Tailando šiaurės rytuose angare susibūrusi jaunų vyrų kompanija gamina alkoholinius gėrimus. Savo veikla jie meta iššūkį šio verslo galingiesiems.

Įvažiavus į žvyruotą stovėjimo aikštelę Sakon Nakone, ramioje provincijoje, garsėjančioje kalvomis ir ryžių laukais, darsyk tenka pasitikrinti palydovinę navigaciją.

Ji rodo, kad atsidurta prie „Onson“ spirito varyklos. Tačiau jei ne ranka tapytas piešinys ant sienos su naga – mitine gyvate, pavaizduota firmos logotipe, – būtų galima prisiekti, kad čia traktorių angaras.

Varykla – tai sandėlis su priestatu gale be jokių prabangos detalių, įskaitant ir elektrą. Šviesos išjungtos, langai atviri, o keli vyrai, įsitaisę turistinėse kėdėse, vėsinasi vėduoklėmis ir stebi, kaip ant maistui tinkamų plastikinių talpyklų burbuliuoja hidrauliniai vožtuvai.

[[ge:lrytas:lrytas:40556953]]

Tai tikrai ne ta aplinka, kurios tikėtumeisi iš vieno Tailando stipriųjų gėrimų mažųjų gamintojų. Tačiau šioje šalyje alkoholio gamyba dažnai neatitinka įprastų lūkesčių.

Kita vertus, Tailande beveik stebuklas, kad toks startuolis išsilaiko rinkoje.

„Jeigu Tailande mėginsi daryti savo verslą, gausi per galvą nuo valstybės, – sako mažos distilerijos bendraįkūrėjis Tigeris. – Todėl nepakanka vien noro pradėti ką nors naujo, drąsos ir truputėlio pinigų startiniam kapitalui.“

[[ge:lrytas:lrytas:40581146]][[ge:lrytas:lrytas:40556623]][[ge:lrytas:lrytas:40548915]][[ge:lrytas:lrytas:40236169]][[ge:lrytas:lrytas:40218440]]

Jau po 10 val. ryto Tigeris pakursto liepsną. Lauke saulė kepina skardinį stogą, o viduje jis kaitina ugnį: nori užvirinti didelę nerūdijančiojo plieno talpyklą, kurioje fermentuojama 800 litrų kokosų žiedų nektaro.

Esant 78 laipsnių temperatūrai alkoholis pradeda garuoti ir maždaug po trijų valandų žarnomis ir vamzdeliais laša į surinkimo talpyklą kaip stiprus distiliatas.

Tenka brautis per kliūtis

Tigeris iš tikrųjų yra Tammawitas Limlertcharoevanichas, tačiau visi jį vadina tiesiog Tigeriu. Jaunas vyras – fabriko įkūrėjas, vienas tų, kurie savo veikla bando laužyti Tailando socialinę tvarką.

Iki šiol šalyje galiojo taisyklė: kas viršuje, tas ir lieka viršuje, o kas apačioje, tas ir lieka apačioje. Daug startuolių steigėjų patiria nesėkmę. Tigerio nesustabdė kliūtys. Jo atveju – Tailando alkoholio įstatymai.

Pirmoji kliūtis – elektros energija. Nedidelėms įmonėms, tokioms kaip Tigerio, kurios per dieną gali pagaminti mažiau nei 30 tūkst. litrų alkoholio, pagal distiliavimo licenciją leidžiama naudoti tik 5 AG variklius. Tai prilygsta žoliapjovės pajėgumui.

Užuot paspaudęs elektrinio distiliavimo aparato mygtuką, Tigeris turi kaitinti talpyklas ant atviros ugnies. Patalpose jis negali įsirengti kondicionieriaus, nes peržengtų nustatytą energijos limitą. Institucijos, sako Tigeris, tikrina beveik kiekvieną mėnesį.

Antroji kliūtis – Tigeriui išduota distiliavimo licencija draudžia jo produktus žymėti kaip džiną.

[[ge:lrytas:lrytas:40590752]]

Geriausiu atveju jie gali būti vadinami „lao khao“ – baltuoju spiritu.

