ES užsienio reikalų ministrai šį rytą renkasi Briuselyje, tvyrant pranešimams apie didėjantį spaudimą Ukrainai svarstyti slaptą karo pabaigos planą. Šio plano kritikai teigia, kad jis iš esmės prilygtų Kyjivo kapituliacijai.

Kaip skelbiama, juodraštinį planą parengė buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir Kremliaus patarėjas Kirillas Dmitrievas. Dokumente numatyti negailestingi reikalavimai Ukrainai, suteikiančios Rusijai precedento neturinčią kontrolę šalies kariniam ir politiniam suverenitetui.

Kyjive toks projektas greičiausiai būtų vertinamas kaip pasidavimas, todėl diskusijos Briuselyje vyksta itin karštoje atmosferoje. Įtampa auga ir tarp skirtingai į taikos perspektyvas žvelgiančių ES sostinių.

JAV sąjungininkai ir Ukrainos pareigūnai trečiadienį skubiai aiškinosi Donaldo Trumpo administracijos parengto taikos pasiūlymo Ukrainai sąlygas. Daugelis baiminasi, kad tai gali reikšti JAV nusileidimą Rusijos reikalavimams, skubant kuo greičiau užbaigti kovas.

[[ge:lrytas:lrytas:40325716]]

Europos ir JAV pareigūnai siekė daugiau aiškumo ir pripažino, kad daug plano aspektų vis dar kinta. Klausimų kelia tiek NATO vaidmuo, tiek galimos Ukrainos teritorinės nuolaidos Rusijai.

D. Trumpo administracijos taikos pasiuntinio Steve'o Witkoffo pastangos, kuriomis jis veikia kaip tarpininkas su Maskva, prasidėjo praėjusio mėnesio pabaigoje, kai jis Majamyje susitiko su Rusijos specialiuoju pasiuntiniu Kirillu Dmitrievu, pasakojo vienas su procesu susipažinęs asmuo.

Susitikimas įvyko tuo metu, kai JAV prezidento D. Trumpo viltys surengti susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu žlugo.

[[ge:lrytas:lrytas:40327554]][[ge:lrytas:lrytas:40327044]][[ge:lrytas:lrytas:40327783]]

Pasitraukė svarbus sąjungininkas

Ukrainos ir Europos pareigūnai pasijuto užklupti netikėtai, kai S. Witkoffo plano egzistavimas tapo viešas. Pasak jų ir kito šaltinio, tai ypač skaudina, nes jie manė, kad D. Trumpas pagaliau ima suvokti V. Putino nenuoširdumą siekiant susitarimo.

Apžvalgininkai pabrėžia ir tai, kad praėjus vos kelioms valandoms po to, kai į viešumą nutekėjo JAV taikos planas, Baltieji Rūmai taip pat pranešė, kad D. Trumpo specialusis pasiuntinys Ukrainoje generolas Keithas Kelloggas sausio mėnesį atsistatydins iš pareigų.

Toks žingsnis vertinamas kaip rimtas smūgis Ukrainos diplomatiniams siekiams pasiekti teisingą taikos susitarimą. Atsargos generolas buvo vienas svarbiausių Ukrainos rėmėjų D. Trumpo administracijos viduje. Tai vyko tuo metu, kai Baltųjų rūmų parama Kyjivui akivaizdžiai silpo.

[[ge:lrytas:lrytas:40329057]]

Netrukus pasirodė gandai, kad būtent K. Kelloggas nutekinos slaptą S. Witkoffo rengiamą planą ir dėl to buvo priverstas trauktis iš pareigų. Tačiau kai kurie ekspertai mano kitaip.

Jie atkreipė dėmesį, kad specialiojo prezidento pasiuntinio statusas yra laikinas paskyrimas. Teoriškai tokie pasiuntiniai turi būti patvirtinti JAV Senate, jei nori poste likti ilgiau nei 360 dienų.

Artėjant šiai ribai, K. Kelloggas, anot jo aplinkos žmonių, užsiminė, kad sausis būtų natūralus išvykimo metas, praneša „Reuters“. Tai leidžia manyti, kad sprendimas buvo brandinamas jau kurį laiką, nors viešai nekomentuotas.

Slaptas 28 punktų planas

Šaltinių teigimu, 28 punktų planas, kurio egzistavimą pirmiausia atskleidė „Axios“, dabartine forma reikalautų didelių Ukrainos nuolaidų, įskaitant jos karinių pajėgumų varžymą ir atsisakymą plačių teritorijų, nors plano nuostatos vis dar laikomos derybų objektu.

Vienas JAV pareigūnams vis dar rūpimų klausimų – ar ir kaip plane minėti NATO, teigė šis asmuo. Diskusijos dėl NATO iki šiol nebuvo viešai skelbtos.

