Berlyne sekmadienį įvyko dar vienos įtemptos taikos plano derybos tarp Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) derybininkų Steve'o Witkoffo ir Jaredo Kushnerio.

Po susitikimo S. Witkoffas pažymėjo, kad pasiekta „žymi pažanga“. Į derybas Ukraina atvyko pasirengusi aptarti skausmingus kompromisus, pavyzdžiui, atsisakyti NATO narystės siekimo mainais į saugumo garantijas ir surengti greitus rinkimus Ukrainoje.

Dienraštis „The Wall Street Journal“ rašo, kad pastaruoju metu derybos virto savotišku virvės traukimu ir be agresorės Rusijos dalyvavimo. Dabar abi pusės bando pajudėti iš aklavietės – pirmadienį Berlyne prasidėjo antrasis diskusijų ratas.

Leidinys „Bild“ skelbia, kad V. Zelenskis derybose išreiškė ribą, kurios neketina peržengti. Jis kategoriškai atmetė pasitraukimą iš Donbaso – vieną pagrindinių Kremliaus reikalavimų.

[[ge:lrytas:lrytas:40610305]]

Tuo metu pats Kremlius vis dar nerodo jokio susidomėjimo tartis ir keisti savo reikalavimų.

Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino patarėjas Jurijus Ušakovas anksčiau pažymėjo, kad Kremlius nepriims jokių taikos plano pakeitimų.

Į Rusijos nesusidomėjimą derybomis dėmesį atkreipė ir JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW). Analitikai pažymi, kad Kremlius pastaruoju metu rengia dirvą Ukrainos ir Europos parengtų taikos plano pataisymų atmetimui.

[[ge:lrytas:lrytas:40468726]][[ge:lrytas:lrytas:40576278]][[ge:lrytas:lrytas:40579190]][[ge:lrytas:lrytas:40588624]]

Esminė problema

Leidinys „Bild“ išskiria, kad pagrindinis taikos plano ginčų klausimas išlieka susijęs su teritorijomis.

Naujausioje taikos plano versijoje siūloma, kad Luhansko ir Donecko sritys būtų faktiškai pripažintos priklausančios Rusijai, o fronto linijos Chersono ir Zaporižios regionuose būtų užšaldytos.

Ukraina sutinka su laikinu fronto užšaldymu ir prarastų teritorijų valdymo perdavimu Rusijai. Tačiau, kaip skelbia „Bild“, šalis kategoriškai atmeta reikalavimą atitraukti kariuomenę iš viso Donbaso.

Reaguodama į tai, JAV pasiūlė kompromisą. Siūloma, kad Ukraina atsitrauktų maždaug iš 5,6 tūkst. kvadratinių kilometrų teritorijos Donecko regione, kuri taptų demilitarizuota ekonomine zona be Rusijos karių.

Rusija sutiko su šiuo pasiūlymu, tačiau pateikė ir savo sąlygą – ten įeitų tik Rusijos gvardija, o ne ginkluotosios pajėgos.

„Mes to nepriimsime. Tai reikštų Ukrainos kariuomenės kapituliaciją“, – „Bild“ sakė vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas.

V. Zelenskis, atmesdamas šį JAV kompromisą, pateikė ir savo pasiūlymą: „Jei Ukrainos kariai traukiasi, sakykime, penkis ar dešimt kilometrų, kodėl Rusijos kariai negalėtų taip pat atsitraukti tiek pat gilyn į okupuotas teritorijas?“

[[ge:lrytas:lrytas:40613459]]

Virvės traukimas

Nesutarimai teritoriniu klausimu derybas įvarė į aklavietę. „The Wall Street Journal“ rašo, kad sekmadienį beveik penkias valandas Berlyne trukęs susitikimas virto savotišku virvės traukimu.

Leidinys pažymi, kad Vašingtonas spaudžia kuo greičiau priimti susitarimą. Tuo metu V. Zelenskis ir Europos sąjungininkai kalba apie rimtus nesutarimus, kuriuos būtina išspręsti, norint pasiekti galutinę taikos plano versiją.

Viena pagrindinių ginčytinų klausimų – reikalavimas atitraukti Ukrainos pajėgas iš dar neokupuotų Donbaso dalių.

„The Wall Street Journal“ pažymi, kad Europa reikalauja aiškumo iš JAV. Pagrindinias keliamas klausimas yra kas būtų daroma, jei Rusija sulaužytų galima taikos susitarimą ir pradėtų naują invaziją.

Abu šie klausimai bus svarbiausi vykstant tolimesnėms deryboms Berlyne ir išliks esminiu išbandymu diskusijoms dėl karo pabaigos.

Sekmadienį S. Witkoffas pareiškė, kad Berlyne buvo aptartas taikaus sureguliavimo planas ir ekonominiai klausimai.

