Ženevoje sekmadienį susitiko Europos Sąjungos (ES) valstybių, Ukrainos ir JAV delegacijos. Jos siekė rasti bendrą susitarimą dėl praėjusią savaitę paviešinto taikos plano, dėl kurio slapta susitarė Rusija ir JAV.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad po derybų taikos plane esantis punktų skaičius sumažėjo.
Pasak jo, naujoje taikos plano versijoje atsižvelgta į „daugelį teisingų dalykų“, o su dokumento turiniu bus galima dirbti toliau.
M. Rubio džiaugiasi didele pažanga Ženevoje: vadina geriausiu susitikimu nuo sausio mėnesio
Antradienį naujienų agentūra „Reuters“ pranešė, kad Ukraina po derybų Ženevoje pritarė atnaujinto taikos plano „esmei“.
„Financial Times“ praneša, esą Ukraina sutiko sumažinti savo kariuomenės dydį iki 800 tūkst. žmonių. Žiniasklaidoje pasirodė žinutės, kad, Kyjivui sutikus su plano „esme, liko suderinti keletą smulkių plano detalių.
Jungtinės Karalystės (JK), Vokietijos ir Prancūzijos parengtame plane, kuris buvo pasiūlytas derybų Ženevoje metu, numatoma galimybė Ukrainai prisijungti prie NATO ir ES.
Susiję straipsniai
Dokumente išlieka ir kelios nuolaidos – besiginančios šalies kariuomenės dydžio ribojimas ir įsipareigojimas rengti rinkimus, skelbia portalas „The Telegraph“.
„Perdarant šį planą europiečiai, iš vienos pusės, derino tą poziciją, kad daugiau nusileisti turėtų agresorė Rusija.
Truputėlį liūdina tas faktas, kad šis europiečių parengtas planas yra reakcija į amerikiečių parengtą planą“, – portalui Lrytas pažymėjo A. Roževič.
Žiūrėdamas į dabartinę situaciją analitikas pabrėžė – sunku įsivaizduoti, kad Europos pasiūlyta taikos plano versija galėtų būti patvirtinta.
„Tikrai nemanau, kad Rusijos pusė sutiks su tuo planu“, – aiškino jis.
Europa liūdina
A. Roževič paaiškino, kad su savu pasiūlymu Europa bando perteikti kuo labiau Ukrainai naudingas sąlygas.
„Mes suprantame, kad Amerikos pozicija ne kartą buvo išreikšta, kad abi pusės turi padaryti tam tikrų nuolaidų“, – pažymėjo ekspertas.
Tuo tarpu Europa taikos planą bando perdaryti taip, kad labiau turėtų nusileisti agresorė Rusija.
Analitikas atkreipė dėmesį į tai, kad šis Europos planas tėra reakcija į JAV pateiktą variantą.
„Tai, iš esmės, visą tempą ir pokalbio toną šiuo metu užduoda amerikiečių pusė – ne europiečių.
Ir tai truputėlį liūdina, kad net ir dabar, po šių metų visų įvykių, mes, kaip Europa, nesiimame lyderystės ir, dėl tam tikrų priežasčių, verčiau reaguojame į kitų pasiūlymus“, – dėstė ekspertas.
„The Telegraph“ pažymi, kad daug Europos taikos plano elementų lieka tokie patys – net iki tam tikrų punktų formuluočių.
Įskaitant tai, kad Rusija taikos susitarimo atveju būtų vėl priimta į G7 grupę – šalies sugrįžimo atveju ji vadintusi G8.
Pagal Europos siūlomą planą, NATO karo draskomai Ukrainai išliktų įmanoma. Tai svarbus punktas, kuris stipriai skiriasi nuo JAV ir Rusijos varianto.
Kontrpasiūlyme aiškiai teigiama, kad šiuo metu NATO viduje nėra konsensuso dėl Ukrainos narystės. Šia nuostata siekiama sumažinti Rusijos baimes, kad jos kaimynė galėtų būti sparčiai priimta į Aljansą.
