Azerbaidžane buvusio prezidento Heydaro Alijevo paminklai stovi absoliučiai kiekviename mieste, tačiau dabar jie plinta ir į neįprastas vietas.

Tolimose šalyse yra daugybė neįprastų statulų. Pavyzdžiui, Namibijos sostinėje Vindhuke Kinija pernai pastatė Mao Zedong‘o statulą, greta įrengdama ir mokyklą. Tai – vienintelis Kinijos komunistų partijos įkūrėjo paminklas Afrikoje.

2005 m. Ukrainos mieste Kamianskėje iškilo paminklas buvusiam Kazachstano prezidentui Nursultanui Nazarbajevui, kur jis jaunystėje ten mokėsi profesinėje mokykloje. 2012 m. bronzinis N.Nazarbajevo biustas atsirado Komrate (Moldova).

Turkai užsienyje taip pat puoselėja buvusio lyderio kultą – šiuolaikinės Turkijos įkūrėjo Mustafos Kemalio Ataturko paminklai stovi Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, nepripažintoje Šiaurės Kipro Respublikoje, Japonijoje, JAV bei Kuboje.

[[ge:lrytas:lrytas:39390418]]

Pastaroji irgi propaguoja savo velionio lyderio atminimą – paminklai Fideliui Castro yra Meksike ir Maskvoje.

2019 m. Kirgizijos valdžia pati pasirūpino paminklu Vladimirui Putinui. O nuo Sakartvelo Rusijos atplėštoje Pietų Osetijoje paminklą Kremliaus šeimininkui pastatė buvęs Rusijos imtynių rinktinės treneris Džambolatas Tedejevas.

Paminklų buvusiam Azerbaidžano prezidentui H.Alijevui statymu užsienyje labiausiai rūpinasi jo įpėdiniu tapęs sūnus I.Alijevas.

[[ge:lrytas:lrytas:38770561]][[ge:lrytas:lrytas:39078703]][[ge:lrytas:lrytas:39241339]][[ge:lrytas:lrytas:38742105]]

Eksportas – eksprezidento paminklai

Maskvoje netrukus iškils paminklas buvusiam Azerbaidžano prezidentui Heydarui Alijevui. Tai – dar vienas atvejis, kai dabartinio šalies lyderio Ilhamo Alijevo tėvo atvaizdas tarnauja Azerbaidžano diplomatijai.

Prašymą pastatyti paminklą H.Alijevui Maskvoje, pasak Rusijos sostinės mero Sergejaus Sobianino, pateikė Baikalo-Amūro geležinkelio magistralės (BAM) statytojų sąjunga. Būsimasis nepriklausomo Azerbaidžano prezidentas 1980-aisiais vadovavo Sovietų Sąjungos Ministrų Tarybos komisijai, atsakingai už BAM statybą ir vystymą. Pasak statulos iniciatorių, H.Alijevas prižiūrėjo šį projektą kaip savo paties vaiką.

Maskva stengiasi sušvelninti santykius su Baku nuo praėjusių metų pabaigos, kai netoli Aktau miesto Kazachstane sudužo į Grozną skridęs Azerbaidžano avialinijų „Azal“ lėktuvas.

Azerbaidžanas mano, kad orlaivis buvo numuštas Rusijos priešlėktuvinės gynybos. Vladimiras Putinas atsiprašė Azerbaidžano prezidento I.Alijevo dėl tragiško įvykio, tačiau nepripažino Rusijos atsakomybės už katastrofą.

Nuo tada Baku buvo uždaryti Rusijos kultūros atstovybė „Rusų namai“ ir Rusijos valstybinės agentūros „Sputnik“ biuras, o Azerbaidžano informacinėje erdvėje vėl įsiplieskė diskusija apie rusų mokyklų uždarymą.

Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės, propagandininkės Marijos Zacharovos, paminklas H.Alijevui taps svarbiu kultūriniu ir humanitariniu įvykiu abiem valstybėms: „Mūsų šalyje saugoma atmintis – su didele šiluma ir pagarba žiūrima į šį ryškų, nepaprastą, talentingą žmogų ir valstybės veikėją.“

Buvusio Azerbaidžano komunistų lyderio (1969–1982 m.), o vėliau – šalies prezidento (1993–2003 m.) atmintis saugoma ne tik Rusijoje – paminklai jam pradėjo kilti visame pasaulyje netrukus po H.Alijevo mirties 2003 m.: Belgrade ir Novi Sade (Serbija), Bukarešte, Kijeve, Tbilisyje ir Rustavyje (Gruzija), Kanadoje, Egipte, Meksikoje.

