Apie augančią kainą Rusijos visuomenei ir ekonomikai rašanti agentūra „Bloomberg“ pažymi, kad dešimtys regionų centrinėje ir pietinėje Rusijos dalyje vis labiau jaučia karo pasekmes.
Tuo tarpu Kremlius mėgina užkamšyti biudžeto skyles, perkeldama vis didesnę naštą ant gyventojų pečių.
Pasak opozicinio, Rusijoje uždrausto portalo "Meduza", V. Putinas dar 2023 m. viešai pažadėjo rusams, kad naujų mokesčių nebus. Dabar jis nurodė žiniasklaidai neminėti jo vardo pranešimuose apie naujus mokesčius.
Tuo tarpu dronai ir raketos smogia energetikos objektams ir gyvenamiesiems namams. Oro pavojaus sirenos kaukia beveik kasnakt, nuolat ir viešai primindamos, kaip konfliktas vis labiau skverbiasi į šalies gilumą.
Visa Rusija, įskaitant ir Maskvos sritį, vis labiau jaučia ekonominį nuovargį.
"Bloomberg" skelbia, kad namų ūkiai mažina išlaidas maistui, o šalies plieno ir energetikos bendrovių darbas stringa.
Daroma išvada, kad šalies ekonomikos variklis vis labiau braška, o ankstesnis atsparumas, kurį buvo pakurstę milžiniškos biudžeto stimuliacijos ir rekordinės pajamos iš energijos išteklių, pradeda sekti.
Rusijos gyventojų kančia neprilygsta Ukrainos patiriamam naikinimui, ir tai vargu ar privers V. Putiną nutraukti agresiją.
Tačiau vis auganti karo kaina primena, kokią milžinišką sąskaitą Rusijai "išrašė" V. Putino sprendimas pradėti plataus masto invaziją 2022 m. vasarį.
Karo pasekmės Rusija smogia kaip tik tuo metu, kai Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) didina spaudimą riboti Kremliaus pajamas iš naftos ir dujų, taip siekiant sumažinti agresoriaus finansines galimybes.
Taip Donaldo Trumpo administracija siekia susitarti dėl paliaubų.
„Jei vertintume vien ekonominius rodiklius, Rusijai būtų naudingiausia sustabdyti karą dabar. Tačiau norint panorėti užbaigti karą, reikia aiškiai pamatyti bedugnės kraštą, o Rusija ten dar neatėjo", - aiškino Berlyne įsikūrusio „Carnegie Russia Eurasia Center“ direktorius Alexanderas Gabuevas.
Situacija blogėja
Kol Kremliaus pareigūnai nemato bedugnės krašto, Rusijos gyventojams situacija greičiausiai dar blogės
„Dabar kainos kyla greičiau nei atlyginimai", – "Bloomberg" pasakojo 27 metų renginių organizavimo įmonės vadovė Elena iš Maskvos srities.
"Pakeičiau pirkimo įpročius, perku mažiau drabužių ir daugiau vietinių prekės ženklų, nes importinės prekės tapo per brangios", - pridūrė ji.
Tai - ryškus kontrastas nuo karo pradžios, kai Rusijos bendrasis vidaus produktas augo dėl su karu susijusių investicijų ir išlaidų.
2024 m. atlyginimai šoktelėjo beveik 20 proc. Toks augimas paskatino vartojimą, bet dar labiau įkaitino infliaciją.
Rusijos centrinis bankas pernai spalį pakėlė bazines palūkanas iki rekordinio 21 proc. lygio, siekdamas vėsinti infliaciją ir pristabdyti perkaitusią ekonomiką.
Nors skolinimosi kaina vėliau šiek tiek sumažėjo, vis ryškiau matyti uždelstas pinigų politikos poveikis, atveriantis gilesnes disbalanso žaizdas Rusijoje.
Tuo tarpu Kremlius vis labiau remiasi karine ekonomika, vis dar bandydama išlaikyti ir civilinį sektorių. Lapkričio pradžioje infliacija, oficialiais duomenimis, sumažėjo iki maždaug 6,8 proc.
Tačiau „Center for Macroeconomic Analysis and Short-Term Forecasting“, kuriam vadovauja Rusijos gynybos ministro brolis, savo naujausioje ataskaitoje pabrėžė, kad pagrindinė to priežastis yra silpstantis vartotojų aktyvumas.
