Šią savaitę Ukrainą supurtė didžiulis korupcijos skandalas. Jo epicentre – aukščiausio rango valstybės pareigūnai ir verslo elitas, susijęs su energetikos sektoriumi, bei artimais Volodymyro Zelenskio aplinkos žmonėmis.

Dvi pagrindinės kovos su korupcija struktūros – Nacionalinis antikorupcinis biuras (NABU) ir Specializuota antikorupcinė prokuratūra (SAPO) – paskelbė, kad iš valstybės galėjo būti pavogta apie 100 mln. JAV dolerių (86 mln. eurų). Dalis šių lėšų galimai pervesta į Rusiją.

Šį skandalą portalas „The Kyiv Independent“ praminė vienu didžiausių Ukrainos istorijoje.

Trečiadienį dėl tyrimo atsistatydino du ministrai – teisingumo ministras Germanas Geraščenka ir energetikos ministrė Svitlana Hrynčiuk.

[[ge:lrytas:lrytas:40258633]]

Įtariamas pagrindinis schemos organizatorius yra Timūras Mindičius – artimas V. Zelenskio bendražygis ir bendros jo „Kvartal 95“ prodiuserinės kompanijos savininkas.

T. Mindičius ir kitas byloje figūruojantis verslininkas Oleksandras Cukermanas buvo įspėti apie tyrimą – abu jie iš anksto paliko šalį. Abiem asmenims trečiadienį V. Zelenskis įvedė sankcijas.

„Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ kalbintas Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Alvydas Medalinskas pažymėjo, kad tai – rimtas politinis skandalas šalyje, kurioje vyrauja stipri korupcija.

[[ge:lrytas:lrytas:40250074]][[ge:lrytas:lrytas:40236496]][[ge:lrytas:lrytas:40256662]][[ge:lrytas:lrytas:40264268]][[ge:lrytas:lrytas:40265348]]

Politologas pripažino, kad šie tyrimai yra reikalingi. Tačiau jis iškėlė kitą atviruosiuose šaltiniuose sklandančią versiją – informacijos paviešinimas gali būti interpretuojamas kaip spaudimas V. Zelenskiui.

Sprogstamasis užtaisas

Didelio masto tyrimui buvo pasitelkti visi NABU detektyvai – jis truko apie 15 mėnesių.

Įtariamieji, vykdę nusikalstamą schemą, nusitaikė į strateginę valstybinę bendrovę „Energoatom“. Tai – bendrovė, valdanti visą Ukrainos branduolinės energetikos sektorių.

A. Medalinskas laidoje „Aktualusis interviu“ iškėlė du svarbiausius klausimus – kaip skandalas gali atsiliepti V. Zelenskiui ir Vakarų karinei paramai.

„Labai svarbus klausimas, ar šitas visas skandalas, kuris dabar kilo, nueis toliau teisiniu keliu ar politiniu keliu“, – pažymėjo politologas.

Tyrimo metu buvo užfiksuoti garso įrašai, kurių trukmė – 1 tūkst. valandų. Žiniasklaidai pradėjus rašyti apie skandalą, iš karto pasirodė 4 jų fragmentai.

A. Medalinskas pažymėjo, kad šie žiniasklaidoje pasirodę įrašai nebegali turėti teisinio poveikio.

[[ge:lrytas:lrytas:40271151]]

„Vadinasi, yra klausimas – ar čia tik teisės dalykas, ar čia yra tam tikri žingsniai, kurie, manoma, gali turėti ir politinį poveikį“, – klausė jis.

Pasklidus šiai žiniai, V. Zelenskio oponentai iš karto suskubo pastebėti, kad visos tyrimo gijos veda į Ukrainos prezidentą – įskaitant jo ryšius su T. Mindičiumi.

A. Medalinskas pastebėjo, kad viešojoje erdvėje pasirodė informacija, esą tarp tyrimo garso įrašų yra ir V. Zelenskio pokalbių su T. Mindičiumi. Ši informacija dar nėra patvirtinta.

„Yra kita situacija, kuri čia iš tikrųjų pakankamai rimtas dalykas. Tai yra politinė situacija – šios valdžios santykis su žmonėmis Ukrainoje.