[[ge:lrytas:lrytas:39516556]]

Tenka ir demontuoti

2007-ųjų pabaigoje viename Baku priemiestyje atsirado paminklas tuomečiam Egipto prezidentui Hosni Mubarakui, o netrukus Kaire atidengta H.Alijevo statula.

Po metų šalia H.Mubarako paminklo esančią mokyklą aplankė jo žmona Suzanne. Ten jai papasakota, kad mokiniams dėstomas specialus kursas apie dviejų lyderių palikimą.

„Tai tapo vienu šiuolaikinės Azerbaidžano valstybės užsienio politikos tikslų – pabrėžti Azerbaidžano buvimą kitose šalyse per naujus paminklus“, – dar 2011 m. teigė Azerbaidžano „Laisvės radijo“ tarnybos vadovas Kenanas Alijevas.

Pasak jo, valstybės, siekiančios tam tikrų ekonominių privilegijų santykiuose su ištekliais turtingu Azerbaidžanu, dažnai tam noriai pritaria.

Tiesa, po H.Mubarako režimo žlugimo 2011-aisiais, H.Alijevo paminklas Kaire buvo demontuotas – kaip ir Egipto lyderio Baku.

2004 m. H.Alijevo statula atsirado Tbilisyje. Jo garbei taip pat buvo pervadinta ilga Kuros upės krantinės atkarpa.

Tuo metu Sakartvelui vadovavo Mikheilas Saakašvilis, palaikęs šiltus santykius su H.Alijevo sūnumi I.Alijevu. Be to, Tbilisį ir Baku sieja glaudūs ryšiai naftos, dujų ir tarptautinių komunikacijų srityse.

Patinka ne visiems

[[ge:lrytas:lrytas:39516570]]

„Pono Alijevo statula yra abejotina garbė Meksikui, o miestas nėra skolingas Alijevui“, – 2013 m. nusprendė Meksikos sostinės tarptautinių reikalų koordinatorius Cuauhtemocas Cardenasas.

Prieš tai buvo surengta visuomeninė kampanija prieš paminklą. Vienas kritikas sakė skaitęs „New York Times“ H.Alijevo nekrologą, kuriame jis apibūdinamas kaip buvęs sovietų slaptųjų tarnybų generolas, 30 metų geležiniame kumštyje laikęs Azerbaidžaną – iš pradžių būdamas sovietinis lyderis, o vėliau – išrinktas prezidentas.

Azerbaidžano ambasada pareiškė protestą. Esmė ta, kad Baku finansavo ne tik statulą Reformos prospekte, bet ir šalia esančio parko sutvarkymą – skaičiuota, jog tai kainavo apie 5 mln. eurų.

Tuometis Azerbaidžano ambasadorius Meksikoje Ilharas Muchtarovas teigė, kad paminklo statyba ir parko rekonstrukcija buvo padėkos ženklas Meksikai už tai, kad ji viena pirmųjų pripažino Azerbaidžano nepriklausomybę.

Pranešta, kad reaguodamas į paminklo demontavimą Baku įšaldė beveik 4 mln. eurų planuotas investicijas į projektus Meksikoje.

Šalys yra pasirengusios priimti H.Alijevo statulas ne tik kaip diplomatinio abipusiškumo išraišką, bet galbūt ir dėl to, kad kartu su paminklu dažnai sutvarkoma aplinkinė teritorija.

Rusijos miesto Astrachanės krantinėje šalia buvusio prezidento paminklo Azerbaidžano lėšomis buvo pastatytas pėsčiųjų Draugystės tiltas ir įrengta H.Alijevo aikštė. Tiltas Azerbaidžanui kainavo per 1 mln. eurų.

Kijeve H.Alijevo paminklą supa skveras su rytietiško stiliaus freska, terasiniais sodais ir fontanu. Darbus finansavo Azerbaidžano valstybinė naftos kompanija SOCAR, o jos prezidentas dalyvavo paminklo atidengimo ceremonijoje.

[[ge:lrytas:lrytas:39516557]]

Belgrade H.Alijevo skulptūra stovi Tašmajdano parke, kuris buvo rekonstruotas Azerbaidžano lėšomis.

