Taikos Ukrainoje planas šiandien turi daugybę juodraščių, bet nė vieno visoms pusėms priimtino varianto. Akivaizdu, kad į esminius klausimus vis dar lieka neatsakyta.

JAV į priekį stumiamas diplomatinis procesas, kuriuo siekiama užbaigti Rusijos pradėtą karą, pastaruoju metu įgavo smarkų pagreitį. JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniai, dirbantys prie galimo taikos susitarimo, jo kontūrus nuo gruodžio pradžios jau spėjo aptarti su Rusijos ir Ukrainos prezidentais bei svarbiausiais Europos lyderiais.

Baltieji rūmai teigia, kad per derybas su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu Berlyne gruodžio 14–15 d. pavyko pasiekti proveržį.

Kada realiai galėtų įsivyrauti taika ir kokiomis nuolaidomis ji būtų grindžiama? Ar tai būtų tvarus susitarimas, ar tik laikinas karo įšaldymas? Ir kas prisiimtų politinę atsakomybę, jei derybos žlugtų?

[[ge:lrytas:lrytas:40663908]]

Dokumentas keičiasi

Apie tai, kad Vašingtonas parengė galimo susitarimo dėl karo Ukrainoje pabaigos projektą, prabilta maždaug prieš mėnesį. Žiniasklaida pagrindiniu dokumento autoriumi įvardijo D.Trumpo specialųjį pasiuntinį Steve’ą Witkoffą.

Į viešumą pateko 28 punktų plano versija, bet dokumento autentiškumo Baltieji rūmai nei patvirtino, nei paneigė. Vis dėlto keli JAV žiniasklaidos kanalai planą analizavo kaip galimą derybų pagrindą.

[[ge:lrytas:lrytas:40675161]][[ge:lrytas:lrytas:40679718]][[ge:lrytas:lrytas:40679430]][[ge:lrytas:lrytas:40684505]]

Nuo to laiko S.Witkoffas ir prie proceso prisijungęs D.Trumpo žentas Jaredas Kushneris šį dokumentą aptarė su Ukrainos delegacija Vašingtone, su Vladimiru Putinu Maskvoje ir su V.Zelenskiu Berlyne.

Po kiekvieno susitikimo pranešta, kad dokumentas buvo redaguojamas.

Po S.Witkoffo ir J.Kushnerio vizito Rusijoje Kremliaus atstovas Jurijus Ušakovas pareiškė, kad kalbama jau ne apie 28, o apie 27 punktų planą, be to, amerikiečiai perdavė keturis papildomus dokumentus, kurių turinys nebuvo atskleistas.

Šiuo metu, pasak JAV ir Europos pareigūnų, Ukraina, ES lyderiai ir JAV aptaria jau 20 punktų dokumentą bei kelis priedus.

Ar tai vis dar tas pats pirminis taikos plano projektas, tik nuolat redaguojamas, ar jau keli skirtingi juodraščiai, su kuriais dirba Vašingtonas, Maskva, Kijevas ir Europa, nėra aišku. Taip pat lieka neatsakyta, kodėl iš pirminės versijos dingo net 7 punktai ir kokie būtent.

V.Zelenskis praėjusią savaitę aiškiai leido suprasti, kad tiesioginis Kijevo ir Maskvos dialogas nevyksta.

JAV pareigūnai kartoja, jog karo pabaiga pareikalaus kompromisų tiek iš Ukrainos, tiek iš Rusijos. Vis dėlto Kremlius apie galimas nuolaidas kalba kur kas rečiau nei Kijevas.

V.Putinas nesyk pabrėžė, kad Rusija pasirengusi dalyvauti derybose, tačiau tuo pat metu teigė, jog tikslų gali siekti ir karinėmis priemonėmis.

[[ge:lrytas:lrytas:40684657]]

Planui pažėrė kritikos

Kai žiniasklaidoje pasirodė pirmieji S.Witkoffo plano juodraščiai, nemažai analitikų atkreipė dėmesį, kad dokumentas akivaizdžiai atspindi Rusijos interesus.

Dalis punktų beveik pažodžiui kartojo ilgus metus Maskvos dėstomus reikalavimus. Bet buvo ir nuostatų, kurios prieštaravo oficialiai Kremliaus pozicijai.

Rusijos pareigūnų komentarai leido suprasti, kad net ir pirminė plano versija Maskvai kėlė klausimų.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas išsamiai kritikavo iniciatyvą: jis viena ar kita forma atmetė mažiausiai 7 iš 28 punktų, įskaitant Ukrainos saugumo garantijas.

Nuo to laiko dokumentas jau buvo pakoreguotas po derybų Europoje ir JAV ir, tikėtina, nauja versija Maskvai yra dar mažiau priimtina.

Kremlius tvirtina, kad pasirengęs rimtai svarstyti taikos planą tik remdamasis „supratimu“, pasiektu per D.Trumpo ir V.Putino susitikimą Aliaskoje rugpjūtį.

Bet kas tiksliai tada buvo sutarta, nėra aišku. JAV pareigūnai po šio susitikimo atrodė nusivylę, o realios pažangos siekiant taikos nebuvo.