Šis skandalas iškilo būtent tuo metu, kai į Ukrainą masiškai skrenda rusiški dronai, raketos. Kai žmonės miestuose ir miesteliuose lieka be šviesos po 10–12 valandų.

Kai yra daužoma energetinė infrastruktūra ir kai yra laukiama, ar bus, ar ne, šildymo sezonas.

Tai jeigu anksčiau visi kaltinimai pylėsi ant Rusijos, ant V. Putino, ant jo siunčiamų raketų, dronų ir panašiai, tai dabar atsiranda galimybė aiškinti, kad yra kaltė ir šios valdžios“, – dėstė ekspertas.

MRU politologas pastebėjo keistą sutapimą – žinia apie šiuos skandalus atsirado būtent tada, kai ji turi „sprogstamąjį užtaisą“.

[[ge:lrytas:lrytas:40264046]]

„Man iš tikrųjų klausimas, vienas pirmųjų tokių klausimų kyla. Kodėl tada, kai buvo visi šitie gatvės protestai, labai dideli protestai, nekilo galimybė tiems žmonėms, kurie valdė šituos įrašus, juos paleisti į žiniasklaidą?

Buvo laukta šito laiko, kada iš tikrųjų jis turi sprogstamąjį užtaisą, kalbant apie politinį efektą, piliečių santykį su savo valdžia ir konkrečiai – su prezidentu V. Zelenskiu“, – svarstė A. Medalinskas.

Jis priminė, kad T. Mindičiaus istorija yra pakankamai sena – ji pasirodė jau liepą.

Tuomet V. Zelenskis ketino padaryti NABU ir SAPO pavaldžiomis generaliniam prokurorui, kuris yra skiriamas prezidento. Kritikai šį žingsnį vadino silpninančiu antikorupcinę sistemą ir mažinančiu Ukrainos galimybes įstoti į ES.

Reaguodami į prezidento sprendimą, ukrainiečiai masiškai išėjo į gatves. Sulaukęs spaudimo, V. Zelenskis po kelių dienų nuo šio sprendimo atsitraukė.

A. Medalinskas paaiškino, kad informacija apie įtarimus T. Mindičiui ir padarytus garso įrašus jau buvo pasirodžiusi liepą. Tačiau tąkart jie nebuvo paviešinti.

Teigiamas žingsnis

A. Medalinskas pažymėjo, kad tuo atveju, jei korupcija „Energoatom“ tikrai buvo, šis tyrimas yra teigiamas žingsnis į priekį.

[[ge:lrytas:lrytas:40264044]]

„Nes vyksta valstybės apsivalymas nuo aukščiausių (korumpuotų – red. past.) pareigūnų“, – dėstė jis.

Tačiau politologas iškėlė klausimą – kaip iš tikrųjų veikė pinigų plovimo ir pasisavinimo schema ir ar valstybės pinigai tikrai nugaravo.

Pasak A. Medalinsko, dabar aiškumo nėra, o versijų yra įvairių.

Oficialiai teigiama, esą schemos dalyviai sistemingai gaudavo neteisėtų komisinių, vadinamųjų „otkatų“, iš įmonių, teikiančių paslaugas ar prekes „Enerhoatom“.

Šie komisiniai siekė nuo 10 iki 15 proc. sutarčių vertės. Tiekėjai buvo faktiškai verčiami mokėti kyšius – atsisakius jiems galėjo būti blokuojami atsiskaitymai už suteiktas paslaugas ar pristatytas prekes.

Ši praktika buvo pavadinta „šlagbaumu“ – užkarda, neleidžiančia gauti pinigų arba tęsti bendradarbiavimo be „otkatų“.

NABU paskelbė tariamos korupcinės schemos dalyvių pokalbių įrašus. Pagrindiniai veikėjai – asmenys, žinomi „Raketos“ ir „Tenoro“ slapyvardžiais. Jie, anot tyrėjų, buvo atsakingi už pinigų rinkimą iš „Enerhoatom“ tiekėjų.