Abiejuose pasiūlymuose yra identiška nuostata, pagal kurią Ukraina gautų trumpalaikę prieigą prie ES rinkų.
Dvi priežastys
Aiškindamas tokius Europos veiksmus A. Roževič pažymėjo, kad Europa nėra viena valstybė. Tai – keletas ryškesnių šalių, kurios turi skirtingus interesus.
Nors šie interesai yra ganėtinai artimi, bet tai – vistiek skirtingos valstybės.
„JAV šitoje pusėje yra lengviau veikti, nes tai yra tiesiog viena galingiausių valstybių pasaulyje ir gali užduoti tą toną“, – teigė A. Roževič.
Kaip kita reakcinės diplomatijos priežastį analitikas išskyrė ir lyderystės sprendžiant labai sudėtingus ir svarbius klausimus, parodymą.
„Bet būtent iš Europos tos lyderystės nėra ir tai yra, kaip ir minėjau, truputėlį liūdna“, – dėstė jis.
Tačiau Europos veiksmuose galima įžvelgti ir teigiamų rezultatų. A. Roževič pabrėžė, kad JK, Prancūzija ir Vokietija sugebėjo sušvelninti D. Trumpo pozicijas Ukrainos klausimu.
„Tuo pačiu metu reikėtų irgi pripažinti, kad tos reakcijos ir būtent tie tos pačios Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos veiksmai, bandant sušvelninti D. Trumpo pozicijas, bandant suapvalinti tuos tokius sudėtingus <...> kampus, kurie šiuo metu yra keliami būtent amerikiečių.
Mes matome, kad tie D. Trumpo nuostatai Ukrainos klausimu, tikrai jie keitėsi. Ir čia tikrai reikėtų matyti tam tikrą indėlį būtent iš europiečių.
Nors ir mes nesame tie lyderiai, kurie užduoda pokalbių, bet matėsi, kad Europa irgi stengiasi būtent, bent jau, ne tai, kad tarpininkauti tarp Kyjivo ir Vašingtono, bet padėti abiems pusėms geriau suprasti vienas kitos pozicijas“, – apibendrino ekspertas.
Moralinė ir realistiška pozicija
A. Roževič išskyrė, kad Europos pateiktas planas iš esmės yra ganėtinai maksimalistinis – nebelieka visų Rusijos keliamų reikalavimų.
„Mes suprantame, kad tie reikalavimai, jie nėra teisingi, kaip tokie. Mes suprantame, kad tas karas prasidėjo tik dėl Rusijos kaltės ir tai yra Rusija, kuri sukėlė šį karą.
Amerikiečių pozicija yra tokia, kad abi pusės turi padaryti nuolaidų. Iš esmės europiečių planas praktiškai ištrina visas nuolaidas, kurias turėtų padaryti būtent Ukrainos pusė. <...> Morališkai kalbant, iš moralinės pusės, tai yra teisingas sprendimas – būtent tai, kad didžiausius kaštus turi nešti agresorė“, – Europos poziciją paaiškino ekspertas.
A. Roževič pažymėjo, kad žiūrint į realią situaciją JAV visa tai mato kitaip – renkasi spausti abi puses.
Tiek JAV, tiek Europa savo planuose sutaria, kad būtina reintegruoti Rusiją į pasaulio ekonomiką.
Abiejuose dokumentuose Rusija būtų gražinta į G8. Tačiau Europa siūlo, kad sankcijų švelninimas būtų svarstomas „etapais ir kiekvienu atveju atskirai.“
Vis dėlto Europos pasiūlymas pašalina punktą, pagal kurį JAV būtų gavusios 50 proc. pelno iš įšaldytų Rusijos aktyvų, investuotų Ukrainoje.