[[ge:lrytas:lrytas:40329058]]

Ukraina siekia narystės NATO kaip saugumo garantijos nuo būsimos Rusijos agresijos. Kai kurios Europos šalys tokį tikslą remia, tačiau JAV jį atmetė, o Maskva jau seniai reikalauja, kad Kyjivas neprisijungtų prie gynybinio aljanso, matydama tai kaip grėsmę.

Europos sąjungininkai taip pat nerimauja dėl teritorinių nuolaidų Rusijai, nes tai, jų akimis, atlygintų Maskvos agresiją ir sukurtų pavojingą precedentą. Baltieji rūmai atsisakė komentuoti konkrečias plano detales ar jo rengimo aplinkybes.

Daugiausia detalių atskleidė „Axios“, kuri pirmoji paviešino istoriją, ir „Financial Times“, kuri vėliau papildė ją naujomis plano detalėmis.

Kaip rašo šie leidiniai, plane numatyta, kad Ukraina turėtų atsisakyti pilnos Rytų Donbaso teritorijos kontrolės Rusijos naudai, nors šiuo metu Kyjivas dar tebekontroliuoja apie 12 proc. šios teritorijos ir ten yra smarkiai įtvirtinta fronto linija. Taip pat iš Ukrainos reikalaujama perpus sumažinti savo ginkluotąsias pajėgas.

„The Telegraph“ skelbia, kad juodraštinis pasiūlymas galėtų numatyti modelį, pagal kurį Ukraina de facto atiduotų teritoriją, bet išlaikytų teisinę nuosavybę mainais į finansinę kompensaciją. Toks „pinigai už žemę“ mechanizmas daugeliui atrodo kaip bandymas teisiškai užmaskuoti faktinį teritorijų praradimą.

Rusija pagal šią schemą mokėtų neatskleistą nuomos mokestį už faktinę regiono kontrolę. Kritikai įspėja, kad tai įtvirtintų Rusijos okupantų laimėjimus ir sukurtų pavojingą precedentą kitoms agresijos atakoms ateityje.

[[ge:lrytas:lrytas:40329043]]

Europos sostinėse pareigūnai tuo metu mėgino suprasti miglotą planą, turėdami labai mažai viešai prieinamos informacijos.

„Nebuvome apie tai informuoti“, – teigė Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas.

„Vyksta nuolatinės visų tarptautinių partnerių pastangos pagaliau priversti prezidentą V. Putiną sėsti prie derybų stalo, ir mes, žinoma, remiame viską, kas veda šia kryptimi, koncentruodamiesi į paramą Ukrainai ir taip labai aiškiai parodydami V. Putinui, kad nėra alternatyvos derybų procesui“, – pridūrė jis.

Rusijos reikalavimai

Pasak pirmojo šaltinio, Rusijos reikalavimai atrodo kartojantys pasiūlymus, kuriuos valstybės sekretorius Marco Rubijas jau atmetė bandydamas derėtis dėl lyderių susitikimo ir kurie Kyjivui būtų nepriimtini.

JAV armijos sekretorius Danas Driscollas kartu su kariuomenės vadu generolu Randy George'u ir JAV armijos Europoje vadu generolu Christopheriu Donahue'u šią savaitę skubiai išsiųsti į Kyjivą aptarti plano su ukrainiečiais, pirmadienį pranešė „Politico“.

Kelionė buvo suplanuota paskubomis po Baltųjų rūmų susitikimo praėjusią savaitę, per kurį D. Trumpas nusprendė, kad D. Driscollas, planavęs vykti į Ukrainą kitą mėnesį, turėtų tapti pasiuntiniu Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir jo komandai šiuo klausimu.

[[ge:lrytas:lrytas:40329037]]

Pasak vieno administracijos pareigūno, po susitikimų Kyjive D. Driscollas surengs virtinę pristatymų NATO sąjungininkams, kad supažindintų juos su planu ir JAV matoma tolimesne kryptimi.

Baltieji rūmai išlieka labai optimistiški dėl bręstančio plano: vienas aukštas pareigūnas tikino, kad konfliktą užbaigiančią struktūrą visos šalys galėtų patvirtinti iki mėnesio pabaigos, galbūt net „jau šią savaitę“. Kitas Baltųjų rūmų pareigūnas pabrėžė, jog abi pusės turės parodyti lankstumą.

Ukraina viešai plano dar nekomentavo. Ukrainos prezidento V. Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas trečiadienį pareiškė esąs „nuolatiniame ryšyje“ su D. Trumpo komanda, įskaitant S. Witkoffą, ir pažadėjo bendradarbiauti su JAV, kad karas būtų užbaigtas „ir užtikrinta teisinga bei ilgalaikė taika“.