Vienas „The Wall Street Journal“ šaltinių, susipažinęs su derybų eiga, apibūdino jas kaip sudėtingas. Jis tvirtino, kad JAV greičiausiai nenori eiti į kompromisą dėl taikos susitarimo projekto.

[[ge:lrytas:lrytas:40613458]]

Leidinys pažymi, kad viena pagrindinių nesutarimų linijų tarp Vašingtono ir Kyjivo – skirtingas padėties fronte vertinimas ir požiūris, kaip tai turėtų veikti derybų procesą.

D. Trumpas ir daugelis jo administracijos atstovų mano, kad besitęsiant koviniams veiksmams Ukraina karą pralaimės.

Tačiau Ukraina ir Europa situaciją vertina kitaip. Jie įsitikinę, kad šalis gali kovoti bent vienus metus, jei sąjungininkai padidins karinę ir finansinę paramą.

Stebina JAV pozicija

Pirmadienį naujienų agentūros AFP šaltinis atskleidė daugiau detalių apie tai, kas vyko už uždarų durų Berlyne.

Derybose dalyvavusio pareigūno teigimu, JAV derybininkai vis dar reikalauja Ukrainos atsitraukimo iš neokupuotų Donbaso dalių – šių teritorijų nori Rusijos vadovas Vladimiras Putinas.

„Šiek tiek stebina, kad amerikiečiai šiuo klausimu laikosi rusų pozicijos“, – pridūrė jis.

ISW duomenimis, Maskva kontroliuoja beveik visą Luhansko regioną ir apie 80 proc. Donecko regiono.

[[ge:lrytas:lrytas:40613471]]

Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto (KIIS) pirmadienį paskelbta apklausa, kurioje dalyvavo 550 respondentų, parodė, kad Donbaso atidavimui prieštarautų 75 proc. ukrainiečių.

AFP šaltinis dėstė, kad derybose buvo aptartas Ukrainos siekis stoti į NATO, Rusijos okupuotos Zaporožės atominės elektrinės ateitis ir šalies prezidento rinkimus.

Jis paneigė Vokietijos žiniasklaidos pranešimus, esą Ukraina per derybas Berlyne atsisakė siekio stoti į NATO: „Ta dalis apie NATO nėra tiesa.“

„Jie vis dar nepateikia detalių apie saugumo garantijas. Tai vienas iš klausimų, kurį Ukraina bando išsiaiškinti. Jei ne NATO, tai kas? Be atsakymo į šį klausimą, negali būti atsakymo apie NATO“, – pridūrė šaltinis.

D. Trumpo administracija taip pat ragina surengti rinkimus Ukrainoje. Reaguodamas į tai AFP šaltinis klausė: „Jei jie reikalauja, mes galime surengti rinkimus. Bet tai yra saugumo klausimas.“

„Ar amerikiečiai pasirengę daryti spaudimą Putinui, kad jis sutiktų su paliaubomis? Nes iki šiol jis atsisako tai daryti“, – klausė pareigūnas.

Jis išdėstė ir Jungtinių Amerikos Valstijų poziciją derybose Zaporožė atominės elektrinės klausimu.

„Apskritai, idėja tokia, kad Amerika galėtų vienaip ar kitaip dalyvauti elektrinės valdymo, atstatymo ir elektros tiekimo procesuose“, – pareigūnas kalbėjo apie didžiausią Europoje branduolinę elektrinę, kurią kontroliuoja Rusija.

[[ge:lrytas:lrytas:40613474]]

AFP šaltinis pridūrė, kad iš taikos plano buvo išbrauktas pasiūlymas dėl bendros amnestijos visoms kare dalyvaujančioms šalims.

Kremlius ruošia dirvą

Dar vienas derybų veiksnys – Kremliaus veiksmai. ISW ir toliau vertina, kad Kremlius vis dar nerodo jokio noro sutikti su bet kokiu kompromisu.

Analitikai pažymi, kad Rusija pradėjo ruoštis Ukrainos ir Europos taikos plano pataisymų atmetimui.

Primenama, kad Kremlius jau atmetė svarbiausius originalaus 28 punktų taikos plano elementus, nors daug kur jie buvo palankūs pačiai Maskvai.

Kalbėdamas apie taikos planą, V. Putino patarėjas J. Ušakovas teigė, kad Rusija „labai aiškiai“ išdėstė savo poziciją ir turės „rimtų prieštaravimų“, jei bus bandoma keisti taikos plano nuostatas.

Jis pridūrė, kad Rusija nepriims nuostatų, susijusių su įvairiais „teritoriniais klausimais“ – tai apima ir bet kokias diskusijas apie buferinę zoną Donbase.

Tuo metu Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pripažino, kad Rusija nėra suinteresuota peržiūrėti Europos poziciją dėl taikos susitarimo.

ISW analitikai įvertino, kad šie pareiškimai rodo, jog Maskva siekia išlaikyti jai palankią status quo.

„Mes to nepriimsime“: taikos plano derybos Berlyne virto virvės traukimu