Jungtinių Amerikos Valstijos (JAV) prezidento Donaldo Trumpo administracija praėjusią savaitę paskelbė ilgai lauktą nacionalinio saugumo strategiją. Viena pagrindinių dokumento temų – aštri kritika Europai.

Aštrių žodžių D. Trumpas negailėjo ir antradienį leidinio „Politico“ paskelbtame interviu, kuriame jis atvirai kritikavo Europos lyderius ir išvadino juos silpnais.

Šie žodžiai sukėlė siaubą žemyno sostinėse.

Europos užsienio santykių tarybos tyrimų direktorius Jeremy Shapiro mano, kad D. Trumpo kryžiaus žygis pieš žemyną paremtas ne vien asmenine neapykanta, bet yra ir platesnės prezidento pasaulėžiūros dalis.

[[ge:lrytas:lrytas:40571733]]

D. Trumpo administracijos strategija ir žodžiai dažnai atkartoja Europoje augančios kraštutinės dešinės argumentus.

Interviu leidiniui „Politico“ JAV prezidentas taip pat neslepė palaikymo kraštutinės dešinės politinėms jėgoms, kurios esą turėtų atsverti Europos „liberalią trajektoriją“.

Tačiau tokiu palaikymu patenkinti ne visi. Dvi didžiausios Europos kraštutinės dešinės partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) ir Nacionalinis sambūris į paramą reagavo skirtingai.

[[ge:lrytas:lrytas:40567491]][[ge:lrytas:lrytas:40574833]][[ge:lrytas:lrytas:40581884]][[ge:lrytas:lrytas:40587098]]

Europą laiko silpnais

D. Trumpas interviu teigė manantis, kad Europos lyderiai yra silpni.

„Tačiau taip pat manau, kad jie nori būti politiškai korektiški. Manau, kad jie nežino, ką daryti. Europa nežino, ką daryti“, – dėstė JAV prezidentas.

Įtemptus D. Trumpo santykius su žemynu analizuojantis ekspertas J. Shapiro aiškino, kad JAV prezidentas jau kurį laiką europiečius apibūdina kaip silpnus.

„Trumpas dalija pasaulį į stipriuosius ir silpnuosius ir labiau koncentruojasi į stiprybę nei į silpnybę“, – dėstė ekspertas.

Interviu metu D. Trumpas nematė poreikio užtikrinti europiečius, kad padės jiems ir Ukrainai apsisaugoti nuo Rusijos agresijos, ir pareiškė, esą Rusija yra akivaizdžiai geresnėje padėtyje nei Ukraina.

JAV prezidentas tvirtino, kad iš Europos lyderių nesitiki daug siekiant užbaigti karą Ukrainoje: „Jie kalba, bet nieko nepadaro, o karas tęsiasi ir tęsiasi.“

J. Shapiro pažymėjo, kad D. Trumpo kritika Europai dar labiau sustiprėjo dėl antrosios kadencijos metu atsiradusių naujų asmenybių, tokių kaip viceprezidentas J. D. Vance’as, įtakos.

[[ge:lrytas:lrytas:40588642]]

„Europa suvokiama kaip liberalus bastionas, kuris trukdė Trumpo pirmajai kadencijai. Tai visa Amerikos kultūrinio karo dalis“, – pažymėjo J. Shapiro.

Ekspertas nemano, kad prekybos disbalansas ir menkos išlaidos gynybai yra esminis kritikos pagrindas: „Prekybos deficitas jam yra rimtas dalykas, o saugumo klausimas leidžia lengvai daryti spaudimą Europai.“

D. Trumpas dar kartą pakartojo Kremliaus kritiką dėl Ukrainoje nuo karo pradžios nevykdomų rinkimų.

„Jie jau seniai nerengė rinkimų. Žinote, jie kalba apie demokratiją, bet padėtis pasiekia tašką, kai tai jau nebėra demokratija“, – aiškino JAV prezidentas.

J. Shapiro pažymėjo, kad Europos valstybių bandymai pataikauti D. Trumpui tik sustiprina įspūdį apie jų silpnumą. Tai turi priešingą efektą, nes tokiu atveju JAV prezidentas tik didina savo reikalavimus.

