveju, jei parlamente daugumą išlaikytų PAS, Moldova liktų kelyje į narystę ES. Tai yra procesas, reikalaujantis daug įstatymų leidžiamosios veiklos.

Tačiau tuo atveju, jei valdančiąją koaliciją formuotų prorusišką daugumą turintis parlamentas, šis tikslas taptų užsitęsusia politine kova.

Tokia vyriausybė galėtų taip pat sustabdyti stojimo į ES procesą, kaip nutiko Sakartvele.

Kartu su savo pačios paraiška Moldova galėtų pakenkti ir Ukrainos perspektyvoms, nes abi šalys neoficialiai laikomos siekiančios narystės kartu.

Išaušus svarbiausiai dienai Moldovos istorijoje – milžiniška įtampa: V. Putinas trina rankomis