Yra ir gerų sąlygų
Tačiau tam tikri dalykai Amerikos plane yra teigiami.
„Pavyzdžiui, tai, kad Ukrainos kariuomenės limitas taikos metu būtų sumažintas iki 600 tūkst. Tokio kariuomenės skaičiaus būtent Ukraina tikrai neturėjo taikos metu – jie taikos metu turėjo apie 200 tūkst. tarnaujančių vyrų ir moterų. Tai čia tas skaičius yra padidinamas tris kartus.
Kalbama taip pat apie tam tikras saugumo garantijas, aišku, čia yra žodžių žaismas. Tame orginaliame amerikiečių plane yra kalbama apie JAV saugumo garantijas Ukrainai. Net jau toks žodyno pasirinkimas signalizuoja tam tikrus teigiamus pokyčius“, – dėstė analitikas.
JAV taikos plane, apie kurį kalbėjo A. Roževič, pažymima, kad Ukrainos kariuomenės dydis taikos metu būtų apribotas iki 600 tūkst. karių. Europa šį skaičių siekia pakelti iki 800 tukst.
Tuo atveju, jei Europos pasiūlymsa būtų priimtas, Ukrainos kariuomenė vis vien būtų viena didžiausių pasaulyje. Palyginimui, prieš tris metus Rusija derybose Stambule siūlė, kad Ukraina taikos metu turėtų tik apie 85 tūkst. karių.
Ukrainai itin svarbu tai, kad Vakarų sąjungininkai jai suteiktų tvirtas saugumo garantijas galimos Rusijos agresijos atveju.
Abu pasiūlymai sutaria, kad saugumo garantijos būtinos kaip atgrasymo priemonė Rusijos vadovui Vladimirui Putinui. Europa dokumente jos apibūdintos kaip „tvirtos“, o Amerikos – „patikimos“.
Europos plane siūloma JAV garantija, atitinkanti NATO penktąjį straipsnį. Ji įpareigotų Vašingtoną traktuoti išpuolį prieš Ukrainą kaip išpuolį prieš sąjungininkę. Abu planai nurodo, kad gautų JAV kompensaciją už saugumo garantijų teikimą, tačiau suma neatskleidžiama.
Tad, A. Roževič teigimu, originalaus JAV pasiūlyto 28 punktų taikos plano nereikėtų matyti kaip visiškai nieko gero neatnešantį Ukrainai.
„Be to, mes matėme tam tikrą lankstumą iš D. Trumpo adminstracijos. Jie atvirai minėjo, kad yra linkę kalbėtis apie tam tikrus punktus.
Mes matėme, kad vakar Ženevoje S. Witkoffas kartu su M. Rubio susitiko su aukšto lygio Ukrainos delegacija.
Ukrainiečiai būtent per viešuosius kanalus siuntė, kad buvo labai konstruktyvus pokalbis. Situacija išlieka labai, labai, labai nestabili ir tikrai reikėtų greičiausiai palaukti reakcijų iš skirtingų pusių“, – dėstė analitikas.
Pirmoji reakcija
Pirmadienį į derybas Ženevoje sureagavo ir Kremlius. Atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad Rusija dar negavo jokios informacijos apie Ženevoje vykstančias taikos derybas.
„Ne, mes dar negavome jokios informacijos apie derybas“, – sako Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Be to, D. Peskovas atskleidė, kad Rusijos ir JAV delegacijos susitikti neplanuoja.
„Žinoma, mes atidžiai stebime žiniasklaidos pranešimus, kurių per pastaruosius keletą dienų buvo gausu, įskaitant ir iš Ženevos. Tačiau oficialiai mes dar nieko negavome“, – pridūrė jis.
A. Roževič paaiškino, kad dabar bus svarbu stebėti tolimesnes Kremliaus reakcijas. Tačiau pats pirmasis Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino komentaras nieko gero nežada.