Todėl Europai reikėtų veiksmingiau demonstruoti savo stiprybę ir bendrai atsilaikyti prieš JAV spaudimą: „Europiečiai yra daug stipresni, ypač veikdami kartu, ir gali parodyti Trumpui, kad su jais reikia skaitytis.“

„Politico“ atkreipia dėmesį, kad D. Trumpo komentarai apie Europą pasirodė ypač nepalankiu metu.

Jau ketvirtą savaitę vyksta intensyvios derybos dėl Rusijos karo Ukrainoje pabaigos. Šių derybų eiga Europos lyderius verčia vis labiau nerimauti, kad JAV prezidentas paliks Ukrainą ir Europą likimo valiai.

[[ge:lrytas:lrytas:40588638]]

Strategija sukėlė siaubą

Pastarosiomis dienomis Europos sostinės su siaubu reagavo į D. Trumpo administracijos paskelbtą naująją nacionalinę saugumo strategiją, kurioje pasisakoma prieš Europoje vyraujančią politiką ir žadama padėti jai priešintis iš vidaus.

Dokumentas pakurstė nerimą, kad keičiasi JAV požiūris į Europą.

Strategijoje tvirtinama, kad „vėliausiai per kelis dešimtmečius kai kuriose NATO narėse daugumą sudarys ne europiečiai“. D. Trumpo administracija dokumente kritikuoja nelegalią migraciją ir teigia, kad Europai gresia civilizacijos išnykimas.

Strategija žada ugdyti pasipriešinimą prieš vadinamąją Europos šalių liberalią trajektoriją. Dokumente išreiškiama aiški parama kraštutinės dešinės partijoms ir jų pozicijoms.

Strategijoje nėra paminėta, kad Rusija kelia grėsmę JAV ir Europai. Senojo žemyno valstybės taip pat kaltinamos trukdymu siekti taikos Ukrainoje.

Dokumente žadama, kad nebus jokios NATO plėtros, tokiu būdu dar kartą sužlugdant karo draskomos valstybės puoselėjamas viltis.

Interviu su „Politico“ metu D. Trumpas dar labiau paaštrino šią pasaulėžiūrą, vadindamas tokius miestus kaip Londonas ir Paryžius „braškančiais“ nuo migracijos iš Artimųjų Rytų ir Afrikos naštos.

[[ge:lrytas:lrytas:40588632]]

JAV prezidentas teigė, esą be migracijos politikos pokyčių kai kurios Europos valstybės „nebebus veikiančiomis šalimis“.

D. Trumpas atskirai išskyrė Londono kairiųjų pažiūrų merą Sadiqą Khaną. Imigrantų iš Pakistano sūnų ir pirmąjį musulmoną merą mieste JAV prezidentas vadino „katastrofa“, o dėl jo išrinkimo apkaltino imigraciją.

„Jis buvo išrinktas, nes atvyko tiek daug žmonių. Dabar jie už jį balsuoja“, – aiškino D. Trumpas.

Pati Europa kategoriškai nesutinka su tuo, kas sakoma dokumente, nes jis, kaip teigia žemyno politikai, perteikia D. Trumpo rėmėjų ir kraštutinės dešinės požiūrį.

Parama patenkinti ne visi

D. Trumpo administracijos nacionalinio saugumo strategijoje taip pat išreiškiama aiški parama kraštutinės dešinės partijoms Europoje.

Apie tai JAV prezidentas prabilo ir savo interviu „Politico“. D. Trumpas žadėjo ir toliau remti mėgstamus kandidatus rinkimuose visoje Europoje, net jei tai įžeistų vietos gyventojų jausmus: „Aš juos remsiu.“

„Aš rėmiau žmones, bet rėmiau tuos žmones, kurių daugelis europiečių nemėgsta. Aš rėmiau Viktorą Orbaną“, – sakė jis apie kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Vengrijos premjerą, kurį teigė gerbiantis už jo sienų kontrolės politiką.

[[ge:lrytas:lrytas:40588633]]

Tačiau tokia parama pradžiugino ne visas kraštutinės dešinės jėgas.

