JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos vedamos taikos derybos, kuriomis siekiama užbaigti karą Ukrainoje, po truputį tampa Rusijos svajonių scenarijumi.

Portalas „The Wall Street Journal“ rašo, kad, bandydamas susitarti dėl taikos plano, Vašingtonas vis labiau gręžiasi nuo NATO ir transatlantinio saugumo. Tą indikuoja ir kai kurios originalaus dokumento detalės.

Taikos susitarimas leistų Rusijai vystyti bendrus ekonominius planus Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Europa baiminasi, kad tokie sandoriai turi potencialo suskaldyti ir pačią NATO.

Tokius D. Trumpo ketinimus patvirtina leidinys „Politico“, kuris pažymi, kad Vašingtonas taikos susitarimo atveju Rusijai norėtų grąžinti jos įšaldytus turtus. Baltieji rūmai derybose taip pat mato didelį verslo potencialą.

[[ge:lrytas:lrytas:40468319]]

Tačiau naujienų agentūra „Reuters“ pažymi, kad toks susitarimas, kuris nenubaudžia Rusijos, gali paskatinti Kremlių pulti kitas kaimynines šalis.

NATO neveikia tinkamai

„The Wall Street Journal“ išskyrė, kad JAV valstybės sekretorius Marco Rubio praleido NATO užsienio reikalų ministrų pusmečio susitikimą. Paskutinį kartą taip nutiko praėjusiame amžiuje – 1999 m.

[[ge:lrytas:lrytas:40423533]][[ge:lrytas:lrytas:40424515]][[ge:lrytas:lrytas:40424495]][[ge:lrytas:lrytas:40450395]][[ge:lrytas:lrytas:40423888]]

Šis sprendimas bus itin jautrus, nes pusmečio susitikimas vyksta intensyvių derybų dėl taikos metu. Daugeliui Europos valstybių vadovų kilo klausimas, ar Vašingtono prioritetai vis dar sutampa su Europa.

Originalus 28 punktų taikos planas numato Ukrainos pajėgų atsitraukimą iš Donbaso ir karių skaičiaus sumažinimą.

Dokumente taip pat siūloma, kad Jungtinės Amerikos Valstijos veiktų kaip tarpininkas tarp Rusijos ir NATO.

„Tai Versalio sutartis, tik joje nubaudžiama auka ir apdovanojamas agresorius“, – teigė Miuncheno Bundesvero universiteto tarptautinės politikos profesorius Carlo Masala.

Buvęs Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto apgailestavo, kad NATO partneriai apie taikos plano detales sužinojo iš žiniasklaidos.

„Tai rodo, kad, kaip politinė struktūra, NATO neveikia tinkamai“, – teigė jis.

Londone įsikūrusio gynybos ir karinių studijų centro „Royal United Services Institute“ Rusijos ekspertė Emily Ferris portalui „The Wall Street Journal“ paaiškino, kad amerikiečiai ir europiečiai į taikos procesą žvelgia iš dviejų skirtingų perspektyvų.

„Europa mato, kad Rusija vėl ginkluojasi, ir nerimauja dėl kito karo. Amerikiečiai galvoja kur kas labiau trumpalaikėje perspektyvoje – užbaikime šį procesą, pastatykime Ukrainą ant kojų ir sukurkime savotišką taiką metams ar dviem“, – dėstė ji.

[[ge:lrytas:lrytas:40468738]]

Svajonių scenarijus Rusijai

Analitikai perspėjo, kad JAV taikos planas gali suskaldyti Aljansą.

„Tai – svajonių scenarijus Rusijai. Nuo Sovietų Sąjungos laikų jos tikslas buvo įkalti pleištą tarp JAV ir Europos. Manau, kad priežastis, kodėl D. Trumpas ignoruoja Europą, yra ta, kad jis mano, esą Europa yra nereikšminga“, – teigė B. Hodgesas.

„The Wall Street Journal“ teigimu, Rusijos vadovas Vladimiras Putinas supranta, kad negali įveikti NATO tiesioginėje karinėje konfrontacijoje – ypač turint omenyje, kaip blogai Kremliaus pajėgoms baigėsi karas Ukrainoje.

Vienintelė jo viltis – nugalėti politiškai ir suskaldyti Aljanso vienybę. Tą jis bando daryti nuolat.

JAV ketinimai pasiekti taiką bet kokia kaina reikšmingai prisidėtų prie NATO susiskaldymo. Taikos plano įgyvendinimas faktiškai suteiktų Rusijai amnestiją už invaziją, leistų jai sugrįžti į G8 klubą ir įgyvendinti bendrus ekonominės plėtros projektus su JAV.

Buvęs Didžiosios Britanijos kariuomenės karininkas Edas Arnoldas portalui „The Wall Street Journal“ teigė, kad politiškai Rusija yra ant pergalės slenksčio.

„Tai sukels didžiulių skilimų transatlantinėje partnerystėje“, – pažymėjo jis.

