U. von der Leyen, atkreipdama dėmesį į tai, kad tai, kas vyksta Gazoje „drebina pasaulio sąžinę“, pabrėžė, kad „žmogaus sukeltas badas negali būti naudojamas kaip karo ginklas“.
Ji anonsavo, kad EK imsis veiksmų – sustabdys dvišalės paramos teikimą Izraeliui, pasiūlys taikyti sankcijas ekstremistinių pažiūrų ministrams ir smurtaujantiems naujakuriams bei iš dalies sustabdyti Asociacijos susitarimo taikymą su prekyba susijusiais klausimais. Kai kuriems europarlamentarams atrodo, kad to nepakanka.
„Jai prireikė 700 dienų genocido Gazos Ruože, kad pagaliau ką nors paskelbtų. Ir tas pranešimas yra dalinis Europos Sąjungos ir Izraelio asociacijos susitarimo sustabdymas. Tačiau susidūrę su genocidu, negalime tenkintis pusiaukelėmis ar dalinėmis priemonėmis.
Nieko nėra apie ginklų embargą, nieko apie sankcijas Izraelio vyriausybės režimui, kai pradedame taikyti 18-ąjį sankcijų paketą Rusijai. Taigi toks tarptautinės teisės taikymas yra netoleruotinas“, – Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ panoramoje atspindėta tokia europarlamentarės iš Prancūzijos Manon Aubry kritika.
Nepasitenkinimą EK pirmininkės eilutės apie Izraelį kėlė tikrai ne visiems europarlamentarams – Komisijos pirmininkei kalbant šia tema aidėjo plojimai.
O kitą dieną po kalbos, ketvirtadienį, Europos Parlamentas priėmė pirmą bendrą rezoliuciją dėl situacijos Gazoje – joje pritariama U. von der Leyen pasiūlymui iš dalies sustabdyti ES ir Izraelio asociacijos susitarimo prekybos aspektus.
Suprantant, kad vieningos pozicijos tarp Europos Sąjungos valstybių dėl to, kaip reaguoti į Izraelio veiksmus vis dėlto nėra – dalis šalių narių imasi pripažinti Palestinos valstybę, dalis – laikosi atsargesnės pozicijos, kaip Vokietija ar Lietuva, nurodant, kad sąlygos šiuo metu tam nėra tinkamos – U. Von der Leyen metiniame pranešime atsispindėjo laviravimas.
Viena vertus, ji pabrėžė nuo ko viskas prasidėjo – nuo 2023 metų spalio 7 d., kai „Hamas“ teroristai įvykdė išpuolį, po kurių į nelaisvę paimti įkaitai iki šiol nėra visi išlaisvinti, kad „Hamas“ yra teroristai, norintys sunaikinti Izraelį ir kad jiems „niekur neturi būti vietos“, kita vertus – kad nedelsiant turi būti nutraukta ugnis ir nevaržoma prieiga prie visos humanitarinės pagalbos.
„Iš tikrųjų negali būti nei badas naudojamas kaip karo ginklas, nei, apskritai, tokie ekstremistiniai pasakymai, kurie ateina iš kai kurių Izraelio ministrų. Į juos turi būti reaguojama. (...) Situacija nelengva, bet į ją turi būti reaguojama iš abiejų pusių subalansuotai ir nedarant kažkokių tikrai nereikalingų ar per daug jau ekstremalių žingsnių“, – Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.
Ir nors U. von der Leyen laviravo, nors vengiama imtis „esktremalių žingsnių“ – jos pareiškimai sulaukė Izraelio nepasitenkinimo. Šalies užsienio reikalų ministras Gideonas Sa’aras savo „X“ paskyroje rašė: „Europos Komisijos pirmininko šįryt pasakyti komentarai kelia apgailestavimą. Kai kurie iš jų taip pat atkartoja melagingą „Hamas“ ir jo partnerių propagandą“.