Vokiečių „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) D. Trumpo moralinę paramą vertina palankiai ir laiko būdu didinti šalies piliečių palankumą bei užbaigti politinę izoliaciją, o nuosaikesne jėga save pristatyti siekiantis Prancūzijos „Nacionalinis sambūris“ girtis JAV prezidento palaikymu anaiptol neskuba, rašo „Politico“.

AfD lyderiai džiūgavo matydami, kaip D. Trumpo administracija užsipuola pagrindinius Europos politinius lyderius ir jos palaikymu „patriotinėms Europos partijoms“.

„Tai yra tiesioginis mūsų darbo pripažinimas“, – JAV praėjusią savaitę paskelbus savo nacionalinio saugumo strategiją sakė AfD Europos Parlamente atstovaujantis Petras Bystronas, kurį cituoja „Politico“.

Tuo metu „Nacionalinio sambūrio“ lyderiai D. Trumpo ištiestos rankos paimti neskubėjo.

„Trumpas elgiasi su mumis kaip su kolonija – (visų pirma – red. past) savo retorika, kuri nėra didelė problema, bet ypač ekonominiu ir politiniu atžvilgiu“, – portalui „Politico“ sakė partijos atstovas Thierry Marianis.

Remiasi vidaus skaičiavimais

Pasak „Politico“, dviejų žinomiausių Europos nacionalistinių partijų skirtingos reakcijos į D. Trumpo pagyras aiškintinos skirtingais vidaus politikos skaičiavimais.

[[ge:lrytas:lrytas:40588629]]

Vokietijos vidaus žvalgybos tarnyba šių metų pradžioje paskelbė AfD ekstremistine organizacija, todėl partijai svarbu sudaryti stiprių ryšių su Vašingtonu įspūdį.

Nacionalistinė partija tikisi, kad tai jai padės normalizuoti įvaizdį ir pritraukti naujų rinkėjų, o kanclerio Friedricho Merzo partijai bus sunkiau pateisinti sprendimą nepriimti AfD į valdančiąją koaliciją.

Tuo metu Prancūzijos „Nacionalinio sambūrio“ tikslas – kurti nuosaikesnės politinės jėgos įvaizdį ir sulaukti daugiau centristinių pažiūrų rinkėjų palaikymo per 2027 m. prezidento rinkimus, kuriuos partija tikisi laimėti.

Vykdydama šią strategiją, partijos lyderė Marine Le Pen pernai dėjo aktyvias pastangas, kad pašalintų AfD iš „Tapatybės ir demokratijos“ grupės Europos Parlamente.

Politikos mokslininkas Jeanas Yves Camus taip pat pabrėžė ideologinius skirtumus tarp M. Le Pen ir D. Trumpo, ypač jos paramą gerovės valstybei ir socialinės apsaugos sistemai bei menką dėmesį socialiniam konservatizmui ir religijai.

Be to, „Nacionalinio sambūrio“ lyderiai gerai mato, kad Prancūzijoje itin nepopuliarus D. Trumpas laimėti vidaus rinkimų jiems anaiptol nepadės. Pasak „Politico“, Amerikos prezidentą neigiamai vertina net M. Le Pen partijos rėmėjai.

Po 2024 m. JAV prezidento rinkimų paskelbta „Odoxa“ apklausa, kurią cituoja „Politico“, parodė, kad D. Trumpą neigiamai vertino 56 proc. „Nacionalinio sambūrio“ rinkėjų; 85 proc. visų apklaustųjų jį vadino „agresyviu“, o 78 proc. – „rasistu“.

„Trumpizmas yra išskirtinai amerikietiškas reiškinys, kurio neįmanoma perkelti į Prancūziją“, – portalui „Politico“ sakė politikos mokslininkas.

„Marine Le Pen, kuri siekia normalizacijos, nėra suinteresuota būti siejama su Trumpu. Be to, ji dažnai kaltinama tarnavimu užsienio valstybėms – daugiausia Rusijai, – todėl ji negautų jokios naudos, jei būtų vadinama „Trumpo agente Prancūzijoje“, – pridūrė ekspertas.

D. Trumpo žodžiai sukėlė siaubą Europoje: iš eksperto – kritika žemynui