Manoma, kad „Raketa“ yra Ihoris Mironiukas – buvęs energetikos ministro G. Galuščenkos, anksčiau – Aukščiausiosios Rados deputato Andrijaus Derkačo padėjėjas. Prieš A. Derkačą, kuris pabėgo iš tėvynės ir dabar yra Rusijos senatorius, vykdomas tyrimas dėl valstybės išdavystės.

[[ge:lrytas:lrytas:40264042]]

Būtent I. Mironiukas organizavo „otkatų“ rinkimo iš „Enerhoatom“ tiekėjų sistemą. Jis kontroliavo pirkimų procesus ir jau pasirašytų sutarčių vykdymą, pasitelkdamas įmonės darbuotojus.

Vienas jų buvo „Tenoras“ – buvęs teisėsaugos pareigūnas, kuris neseniai ėjo „Enerhoatom“ fizinės apsaugos ir saugumo direktoriaus pareigas, taip pat vadovavo Finansų ir biudžeto skyriui.

A. Medalinskas pažymėjo, kad, nepaisant viso tvyrančio neaiškumo, šis tyrimas yra reikalinga priemonė.

Taip yra nepaisant visų to pasekmių – skandalas, pasak politologo, gali tapti baisiu sprogstamuoju užtaisu, kalbant apie valdžią ir visą valstybę.

„Iš tikrųjų Ukrainoje korupcija, biurokratija yra labai stipriai įsišaknijusi. Čia galima labai daug pasakoti apie visus tuos dalykus“, – aiškino jis.

„Čia šie procesai dažnai yra susipynę, tu negali pasakyti, kas tai yra, kol tu neturi faktų. Tas nuolatinis procesų sustabdymas, tas valdininkų parodymas, kad jie yra viskas, o kiti yra niekas ir panašiai – tokios įvairios istorijos“, – apie korupciją ir biurokratiją kalbėjo A. Medalinskas.

Spaudimas V. Zelenskiui

Tačiau jis išskyrė ir kitą elementą – politiką.

[[ge:lrytas:lrytas:40271149]]

„V. Zelenskis yra tas žmogus, kuris vis dėlto laikosi tam tikros pozicijos, kai kalbama apie tam tikrą Ukrainos interesų atidavimą šiose (taikos – red. past.) derybose.

Bet, kaip mes žinome, tuose susitikimuose (tarp D. Trumpo ir V. Zelenskio – red. past.) buvo pateikti žemėlapiai – žemėlapiai, kuriuose buvo atiduodamos tam tikros teritorijos.

Vėlgi, čia ne mano versija, bet galiu pasakyti – viešojoje erdvėje ši versija irgi yra pakankamai stipri. Kad tai (korupcijos schemos paviešinimas – red. past.) yra žingsnis, spaudžiant prezidentą V. Zelenskį“, – paaiškino A. Medalinskas.

Pasak politologo, tai galėtų pasirodyti kaip spaudimas rengti prezidento rinkimus. Pats V. Zelenskis galėtų sulaukti spaudimo juose nedalyvauti ir netgi iš anksto pasitraukti iš valdžios.

„Jeigu iš tikrųjų kol kas yra paskelbti tik keturi epizodai, o kalbama apie tūkstantį valandų, tas tūkstantis valandų bus labai stiprus užtaisas“, – pažymėjo A. Medalinskas.

„Jeigu ši versija būtų teisinga, tokiu atveju kyla klausimas – kas yra tas kitas kandidatas. Ir akivaizdu, kad tas kitas kandidatas yra generolas (Valerijus – red. past.) Zalužnas, kuris yra tikrai labai populiarus“, – aiškino A. Medalinskas.

Tačiau, kaip pažymi politologas, pastaruoju metu V. Zalužno atžvilgiu tomis pačiomis dienomis pasirodė kritika dėl įsakymo susprogdinti „Nord Stream“ dujotiekį.

„Šitas dalykas labai gražiai sutapo su pačio V. Zalužno pasisakymu, kuriame jis stipriai kritikavo, tame tarpe ir Jungtinių Valstijų naują administraciją, neįvardindamas konkrečių asmenų, dėl to, kad Ukraina yra spaudžiama link kapituliacijos. <...> Taigi, kritikos ugnyje yra jau du kandidatai į prezidentus. Ir tada kyla klausimas – o kas yra trečias?

