Ilgai buvusi šešėlyje Melania Trump ėmė stebinti ambicija perbraižyti Jungtinių Valstijų pirmosios ponios vaidmens ribas – nuo technologijų amžiaus keliamų iššūkių iki geopolitinių iniciatyvų.

Robotai jau tvirtai užėmė vietą žmogaus gyvenime, o amerikiečių pareiga – parengti savo vaikus sugyventi su dirbtiniu intelektu (DI). Tokias mintis Baltųjų rūmų DI ir švietimo darbo grupės nariams Vašingtone dėstė M.Trump.

„Mūsų ateitis nebėra mokslinė fantastika, – tęsė ji. – Šiame etape turime elgtis su DI kaip su savo vaikais: palaikyti, bet kartu atidžiai stebėti ir nukreipti.“

Ši darbo grupė įsteigta 2025-ųjų pradžioje siekiant parengti JAV vaikus ir jaunimą gyvenimui bei mokslui DI amžiuje. Jos posėdis Baltuosiuose rūmuose tapo vienu iš vos kelių viešų renginių, kuriuose dalyvavo pirmoji ponia. Nuo vyro sugrįžimo į Baltuosius rūmus antrai kadencijai M.Trump demonstruoja, kad ji vienu metu yra ir paslaptinga, ir įtakinga.

[[ge:lrytas:lrytas:40175692]]

Buvusi manekenė Melania Knavs, dabar JAV prezidento Donaldo Trumpo žmona, gimė Slovėnijoje prieš 55 metus.

Anksčiau ji dažnai vadinta mįslinga, nes rečiau nei pirmtakės – JAV prezidentų žmonos – pasirodydavo viešumoje, sakydavo kalbas ir dalyvaudavo įvairiuose renginiuose.

Per vyro 2024 m. rinkimų kampaniją M.Trump ne kartą ilgam prapuldavo iš akiračio, o žiniasklaidoje mirgėjo straipsniai su antraštėmis, pavyzdžiui, „Kur dingo Melania?“.

Ir dabar pirmoji ponia Baltuosiuose rūmuose matoma nedažnai: kalbama, kad didžiąją laiko dalį ji praleidžia Niujorke ir Floridoje.

[[ge:lrytas:lrytas:40022223]][[ge:lrytas:lrytas:40102785]][[ge:lrytas:lrytas:40142109]]

Sykiu nuo D.Trumpo sugrįžimo į prezidento postą šių metų sausį M.Trump, kai kurių komentatorių nuomone, ėmė kitaip – aktyviau ir labiau susitelkusi – žiūrėti į pirmosios ponios vaidmenį, kuris apskritai apibrėžtas gana miglotai ir kaskart keičiasi su kiekvienu nauju prezidentu bei jo žmona.

Prisidėjo prie įstatymo

Dabar M.Trump daug dėmesio skiria vaikų temai ir tęsia darbą, kurį pradėjo vykdydama iniciatyvą „Būk geriausias“ D.Trumpo pirmosios kadencijos metu. Tai buvo programa, skirta kovai su patyčiomis internete ir narkomanija.

Be to, ji užsiima dirbtinio intelekto tema ir suvaidino svarbų vaidmenį priimant įstatymą „Take It Down Act“, kuris numato baudžiamąją atsakomybę už tikrų arba DI sugeneruotų intymių atvaizdų viešinimą internete be pavaizduoto asmens sutikimo.

[[ge:lrytas:lrytas:40182029]]

Tokią iniciatyvą palaikė abiejų partijų kongresmenai, o tai dabartinės politinės priešpriešos JAV sąlygomis yra reta.

Šį įstatymą M.Trump pirmąkart JAV istorijoje viešai pasirašė kartu su savo vyru.

Požiūris – savitas

Profesorė Einav Rabinovich-Fox, JAV pirmųjų ponių istorijos specialistė, pabrėžė, kad prezidentų žmonos neretai imdavosi vaikų ir jaunimo temų, tačiau M.Trump pasirinko kiek kitokį požiūrį.

[[ge:lrytas:lrytas:40182027]]

„Pirmosios ponios dažnai susitelkdavo į temas, kurios laikomos moteriškesnėmis, pavyzdžiui, vaikų švietimą, – sakė E.Rabinovich-Fox. – O Melanios požiūris neįprastas: ne iš motiniškos, moteriškos pusės, o veikiau iš verslo.“

Kaip pabrėžė tyrėja, įstatyme „Take It Down Act“, pavyzdžiui, akcentuojamos sankcijos platformoms, kuriose skelbiama vadinamoji „keršto pornografija“: jos dabar įpareigotos per 48 val. pašalinti tokį turinį, priešingu atveju bus baudžiamos.

Renginys Baltuosiuose rūmuose buvo skirtas švietimui, tačiau M.Trump supo ne vaikai, o vyriausybės nariai, administracijos pareigūnai ir didžiojo verslo atstovai – pavyzdžiui, iš kompanijų IBM ir „Google“.