„Pirma Rusijos reakcija, kurią mes girdėjome iš diktatoriaus Putino, yra tokia, kad jis atmeta planą.
Nes, jo manymu, bent jau, kaip būtų galima suprasti, Rusijos skaičiavimais, jie Donbasą galės užimti ar su susitarimu, ar be susitarimo, nes jie turi šiuo metu tą inerciją mūšio lauke, net ir su labai dideliais nuostoliais, bet jie anksčiau ar vėliau užims Donbaso teritoriją ir galbūt net galės skverbtis toliau“, – pažymėjo jis.
Atmetamas ne tik Europos planas
Daugiausiai diskusijų Europos pasiūlytame taikos plane turėtų sukelti teritorinių dalybų klausimas.
Pagal D. Trumpo pasiūlymą Rusijai būtų atiduotas visas Donbasas ir oficialiai pripažinta Krymo aneksija. Fronto linijos Chersono ir Zaporožės srityse taikos atveju būtų įšaldytos.
Tai reikštų, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis turėtų atsisakyti dar daugiau teritorijos, nei šiuo metu kontroliuoja Kremlius
Europa savo pasiūlyme mano, kad derybos dėl teritorinių mainų turėtų prasidėti nuo kontaktinės linijos – taip sumažinant žemės plotą, į kurį galėtų pretenduoti V. Putinas.
Tai reiškia, kad neokupuota Donbaso dalis liktų Ukrainos sudėtyje – bent jau iki tol, kol bus susitarta dėl teritorinių mainų. Tačiau iškyla problema – Kremlius jau kurį laiką viešai neslepia, kad taikosi į šią industrinę Ukrainos dalį.
„Kai būsimos teritorinės nuostatos bus suderintos, tiek Rusijos Federacija, tiek Ukraina įsipareigoja nekeisti šių nuostatų jėga“, – rašoma plane.
Kita problema – Rusijos delegacija nedalyvavo taikos derybose Ženevoje, kuriame ir buvo pateiktas Europos taikos planas. Šveicarijoje buvo derinamos bendros pozicijos, tad kyla klausimas – ar bet koks susitarimas būtų priimtinas Kremliui?
„Reikėtų pradėti nuo to, kad Rusija ne tik, kad nepriims to europiečių pasiūlymo – čia kalbos apie tai ir nėra. Šiuo metu atrodo, kad Rusija nepriims net to originalaus amerikiečių pasiūlymo.
Ir čia yra tas svarbiausias aspektas. <...> Jis (V. Putinas – red. past.) kalbėjo ne apie europiečių poziciją, o būtent tą amerikiečių planą. Kuris nors ir, bent jau kaip mes žinome iš viešųjų šaltinių, kad greičiausiai jis ir buvo tam tikra rusų pagalba ir parengtas“, – dėstė ekspertas.
A. Roževič mano, kad svarbiausios derybos vyksta ne tarp Ukrainos ir Rusijos. Jis vyksta tarp Ukrainos ir jos Vakarų sąjungininkų. Pagrindinis klausimas – ką šios valstybės gali pasiūlyti karo draskomai valstybei
„Pagrindinis ir esminis klausimas, kurį mes matėme, šio klausimo evoliuciją, per šiuos metus, ką mes, kaip Vakarai, galime suteikti Ukrainai.
Kokios tai būtų garantijos, kokia tai būtų pagalba, ar tai būtų ilgalaikė, tvari pagalba <...> tiek ta karinė, tiek humanitarinė, atstatant būtent karo suniokotą valstybę. Ar mes to negalėtume suteikti.
Tai čia va būtent tas aspektas, kad Rusijos ir Ukrainos tiesioginės derybos, jos net šiuo metu nėra tiek kertinės, kiek amerikiečių, bendrai sąjungininkų pokalbiai su pačiais ukrainiečiais ir supratimas mums patiems, ką mes tikrai galime suteikti Ukrainai“, – apibendrino ekspertas.