[[ge:lrytas:lrytas:40468734]]

Mato verslo galimybes

Apie galimus D. Trumpo ekonominio suartėjimo planus su Kremliumi patvirtina ir tai, kad jis praėjusią vasarą Europos Sąjungai leido suprasti, jog, pasirašius taikos susitarimą dėl Ukrainos, JAV nori grąžinti Rusijai įšaldytus turtus.

Kaip rašo „Politico“, apie tai JAV pareigūnai pranešė ES pasiuntiniui sankcijų klausimais Davidui O‘Sullivanui.

Tuo pačiu metu Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen toliau palaiko idėją šiuos aktyvus panaudoti Ukrainai finansuoti.

Naujienų agentūra „Reuters“ pažymi, kad D. Trumpas ir kiti JAV pareigūnai aiškiai nurodė matantys dideles verslo galimybes Rusijoje po karo pabaigos.

Europos pareigūnų teigimu, Kremliaus izoliacijos nutraukimas nuo Vakarų ekonomikos įteiktų Rusijai milijardus dolerių savo karo mašinai.

Europos diplomatai buvo pasipiktinę 28 punktų D. Trumpo plano nuostata, kurioje numatyta 100 mlrd. JAV dolerių investuoti į „JAV pastangas atkurti ir investuoti į Ukrainą“, o likusią dalį – į atskiro Amerikos ir Rusijos fondo sukūrimą.

Briuselyje tai buvo suprasta kaip Vašingtono bandymas dalį lėšų pasisavinti, o likusią – pasidalinti su Maskva. Pasak leidinio, Belgija pritaria JAV pozicijai, kad turto konfiskavimas trukdo galybei taikiai išspręsti konfliktą.

[[ge:lrytas:lrytas:40468738]]

Žurnalistai pažymi, kad Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Weveris, atsisakantis sutikti su „reparacijų kreditu“, gali sulaukti papildomos paramos – šįkart iš D. Trumpo administracijos.

Baiminasi tragiškų pasekmių

Naujienų agentūra „Reuters“ pažymi, kad nepaisant to, kaip baigsis D. Trumpo bandymai užbaigti karą Ukrainoje, vėliau laukia Europai nerimą keliantis scenarijus – susitarimas, kuris nenubaus ir nesusilpnins Rusijos.

„Reuters“ išskiria ir dar blogesnį scenarijų – Europa gali būti priversta priimti augančią ekonominę partnerystę tarp Rusijos ir JAV.

Tai dauguma Europos vyriausybių ir pats NATO aljansas laiko didžiausia grėsme žemyno saugumui.

Naujienų agentūra pažymi, kad nors Europai ir Ukrainai pavyko atmesti visą 28 punktų JAV taikos planą, kuris buvo laikomas pernelyg prorusišku, bet koks susitarimas ateityje vis tiek sukeltų didelę riziką žemynui.

Pasak „Reuters“, Europos gebėjimas daryti įtaką susitarimui yra ribotas iš dalies dėl to, kad žemyno šalims trūksta sąlygų, leidžiančių diktuoti kietosios galios.

Europa jau dabar prisiima stebėtojo vaidmenį. Savaitgalį Floridoje vykusiose derybose tarp JAV ir Ukrainos pareigūnų nebuvo Europos atstovų.

[[ge:lrytas:lrytas:40468739]]

Ji taip pat iš tolo stebės antradienį vyksiantį JAV specialiojo pasiuntinio Steve'o Witkoffo vizitą pas Rusijos vadovą V. Putiną.

„Man susidaro įspūdis, kad pamažu suvokiama, jog tam tikru momentu bus sudarytas nemalonus sandoris. D. Trumpas akivaizdžiai nori susitarimo.

Europiečiams labai nemalonu tai, kad jis nori susitarimo pagal didžiųjų galių logiką: „Mes esame JAV, jie yra Rusija, mes esame didžiosios galios“, – „Reuters“ teigė Briuselyje įsikūrusio Geopolitikos instituto steigėjas ir vadovas Luukas van Middelaaras.

Paskatinimas Kremliui

Europos pareigūnai taip pat teigia nematantys jokių ženklų, kad V. Putinas ketina užbaigti karą Ukrainoje.

Tačiau „Reuters“ pažymi, kad net jei jis panorėtų susitarti, bet kokia karo pabaiga, kuri nepaisytų Ukrainos teritorijos vientisumo, galėtų paskatinti Kremlių vėl pulti kitas šalis.

Toks scenarijus atrodo vis labiau tikėtinas. Kaip teigia naujienų agentūra, tikėtina, kad bet kokia taikos sutartis leis Rusijai išlaikyti teritorijas, kurias ji užėmė jėga.

Taip bus nepriklausomai nuo to, ar sienos bus pakeistos teisiškai.

Atrodo, kad tam neprieštarauja ir D. Trumpo administracija. Ji neatmetė Rusijos pretenzijų į likusią Donbaso dalį, kurios Kremliui nepavyko užimti beveik per ketverius karo metus.

Įspėjo dėl pokyčių derybų užkulisiuose: „Tai – svajonių scenarijus Rusijai“