Amerikos universiteto Pirmųjų ponių iniciatyvos (tai programa, skirta tyrinėti, dokumentuoti ir viešinti JAV prezidentų žmonų vaidmenį politikoje, visuomenėje ir istorijoje) direktorės, buvusios pirmosios ponios Lauros Bush aparato vadovės Anitos McBride nuomone, tokiuose renginiuose matyti, kaip pasikeitė požiūris į M.Trump nuo jos pirmojo laikotarpio prezidento žmonos vaidmenyje.

[[ge:lrytas:lrytas:40182023]]

„Išoriniai veikėjai, kurie galbūt anksčiau nenorėjo su ja bendradarbiauti, dabar pasirengę dirbti kartu. Pirmojo laikotarpio metu kai kurios organizacijos su Melania susitikdavo nenoriai. Jai buvo sunku suburti apskritojo stalo diskusijas – neturėjo stiprios struktūros aplink save“, – teigė A.McBride.

Sutelkdama dėmesį į technologinius, komercinius ir teisėkūros švietimo bei vaikų apsaugos aspektus, A.McBride manymu, M.Trump prideda skubos elementą sparčiai besivystančių naujų technologijų keliamiems iššūkiams: „Ji savo padėtį naudoja efektyviai, naudingai ir prasmingai. Ji tampa veikėja, kuri realiai gali padėti priimti įstatymus.“

Perdavė laišką V.Putinui

Šiemet liepos mėnesį D.Trumpas paminėjo, kad su žmona aptaria savo pokalbius su Vladimiru Putinu ir, sprendžiant iš JAV prezidento žodžių, ji skeptiškai vertina bandymus su Kremliaus šeimininku derėtis dėl taikos Ukrainoje.

Rugpjūtį M.Trump per vyrą perdavė laišką V.Putinui, kuriame paragino jį apsaugoti vaikus kovos veiksmų zonose.

Šis pirmosios ponios bandymas įsitraukti į užsienio politiką – ir kartu pabrėžti vaikų likimą – neliko nepastebėtas. Vėliau jai parašė Ukrainos ir Turkijos prezidentų žmonos Olena Zelenska ir Emine Erdogan.

Pirmosios ponios ir anksčiau prisidėdavo prie JAV užsienio politikos formavimo. Pavyzdžiui, Nancy Reagan susirašinėjo su Raisa Gorbačiova, o Pat Nixon ir Rosalynn Carter keliavo po pasaulį su humanitarinėmis misijomis ir vykdė tarpininkavimo diplomatiją – taip vadinamas važinėjimas pirmyn ir atgal tarp konfliktuojančių šalių, padedant joms tartis, kai tiesioginės derybos neįmanomos ar pernelyg įtemptos.

[[ge:lrytas:lrytas:40182028]]

A.McBride nuomone, tai, kad M.Trump parašė laišką V.Putinui, rodo, jog JAV pirmoji ponia nori dalyvauti jai svarbiuose reikaluose, net jei viešumoje pasirodo rečiau nei pirmtakės.

„Ji gimė anuometėje Jugoslavijoje, kuri buvo sovietinės įtakos zonoje, tad jaučia tam tikrus dalykus, kurių kiti galbūt nejaučia, – svarstė A.McBride. – M.Trump nebūtina dalyvauti visur, tačiau ji nori įsitraukti į tuos klausimus, kurie jai įdomūs ir kur ji gali turėti įtakos.“

A.McBride nuomone, per likusius trejus metus Baltuosiuose rūmuose M.Trump ir toliau itin selektyviai rinksis veiklą, kuria užsiims kaip pirmoji ponia: „Ji tai daro savo sąlygomis. Jai svarbu kokybė, o ne kiekybė.

Ji nesiruošia žvalgytis atgal ir vadovautis tuo, kaip šį vaidmenį anksčiau atliko kitos prezidentų žmonos.“

[[ge:lrytas:lrytas:40182036]]

M.Trump rečiau nei pirmtakės – JAV prezidentų žmonos – pasirodydavo viešumoje.

Iš buvusios Jugoslavijos – į Jungtines Valstijas

Melania Trump (Melanija Knavs, vėliau germanizuota į Knauss) gimė 1970 m. balandžio 26 d. Novo Meste, tuometinėje Jugoslavijoje (dabar – Slovėnija). Užaugo Sevnicos miestelyje.

Modelio karjerą pradėjo anksti – būdama 16 metų jau pozavo reklamoms, o 1990-aisiais persikėlė dirbti į Milaną ir Paryžių.

1996 metais atvyko į JAV, apsistojo Niujorke, kur greitai įsitvirtino mados industrijoje. 2001 metais gavo leidimą nuolat gyventi šioje šalyje, o 2006 m. tapo JAV piliete.

1998 m. susipažino su nekilnojamojo turto verslininku Donaldu Trumpu, 2005 m. susituokė, tapdama trečiąja jo žmona. 2006 m. gimė jųdviejų sūnus Barronas Williamas Trumpas.

Parengta pagal BBC inf.

Vyro šešėlyje ilgai buvusi M. Trump įgauna galią: ėmė stebinti savo ambicija