Prokurorai jau pranešė apie apeliaciją. Tai teikia vilties siekiantiems atsakomybės.
2024 m. gruodžio 25-ąją Suomijos pasienio ir policijos pareigūnai tamsoje nusileido virvėmis ant tanklaivio „Eagle S“. Prieš kelias valandas laivas kliudė vieną povandeninę elektros jungtį ir keturis duomenų kabelius.
Prieš pareigūnams įsikišant, „Eagle S“ artėjo prie dar vienos elektros jungties. Jei niekas nebūtų sustabdęs, tanklaivis, plaukęs iš Ust-Lugos Baltijos uosto, galėjo kliudyti ir daugiau duomenų kabelių.
Dramatiškas sulaikymas ir šešėlinis tanklaivis
Tanklaivio užėmimas buvo drąsus žingsnis. Kuko Salų vėliavą pasikabinęs „Eagle S“ priklauso Rusijos šešėliniam laivynui, vežančiam rusišką naftą į Indiją ir Kiniją apeinant Vakarų nustatytą kainų viršutinę ribą.
Šis laivynas Rusijai yra nepakeičiamas. Suomiams buvo aišku, kad bandymas sulaikyti laivą gali išprovokuoti Maskvos atoveiksmį.
Užgrobimas įvyko Suomijos išskirtinėje ekonominėje zonoje (IEZ), o žala padaryta taip pat joje. Teritoriniuose vandenyse šalys turi visą jurisdikciją, bet IEZ ją riboja Jungtinių Tautų Jūrų teisės konvencija.
Laivo sulaikymas IEZ ir atgabenimas į teritorinius vandenis buvo ryžtingas ir kai kieno akimis – ne iki galo teisėtas. Suomiai motyvavo, kad būtina sustabdyti tolesnę žalą, nes inkaras buvo temptas beveik 62 mylias, o Baltijoje daugiau kaip dvejus metus fiksuojami paslaptingi incidentai su kabeliais ir vamzdynais.
Byla teisme
Rugpjūtį kapitonui ir dviem vyresniesiems pareigūnams pareikšti kaltinimai dėl sunkios tyčinės žalos, o procesas pradėtas tą patį mėnesį. Pats bylos iškėlimas, nepaisant IEZ, tapo Suomijos ryžto ženklu ir teisiniu eksperimentu.
Pirmąją dieną kaltinamieji neigė kaltę, teigdami, kad kabeliai kliudyti per klaidą ir tikino, kad dėl sugedusio gervės mechanizmo inkaras netikėtai nusileido.
Ekspertai pabrėžia, kad laivas „Eagle S“ – surūdijusi skardinė, formaliai priklausanti „pašto dėžutės“ įmonei, kurios adresas – Dubajaus viešbučio verslo centre.
Suomių žurnalistai nustatė savininkę – rusiškai kalbančią moterį su Azerbaidžano pasu, valdančią bent septynias tokias įmones. Tai parodė laivo grandinines sąsajas su Rusijos šešėline ekosistema.
Prokurorai pateikė netikėtą manevrą: jie nesiekė įrodyti, jog inkaras buvo tempiamas tyčia. Vietoj to tvirtino, kad išplaukdami tokiu neplaukiojančiu laivu pareigūnai parodė ketinimą daryti žalą, o jurisdikciją grindė tuo, kad nusikalstamų veikų padariniai materializavosi Suomijoje.
Prokuratūra atskleidė reikšmingus faktus. Tanklaivio „juodoji dėžė“ nustojo fiksuoti informaciją prieš pat smūgį į Estlink2, o sausio 7-ąją laivo valdymo bendrovė iš priemiesčio Mumbajuje nurodė kapitonui naikinti įrodymus: „Nesidalykite šiuo sąrašu su niekuo, prašau. Sunaikinkite jį, nes jie sugrįš ir reikalaus iš jūsų kompensuoti visą žalą.“
Rugsėjo 10-ąją procesas baigėsi, o prokurorai prašė mažiausiai dvejų su puse metų laisvės atėmimo. Gruodžio incidentas kabelių savininkams jau kainavo bent 60 mln. eurų, tad byla galėjo tapti atgrasymo precedentu.
Spalio 3-iąją paskelbtas verdiktas. Teismas pripažino, kad tempiamas inkaras sukėlė „labai didelius ekonominius nuostolius“ ir atitiko sunkios turto žalos sudėtį, tačiau „Suomijos baudžiamoji teisė negali būti taikoma šiai bylai“.
Sprendimas rėmėsi aiškia JT konvencijos skirtimi tarp teritorinių ir neteritorinių vandenų, todėl jis nebuvo visiškai netikėtas.
Vis dėlto pasekmės kelia nerimą: jei apeliacija žlugtų, būsimi Rusija galėtų saugiai gadinti kabelius bei vamzdynus, kol laikytųsi už teritorinių vandenų ribų.
Parengta pagal „Foreign Policy“ inf.