[[ge:lrytas:lrytas:40684654]]

Pasak „Reuters“ šaltinių, per derybas Aliaskoje V.Putinas esą pareiškė, kad Rusija galėtų likti dabartinėje fronto linijoje Chersono ir Zaporožės srityse ir nereikalauti visiškos šių regionų kontrolės. Tai, ko gero, vienintelė reali nuolaida, apie kurią kol kas kalba Maskva.

Siūlo saugumo paketą

Pastaruoju metu žiniasklaidoje daugiausia kalbama apie kompromisus, kurių Jungtinės Valstijos tikisi iš Ukrainos. Po derybų Berlyne Baltieji rūmai pareiškė, kad pasiektas didelis progresas – esą išspręsta 90 proc. problemų, trukdančių taikai.

Gruodžio 14 d. V.Zelenskis pareiškė, kad kai kurie JAV ir Europos partneriai nepritaria Ukrainos narystei NATO. Toks pareiškimas buvo interpretuotas kaip galimas signalas apie pasirengimą atsisakyti įstojimo į Aljansą tikslo, nors jis įtvirtintas Ukrainos konstitucijoje.

V.Zelenskio teigimu, kompromisu galėtų tapti dvišalės saugumo garantijos su JAV, analogiškos NATO 5-ajam straipsniui, taip pat garantijos iš Europos šalių, Kanados, Japonijos.

Kijevui saugumo garantijos yra esminis klausimas: Ukrainos pareigūnai nekart pabrėžė, kad be jų jokia ilgalaikė taika nebus įmanoma.

Po derybų Berlyne paaiškėjo, kaip jos galėtų atrodyti.

JAV atstovai apibūdino siūlomą saugumo paketą kaip „platininį standartą“. Vašingtonas žada, kad susitarimas būtų ratifikuotas Senate, todėl turėtų teisinę galią. Ryškėja, kad svarstoma sukurti Europos vadovaujamas daugianacionalines ginkluotąsias pajėgas Ukrainoje, remiamas JAV. Šie daliniai padėtų atkurti Ukrainos kariuomenę ir užtikrintų oro erdvės saugumą.

[[ge:lrytas:lrytas:40684648]]

Taip pat numatomi ugnies nutraukimo stebėjimo ir pažeidimų atsakomybės mechanizmai.

Ką tai reikštų praktikoje ir ar NATO šalys tiesiogiai įsitrauktų į konfliktą, jeigu taikos susitarimas būtų pažeistas, iki galo nėra aišku.

Brėžia raudonąsias linijas

Vienas jautriausių klausimų susijęs su Donbaso teritorijomis, į kurias pretenduoja Rusija. Ji reikalauja, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos tiesiog pasitrauktų iš tų Donecko ir Luhansko sričių teritorijų, kurių rusų kariuomenė iki šiol nėra perėmusi į savo kontrolę.

V.Zelenskis atvirai kalba, kad JAV administracija spaudžia jį sutikti su tokiu sprendimu bent jau tam tikra forma.

Baltieji rūmai teritorinį klausimą laiko esminiu Kremliui ir tiki, kad susitarimas dėl teritorijų galėtų sustabdyti karą.

„Mūsų pozicija paprasta: teisinga yra stovėti ten, kur stovime dabar – palei kontaktinę liniją“, – teigė V.Zelenskis.

„Kad ir koks būtų sprendimas, ši teritorija yra Rusijos Federacijos teritorija“, – į tai atsakė V.Putino padėjėjas J.Ušakovas.

[[ge:lrytas:lrytas:40684643]]

Kita aštri tema – Ukrainos kariuomenės dydis. 2022 m. Rusija reikalavo sumažinti ją iki 85 tūkst. karių. Dabartinėse derybose kalbama apie 800 tūkst. karių taikos metu ir tai, tikėtina, Maskvai bus nepriimtina.

Kaip elgsis D.Trumpas?

Europos šalys atsidūrė sudėtingoje padėtyje: jos nori dalyvauti formuojant žemyno saugumo architektūrą, remti Ukrainą ir kartu nebloginti santykių su Jungtinėmis Valstijomis.

Ypač jautrus klausimas – įšaldyti Rusijos aktyvai, kurių apie 200 mlrd. eurų laikoma Belgijoje. Dalis ES šalių nori juos panaudoti Ukrainos reparacijoms, kitos prieštarauja dėl teisinių rizikų. JAV taip pat skeptiškai vertina šią idėją manydamos, kad pasikėsinus į aktyvus taikos derybos su Rusija gali žlugti.

Nors Baltieji rūmai šneka apie pažangą, nei Maskva, nei Kijevas neatrodo tikintys greita karo pabaiga. Tačiau abi pusės stengiasi nepykdyti D.Trumpo.

Kuria puse D.Trumpas galiausiai patikės labiau, neaišku. Daug kas priklausys nuo padėties fronte ir nuo to, ar Vašingtonas nuspręs tęsti tarpininkavimą, jeigu dabartinės derybos žlugs.

Kita vertus, JAV prezidentas jau nekart yra sakęs, kad neatmeta galimybės, jog Rusijai ir Ukrainai gali tekti viską išspręsti mūšio lauke.

Parengta pagal BBC inf.

Taikos derybose – migloti scenarijai: kas vyksta įtemptose diskusijose dėl Ukrainos likimo