Protestuoti – pavojinga

Nuo represijų pabėgę Azerbaidžano opozicionieriai kartais rengia protesto akcijas Europoje, reikalaudami pašalinti H.Alijevo skulptūras.

Tuo tarpu jų tėvynėje eksprezidento paminklai stovi absoliučiai kiekviename mieste. Jo vardu pavadinti oro uostai, parkai, mečetės, sporto kompleksai, gamyklos ir daugybė kitų objektų.

H.Alijevas – vienintelis praeities lyderis, kurio atminimą leidžiama gerbti viešai. Jam pačiam esant gyvam, toks buvo Mahammadas Eminas Rasulzade – pirmosios Azerbaidžano Respublikos įkūrėjas 1918 m. Bet valdant I.Alijevui jo paminklai griaunami.

Ne visiems azerbaidžaniečiams patinka H.Alijevo asmenybės kultas, tačiau protestuoti – pavojinga.

Gegužės 10-oji, H.Alijevo gimtadienis, yra valstybinė šventė, vadinama „Gėlių švente“. 2016 m. iškilmių išvakarėse du vietiniai anarchistai – Bairamas Mammadovas ir Giyasas Ibrahimas – užrašė ant paminklo: „Sveikiname su vergų švente“.

Jau kitą rytą policija vieno jų namuose neva rado 2 kg heroino. Azerbaidžaniečių kalboje žodžiai „vergas“ (qul) ir „gėlė“ (gül) skiriasi tik dviem taškais virš raidės „u“. Žmonės tada juokavo, kad aktyvistai gavo po kilogramą už kiekvieną trūkstamą tašką. Abu vyrai kalėjime praleido beveik 3 metus.

[[ge:lrytas:lrytas:39516554]]

Nors vienas iš neoficialių H.Alijevo titulų – „tautos lyderis“, Baku prie kiekvieno paminklo šiam lyderiui budi apsauga.

Ne kultūra, o politika

Kai kurie kartvelai vietoj H.Alijevo paminklo Tbilisyje norėtų matyti monumentą abiejose šalyse garsiam azerbaidžaniečiui Vagifui Mustafazadeh– džiazo pianistui ir kompozitoriui, kurį daug kas siejo su Sakartvelu.

2011 m. „Laisvės radijo“ azerbaidžanietiškos tarnybos redaktorius Chingizas Sultansoy nusiuntė atvirą laišką Užsienio reikalų ministerijai, klausdamas, kodėl, užuot propagavusi Azerbaidžano kultūrą, pavyzdžiui, poetus, šalis visame pasaulyje stato paminklus H.Alijevui.

Atsakymo jis negavo, o 2015 m., netrukus po „Laisvės radijo“ biuro uždarymo, Ch.Sultansoy pasitraukė į Europą.

„Šios vyriausybės užduotis buvo ne skleisti Azerbaidžano kultūrą, o įteisinti režimą“, – sakė Ch.Sultansoy. – Paminklai diktatoriams turi savybę anksčiau ar vėliau griūti, net ir tie, kuriems pastatyti išleidai milijonus ar pažadėjai kreditų. Jei tikslas būtų buvęs kitoks, Meksike stovėtų paminklas Azerbaidžano viduramžių poetui Imadaddinui Nasimii“.

Ukraina, pavyzdžiui, tradiciškai remia paminklų poetui Tarasui Ševčenkai statybą – vienas toks atsirado Baku 2008 m.

O Serbija 2012 m. Azerbaidžano sostinėje pastatė paminklą fizikui Nikolai Teslai – praėjus keliems mėnesiams po to, kai Belgrade atsirado H.Alijevo skulptūra.

Vokietijoje gyvenantis azerbaidžaniečių sociologas Sergejus Rumiancevas monumentus H.Alijevui kitose šalyse vadina tarpvalstybinių simbolinių mainų paminklais praktikos dalimi ir vienu iš diplomatijos elementų – kaip ir miestų skelbimą susibroliavusiais.

Tačiau jei keisdamasis paminklais Sakartvelas stato monumentus poetui Šota Rustaveliui, o Ukraina – T.Ševčenkai, tai Azerbaidžanas visur pirmiausia stumia H.Alijevą.

Asmenybės kultai nepaseno: net ir po mirties prezidentai dalyvauja diplomatijos žaidimuose