Triuškinama populisto milijardieriaus Andrejaus Babišo pergalė Čekijos rinkimuose pakurstė nerimą, kad Praha prisidės prie Slovakijos ir Vengrijos „antiukrainietiško“ bloko ES ir NATO viduje. Tokia ašis atrodytų dar tvirtesnė nei anksčiau ir galėtų padaryti dar daugiau žalos.
Pridedant Lenkijos prezidento rinkimų rezultatus paaiškėjo akivaizdi regiono tendencija. Anksčiau tvirta parama Kyjivui daug kur Centrinėje Europoje silpnėja.
Vis dėlto socialiniuose tinkluose dažnai skelbiama išvada, esą buvusios Varšuvos pakto šalys grįžta Maskvai į glėbį, yra klaidinantis supaprastinimas. Realus paveikslas gerokai sudėtingesnis, rašo „Kyiv Independent“.
Anapus etikečių
2022 m. Vengrija, valdoma neliberalaus autokrato Viktoro Orbano, buvo vienintelė Maskvai palanki ES ir NATO valstybė. Tai kėlė įtampą visame bloke.
Po metų kairysis nacionalistas Robertas Fico atvedė Slovakiją į V. Orbano „minibloką“. Slovakija buvo antra šalis, perdavusi Ukrainai naikintuvus, artileriją ir oro gynybą.
Šių metų birželį Karolis Nawrockis laimėjo Lenkijos prezidento rinkimus, dažnai minėdamas istorines nuoskaudas su Ukraina ir priešindamasis jos sparčiam įstojimui į ES bei NATO. Tai sutelkė jo konservatyvią stovyklą.
K. Nawrockio pergalė atspindėjo kintančią lenkų visuomenės nuomonę. Požiūris į Ukrainą, ypač į ukrainiečių pabėgėlius, darosi kritiškesnis.
Vis dėlto klaidinga piešti Čekijos, Slovakijos, Vengrijos ir Lenkijos vadovybes kaip vieną kumštį. K. Nawrockis ir sąjungininkai iš konservatyvios „Teisė ir teisingumas“ (PiS) partijos aiškiai pabrėžia: Rusija išlieka grėsme, o karinė parama Ukrainai – būtina.
Čekijoje vaizdas taip pat sudėtingas. Formuojama A. Babišo vyriausybė, tikėtina, remsis euroskeptiškais nacionalistais, kas yra liūdnas ženklas Ukrainai ir europiniam vieningumui.
A. Babišas ėmėsi atsiriboti nuo Čekijos amunicijos iniciatyvos Kyjivui ir pareiškė, kad Ukraina dar nepasirengusi įstoti į ES. Tai žymi naują taktą Prahoje.
Tačiau, nepaisant kritikos išeinančiai vyriausybei dėl paramos Ukrainai ir pabėgėliams, A. Babišo vos „prokremlišku“ nepavadinsi. Pliekdamas „Briuselio biurokratus“, jis ir jo partija pabrėžia, kad Čekija priklauso NATO ir ES.
Ekspertai, kalbėję „The Kyiv Independent“, pridūrė, kad A. Babišas daug laimi iš Vakarų struktūrų, o jo partija neturi aiškios užsienio politikos vizijos. Tai silpnina jo geopolitinį ryžtą.
Radikalūs antiukrainietiški balsai, nuosekliai atkartuojantys Maskvos tezes, pasirodė silpnai. Kraštutinė dešinė surinko mažiau nei 8 proc. ir liko penkta, o komunistų vedamas blokas į parlamentą nepateko.
Tuo metu euroskeptiška ir aplinkosaugai priešiška partija pasirodė geriau nei tikėtasi. Vis dėlto ji patvirtino Čekijos vietą ES ir NATO ir įvardijo Rusiją grėsme.
Kiti mūšio laukai
Neliberali dešinioji populizmo banga, dažnai siejama su pagalbos Ukrainai kritika, kyla ne tik Centrinėje Europoje, bet ir Vokietijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kitur. Tai platesnė europinė dinamika.
Gegužę britų istorikas Timothy Garton Ashas „The Kyiv Independent“ nurodė: „Šiuo metu matome antįliberalų kontrrevoliuciją.“
„Tačiau matome ir sėkmingo liberalaus atsako pavyzdžių“, – pridūrė jis.
Šios pastabos nuskambėjo vos prieš kelias dienas iki to, kai Rumunijos proeuropietiškas kandidatas Nicušoras Danas netikėtai išplėšė pergalę iš kraštutinių dešiniųjų euroskeptiko George’o Simiono. Tai sujudino regiono lūkesčius.
Po kelių mėnesių Moldova patvirtino proeuropietišką kursą aiškiai pralaimėjus prorusiškoms partijoms parlamento rinkimuose. Kryptis išlieka į Vakarus.
Vengrijoje apklausos rodo, kad V. Orbano Fidesz atsilieka nuo naujos Tisza partijos, kuriai vadovauja Peteris Magyaras. Tai leidžia manyti, kad premjeras 2026 m. balandį gali prarasti valdžią.
Liberalioji „Progresyvioji Slovakija“ (PS) taip pat pirmauja apklausose prieš R. Fico partiją, o jo koalicijos partneriai masiškai praranda rinkėjus. Tai silpnina neliberalų bloką Bratislavoje.
Pagalbos Ukrainai įkarštis nuo 2022 m. smarkiai atvėso, bet neišblėso. Maskva dar nelaiko Centrinės Europos savo gniaužtuose, neabejoja „Kyiv Indpendent“ apžvalgininkas Martinas Fornusekas.