[[ge:lrytas:lrytas:40271152]]

Aš turiu tam tikrą savo spėjimą, bet man dar trūksta faktų. Bet yra vienas žmogus, kuris aktyviai reiškiasi viešojoje erdvėje, nors dabar nelaikomas rimtu kandidatu. Bet visko gali būti, nes jo pozicija labiau atitinka tokį taikos planą, kuriam įgyvendinti Ukrainai reikėtų daug atsisakyti“, – pažymėjo politologas.

Kitoks kelias

A. Medalinskas prabilo apie tai, kad tokia korupcijos schema gali tapti didele problema šalies tarptautiniams partneriams, kurie Kyjivui teikia finansinę ir karinę paramą.

Tai yra ypač opi problema kalbant apie Europos valstybes, kurioms itin svarbi Ukrainos korupcijos pažabojimo pažanga.

„Jeigu tas klausimas iškiltų tokiu kampu, kad štai – stabdykit paramą, tai būtų labai blogas sprendimas. Aš pasisakyčiau ir pasisakau už tai, kad būtų kitoks kelias.

Tai yra iš tikrųjų įvertinamas faktas, kad Ukrainoje yra didžiulė korupcija, ir aš tą vis daugiau ir daugiau matau – korupciją, biurokratiją.

Tai tokiu atveju galėtų būti pasakyta: štai, Ukraina, jeigu jūs norite šitos paramos, o iš tikrųjų ji jums reikalinga, nes Ukraina patiria karą, tada pripažinkite, kad reikalinga daug didesnė pinigų panaudojimo kontrolė, ypač jeigu juos duoda Vakarai.

Tada nepykite, bet priimkite sprendimus – priimkime bendrus sprendimus, kuriuose bus labai stiprus kontrolės segmentas, kontroliuojantis pinigų panaudojimą, kuriuos jūs gaunate“, – dėstė politologas.

[[ge:lrytas:lrytas:40264043]]

Jis pažymėjo, kad toks kelias, jei būtų priimtas, būtų labai teigiamas ir kalbant apie Ukrainos atstatymą karo pabaigos atveju.

„Čia Lietuvoje atsiras tokių, kurie sakys, kad viską (paramą – red. past.) nutraukiam. Iš tikrųjų tai būtų žaidimas į V. Putino naudą.

Arba kiti sako – ai ta Ukraina, čia, sako, netgi yra Rusija. Nevykusi, nesusiformavusi valstybė, nepasirengusi funkcionuoti kaip valstybė, tame tarpe – finansiškai.

Ne. Prisiminkime vieną dalyką – demokratines šalis ir jų padėtį po Antrojo pasaulinio karo. Nes kitų pavyzdžių nelabai yra.

Tai yra – po karo kas atsitinka? Žmonių būstai, miestai, viskas yra sudaužyta. Žmonės neturi pinigų. Žmonės, kurie patenka į valstybės struktūras, ieško, kur čia gauti pinigų, galbūt pasidaryti jų iš šono.

Kažkas iš karo pasidaro labai daug pinigų – atsiranda kita grupė. Atsiranda korupcija“, – dėstė politologas.

A. Medalinskas pažymėjo, kad Vakarų partneriams šiandien sako viena: „Pastatykite save, prisiminkite ir pažiūrėkite į istoriją – kas buvo po Antrojo pasaulinio karo.

Ir čia ne Ukraina viena kalta, arba ne Ukrainos žmonės, nors kiekvieną kartą mentalitetas turi tam tikrą poveikį. Bet tai yra tos aplinkybės, kuriose atsirado žmonės, valstybė.

[[ge:lrytas:lrytas:40271148]]

Ir tiesiog mes priimkime tas praeities pamokas – kaip padėti valstybei efektyviau atsistoti ant kojų ir kaip galima patiems užtikrinti sklandų finansinės paramos tiekimą“, – apibendrino politologas.