Mažėjančios išlaidos maistui
„SberIndex“, atvira „Sberbank“ duomenų platforma, kuri realiu laiku seka gyventojų pajamas, vartojimą ir verslo aktyvumą, fiksuoja, kad rusai pradėjo riboti net išlaidas maistui.
Tai rodo, jog smūgis pasiekė jautriausią kasdienio gyvenimo sritį.
„Vidutinė savaitinio maisto pirkinių sąskaita per pastaruosius metus daugiau nei padvigubėjo, – atskleidė 40-metis vadovas Denisas iš Tambovo centrinėje Rusijoje. – Dabar turime gerokai peržiūrėti savo išlaidas, šeima perka mažiau vaisių ir daržovių.“
„Kommersant“ analizė rodo, kad pieno, kiaulienos, grikių ir ryžių pardavimai rugsėjį ir spalį susitraukė 8–10 proc.
Rusijos didžiausia prekybos tinklų grupė „X5 Group“ per trečiąjį ketvirtį fiksavo pajamų augimą daugiausia dėl infliacijos, tačiau grynasis pelnas krito beveik 20 proc., atspindėdamas silpnesnę paklausą ir didėjančias sąnaudas.
Mažmeninės prekybos sektoriuje vyksta didelis persitvarkymas.
Vietos žiniasklaida skelbia, kad mados parduotuvės sudarė 45 proc. visų parduotuvių uždarymų trečiąjį ketvirtį, o beveik kas antra tokio tipo parduotuvė užvėrė duris.
Valstybiniam laikraščiui „Rossiyskaya Gazeta“ skaičiuoja, kad elektronikos rinka išgyvena staigiausią paklausos kritimą per 30 metų, nes pirkėjai atideda didelius pirkinius.
Net pakankamai turtingi miestų gyventojai stengiasi vengti brangių prekių įsigijimo.
Automobilių pardavimai per pirmus devynis metų mėnesius sumažėjo beveik ketvirtadaliu, o tai lėmė aukštos palūkanos ir padidintas valstybės taikomas „perdirbimo“ mokestis.
Dėl to ypač pabrango importuoti ir elektriniai automobiliai - valdžia siekia padidinti biudžeto įplaukas ir paremti vietinius gamintojus.
Smūgiai pramonei
Tiesioginį poveikį daro ir Ukrainos karinė veikla.
Ukrainos dronai dabar be didesnės kliūties atakuoja naftos perdirbimo gamyklas ir uostus nuo Juodosios iki Baltijos jūros, kartais nuskrisdami iki 3,2 tūkst. km į Rusijos gilumą, iki taikinių Sibire.
Šie smūgiai dar labiau pagilino jau ir taip įtemptą vidaus degalų rinkos krizę, sukeldami staigų kainų šuolį nuo rugpjūčio pabaigos.
Nors lapkritį benzino kainos šiek tiek smuko, jos išlieka aukštos. Kai kuriuose regionuose vis dar juntami tiekimo trikdžiai ir deficitas.
Daugelis analitikų vis dar tikisi kuklaus augimo šiais ir kitais metais.
Vis dėlto „Center for Strategic Research“ lapkričio 18 d. išvadose konstatavo, kad Rusijoje „beveik neliko galimybių išvengti recesijos“, nes produkcijos apimtys sumažėjo daugiau nei pusėje Rusijos pramonės šakų.
Plieno pramonė išgyvena krizę, o bendra jo suvartojimo apimtis šiemet krito 14 proc., praneša didžiausia plieno gamintoja „Severstal PJSC“.
Plieno paklausa statybose sumažėjo 10 proc., o mašinų gamybos sektoriuje smuko net 32 proc.
Anglies kasyba išgyvena blogiausią laikotarpį per dešimtmetį, o didžiosios bendrovės mažina gavybos apimtis. Tai rodo, kad spaudimas plečiasi nuo vartojimo ir paslaugų sferos į sunkiosios pramonės pamatus.
Finansų spaudimas
Bankų sektoriui taip pat tenka vis didesnė našta. Rusijos centrinis bankas rugsėjį paskelbė, kad probleminė korporacijų skola antrą ketvirtį išaugo iki 10,4 proc., arba 9,1 trln. rublių (apie 91 mlrd. eurų), o probleminių paskolų dalis mažmeninėje rinkoje padidėjo iki 12 proc.
Ekonomikos augimas trečiąjį ketvirtį sulėtėjo iki 0,6 proc., nepasiekdamas prognozių.