[[ge:lrytas:lrytas:40329039]]

Visiška nežinia

Stipriausi Ukrainos rėmėjai JAV Kongrese pripažįsta esantys beveik visiškoje nežinioje dėl 28 punktų taikos plano, kurį rengia Donaldo Trumpo administracija. Parlamentarai tikina, kad jiems nebuvo išsamiai paaiškinta, kokių nuolaidų iš Kyjivo galėtų būti reikalaujama.

„Nežinau, kas yra šis 28 punktų planas. Džiaugiuosi, kad mes apskritai kuriame planą“, – per renginį, kurį trečiadienio rytą organizavo „Center for Strategic and International Studies“, kalbėjo respublikonų senatorius iš Pietų Karolinos Lindsey Grahamas.

L. Grahamas pridūrė, kad bet koks planas turi būti paremtas tvirtomis JAV karinėmis garantijomis Ukrainai ir priemonėmis, ribojančiomis Vladimiro Putino galimybes finansuoti karą. Jo nuomone, be tokio spaudimo Rusijos režimui jokios derybos neturės realaus svorio.

„Ką tik apie tai išgirdau, bet dar nemačiau jokių detalių“, – trečiadienį žurnalistams komentavo respublikonų senatorius iš Pietų Dakotos Mike'as Roundsas.

„Nebuvau supažindintas su šio plano detalėmis“, – patikino ir senatorius iš Nebraskos Pete'as Rickettsas, dirbantis Senato užsienio reikalų komiteto Europos ir regioninio saugumo pakomityje.

[[ge:lrytas:lrytas:40329035]]

Kadenciją baigiantis Respublikonų partijos kongresmenas iš Nebraskos Donas Baconas sukritikavo administraciją dėl to, kad ši, kaip teigiama, derasi su Rusija be Ukrainos dalyvavimo ir daro spaudimą Kyjivui. Jo teigimu, toks modelis primena praeities klaidas Europoje.

„Tai skamba kaip 1938 m. Miunchenas“, – platformoje X parašė D. Baconas, turėdamas omenyje plačiai kritikuojamą susitarimą, kuris laikomas nacių Vokietijos nuolaidžiavimu ir padrąsino Adolfą Hitlerį mėginti užkariauti Europą.

Maskvos reakcija

Kremlius trečiadienį sumenkino naujo pasiūlymo reikšmę.

„Nėra nieko naujo, palyginti su tuo, kas buvo aptarta Ankoridže“, – komentuodamas planą pareiškė V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, turėdamas omenyje rugpjūtį Aliaskoje vykusį D. Trumpo ir V. Putino susitikimą.

Kol kas neaišku, kiek toli pažengęs šio taikos plano planavimas. Anot pirmojo ir trečiojo šaltinių, daug žmonių Baltuosiuose rūmuose ir Valstybės departamente, kurie paprastai būtų informuojami apie tokias iniciatyvas, nebuvo įtraukti, o S. Witkoffo planas esą pasižymėjo „nuline tarpinstitucine koordinacija“.

Baltieji rūmai neatsakė į klausimą, ar S. Witkoffas laikėsi įprastos tarpinstitucinės procedūros, pagal kurią privaloma gauti pastabas iš svarbiausių vyriausybės institucijų. Nuo sausio, kai D. Trumpas pradėjo eiti pareigas, jis ir jo vyresnieji patarėjai nuolat mėgino priversti Rusiją rimtai įsitraukti į konflikto užbaigimą.

[[ge:lrytas:lrytas:40329049]]

Tačiau mėnesius trukę aukšto lygio susitikimai ir telefono pokalbiai, įskaitant Aliaskos viršūnių susitikimą, paliko D. Trumpą ir jo komandą nusivylusius ir be rezultatų.

Po kelių mėnesių atsisakymo taikyti finansines sankcijas Maskvai, spalį D. Trumpas galiausiai įvedė sankcijas dviem didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms, kai žlugo planai surengti jo ir V. Putino susitikimą Budapešte.

Šis žingsnis tapo viena aštresnių priemonių, kuriomis Trumpo administracija mėgino padidinti spaudimą Maskvai.

Administracijos pareigūno teigimu, D. Trumpas į Ukrainą išsiųstą D. Driscollą praminė savo „dronų žmogumi“, o šis pelnė prezidento pasitikėjimą siekdamas reformuoti kariuomenės ginkluotės įsigijimo sistemą ir dažniau pasirodydamas nacionalinėje televizijoje, kur entuziastingai pristato šias reformas.

Dėl itin migloto Ukrainos taikos plano – tikras sąmyšis Vakaruose