Spėjo pabėgti prieš kratas

Anot tyrėjų, neteisėtai gautų lėšų legalizavimo procesu užsiėmė atskiras biuras, įsikūręs Kijevo centre. Patalpos priklausė A. Derkačo šeimai.

„Per šį biurą buvo griežtai registruojamos visos gautos lėšos, tvarkoma juodoji buhalterija, organizuojamas pinigų plovimas per užsienio įmonių tinklą. Dalis operacijų, įskaitant grynųjų pinigų išdavimą, buvo atliekamos už Ukrainos ribų“, – teigė NABU.

Iš viso per vadinamąją pinigų plovyklą perėjo apie 100 mln. JAV dolerių (86 mln. eurų).

Viename iš NABU įrašų užfiksuota, kad dalį lėšų schemos dalyviai planavo pervesti į Maskvą.

Tyrime figūruoja ir kiti galimi schemos dalyviai – asmenys, žinomi Profesoriaus ir Karlsono slapyvardžiais, kurie, anot pareigūnų, vadovavo korupcinei sistemai.

Remiantis šaltiniais, Profesorius – G. Galuščenka, o Karlsonas – T. Mindičius. Atskleista, kad tyrime figūruoja dar trys ministrai, šias pareigas ėję skirtingu laiku.

[[ge:lrytas:lrytas:40271153]]

A. Medalinskas pažymėjo, kad kalba iš tikrųjų eina apie du atleistus šios vyriausybės ministrus.

„Kai buvo kalba apie tuos keturis, tai buvo kalbama apie praeitų vyriausybių ministrus (red. past.).

Tai šia prasme tas vienas ministras – teisingumo ministras G. Galuščenko, o (anksčiau – red. past.) buvo energetikos ministras. Gal čia buvo paskaičiavimas – tada gautųsi trys (įskaitant ir dabartinę energetikos ministrę – red. past.).

O į bendrą skaičių mes jungtume ir buvusį vicepremjerą. Tai tokiu atveju jau tikriausiai bendrai gautume keturis iš vyriausybių“, – paaiškino politologas.

T. Mindičius prieš pat kratas – naktį į pirmadienį – pabėgo iš Ukrainos. Manoma, kad šis artimas V. Zelenskio aplinkos žmogus ir dar keli įtariamieji galėjo būti įspėti apie gresiantį pavojų iš anksto.

Reaguodamas į tai, SAPO vadovas Oleksandras Klymenka įsteigė komisiją, kuri tiria galimą ikiteisminio tyrimo duomenų nutekėjimą šioje byloje.

Pinigų – per mažai

NABU paskelbtuose pokalbių įrašuose „Raketa“ ir „Tenoras“ aptarė spaudimo tiekėjams mechanizmus, siekiant iš jų išsireikalauti „otkatų“.

[[ge:lrytas:lrytas:40271154]]

Jie dalinosi informacija apie sumas, kurias turėjo gauti schemos dalyviai. Didžiausią rezonansą sukėlė jų diskusijos dėl apsauginių įrenginių statybos energetikos objektuose.

„Raketa“ ir „Tenoras“ kalbėjosi apie „otkatų“ gavimą iš 4 mlrd. grivinų (apie 90 mln. eurų) vertės apsauginių statinių projektų transformatorinėse pastotėse.

Jie skundėsi, kad iš ankstesnės 3 mlrd. grivinų (apie 68 mln. eurų) sutarties išsireikalavo vos milijoną grivinų (apie 23 tūkst. eurų).

Spalio 10 d., kai V. Zelenskis rengė pasitarimą dėl rusų bombarduojamos Ukrainos elektros tiekimo struktūros atstatymo, „Raketa“ ir „Tenoras“ planavo padidinti „otkatų“ dydį nuo 10 iki 15 proc.

Ji būtų didinama už apsauginių statinių statybas Chmelnyckio atominės elektrinės teritorijoje.

[[ge:lrytas:lrytas:40271155]]

[[ge:lrytas:lrytas:1031194]]

Ukrainą purtantis skandalas gali sukelti politinį sprogimą: ką korupcijos tyrimas reiškia V. Zelenskiui