Biudžeto deficitas spalį išaugo iki 1,9 proc. nuo BVP, o Finansų ministerija prognozuoja, kad iki metų pabaigos jis padidės iki 2,6 proc. nuo BVP.
Gyvybiškai svarbios pajamos iš naftos ir dujų per sausio–spalio mėnesius, „Bloomberg“ skaičiavimais, smuko daugiau nei penktadaliu iki 7,5 trln. rublių (apie 75 mlrd. eurų), palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Dėl mažesnių naftos kainų, sankcijų ir stipresnio rublio Rusijos gamintojai gavo mažiau pinigų už kiekvieną parduotą naftos barelį.
Tai įvyko dar iki D. Trumpo netikėtai spalį paskelbtų sankcijų didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms „Rosneft PJSC“ ir „Lukoil PJSC“. Šis žingsnis dar labiau padidino spaudimą Kremliui.
Derybų korta
"Bloomberg" nesitiki, kad šios problemos pakeis V. Putino karo tikslus. Tačiau tuo pačiu Rusijos vadovas aktyviai stengiasi užkirsti kelią dar didesniam JAV spaudimui ekonomikai.
Spalį, kai prezidentas Donaldas Trumpas svarstė galimybę perduoti Kijivui ilgesnio nuotolio „Tomahawk“ raketas ir viešai reiškė nusivylimą Rusijos lyderiu, V. Putinas suskubo skambinti JAV prezidentui, siūlydamas tolimesnes derybas dėl taikos.
„Bloomberg“ duomenimis, šiam žingsniui jį skatino ir konsultavo pats D. Trumpo pasiuntinys taikos klausimais Steve'as Witkoffas.
Tai rodo, kad Maskva bando naudoti derybų kortą, siekiant sušvelninti ekonominį spaudimą, net jei realus karo pabaigos noras - vis dar abejotinas.
Rusijos degalų eksportas per pirmąją lapkričio pusę sumažėjo iki žemiausio lygio nuo invazijos į Ukrainą pradžios.
Tuo pat metu stringa ir anksčiau išaugusi Rusijos prekyba su Kinija, nors oficiali propaganda vis dar kalba apie „bejėgį Vakarų spaudimą“.
„Rusijos ekonomikos imunitetas buvo smarkiai susilpnintas, – įvertino Lomonosovo Maskvos valstybinio universiteto „Center for Economic Policy Research“ vadovas Olegas Buklemiševas. – Sisteminė krizė gal ir neįvyks jau 2026 m., tačiau nuolatinis ekonominių sąlygų blogėjimas tęsis.“
Plečiantis deficitui, V. Putino vyriausybė vis labiau remiasi brangiai kainuojančiu vidaus skolinimusi.
Rusijos finansų ministerija ruošiasi pirmą kartą vidaus rinkoje išleisti valstybės obligacijas juaniais, o pasiūlymų priėmimo pradžia numatyta gruodžio 2 d.
Pridėtinės vertės mokestis kitąmet bus didinamas ir taikomas platesnei pramonės bazei, paveikdamas mažesnius verslus ir galiausiai vartotojus.
Skaičiuojama, kad tai į biudžetą atneš dar 1,2 trln. rublių (apie 12 mlrd. eurų).
Numatytas ir naujas technologijų mokestis elektroniniams komponentams bei įrenginiams, taip pat didesnis mokestis perkant automobilį.
Tokiu būdu valdžia mėgina užkamšyti biudžeto skyles, perkeldama vis didesnę naštą ant gyventojų pečių.
Po to, kai 2023 m. V. Putinas viešai pažadėjo rusams, kad naujų mokesčių nebus, Kremlius, pasak opozicinio, Rusijoje uždrausto portalo „Meduza“, nurodė žiniasklaidai neminėti jo vardo pranešimuose apie naujus mokesčius.
Taip bandoma išsaugoti lyderio įvaizdį, nors realybėje mokesčių spaudimas vis auga.
„Jeigu Rusijos valdžia nori, kad ekonomika funkcionuotų normaliai, specialioji karinė operacija turi būti užbaigta, – pabrėžė O. Buklemiševas, pavartojęs patį V. Putino vartojamą karo apibūdinimą. – Suvokimas, kad reikia rinktis, dar neatsirado iki galo, bet pavojaus varpai jau skamba.“