„Onson“ gaminamas iš neutraliojo alkoholio, gaunamo iš įvairių žemės ūkio žaliavų, po to dar kartą distiliuojamas.

Todėl ant savo butelių Tigeris užrašo „Gintanakarn“, tajų kalba tai reiškia „Įsivaizduok“. Tai nėra griežtai draudžiama, bet ir nevisiškai leidžiama.

„Turi elgtis gudriai, kad praslystum“, – tvirtina Tigeris.

Trečioji kliūtis – reklamos draudimas. Budizmą išpažįstančiame Tailande alkoholis negali būti reklamuojamas nei plakatuose, nei socialiniuose tinkluose. Niekur.

Tai nesvarbu didiesiems prekių ženklams – jų vis tiek pilna prekybos centrų lentynose. O nedidelėms bendrovėms, tokioms kaip garaže susibūrusi vaikinų kompanija, reklamos draudimas yra problema. Kaip kas nors galėtų sužinoti, kad toks startuolis egzistuoja?

Stoja prieš monopolijas

Tailando vyriausybė išduoda tik dviejų tipų distiliavimo licencijas, vadinamas bendruomenės ir specialiosiomis. Jos skirtos atskirti mažąsias įmones nuo stambiųjų. Tiksliau – nuo vieno didelio koncerno: „ThaiBev“ tiekia apie 90 proc. viso Tailando alkoholio.

Specialiosios licencijos leidžia eksportuoti produkciją ir taiko mažiau apribojimų, bet jas gauti sunku. Reikalaujama, pavyzdžiui, mažiausiai 30 tūkst. litrų per dieną gamybos pajėgumo ir aplinkosaugos sertifikatų.

[[ge:lrytas:lrytas:40590793]]

Bendruomenės licencijos, tokios, kokią turi „Onson“, pasiekiamos lengviau, tačiau jose gausu ribojimų. Pavyzdžiui, galima turėti ne daugiau kaip šešis darbuotojus.

Tokiam prekės ženklui kaip „Onson“, kuris per metus pagamina vos kelis tūkstančius butelių, šie apribojimai atrodo neįveikiami. „Bet aš to nelaikau problema, – sako Tigeris. – Tai iššūkis, kuriuo didžiuojuosi.“

Ribojantys įstatymai patikimai apsaugo didžiuosius nuo konkurencijos, tad nenuostabu, kad leido tokiems milžinams kaip „ThaiBev“ dominuoti.

Tačiau pastaraisiais trejais metais amatininkiškas distiliavimas Tailande suklestėjo. Tigeris skaičiuoja, kad dabar yra daugiau nei 100 mažųjų tajų prekių ženklų.

„Daugeliui iš mūsų tai kovos su monopolizacija simbolis“, – teigia jis. Tai taip pat judėjimas, keičiantis mąstymą ir griaunantis stigmas.

Tigerio angare tvyro saldus kvapas, oras nuo garų drėgnas. Patalpoje palei lubas išvedžioti variniai vamzdžiai, aplink stovi cisternos. „Viską padarėme patys“, – pabrėžia Tigeris.

Ne vienoje šalyje žmonėms, kurie pradeda verslą, skiriamos dotacijos, o Tailande už inovacijas baudžiama.

Vyriausybė galėtų pakeisti įstatymus, bet užsiima tuo, kas šalyje užkerta kelią naujovėms. Dėl to Tailandas ekonomiškai atsilieka, palyginti su Pietų Azija. Jauniems žmonėms čia mažai gerų darbo vietų.

[[ge:lrytas:lrytas:40590794]]

2020 m. Tigerio kartos žmonėms trūko kantrybė. Dešimtys tūkstančių tajų užblokavo gatvių sankryžas, reikalavo daugiau demokratijos ir galimybių, mažiau valdžios įtakingiesiems. Tailande kariškiai ir karališkieji rūmai turi didžiulę įtaką. Protestuodami žmonės norėjo tai pakeisti.

Dabar jų balsai nutildyti. Jaunimas nebedrįsta išeiti į gatves.

Kodėl Tigeris ir jo žmonės vis dar čia?

Jo nuomone, skųstis nėra prasmės: „Tai sulaiko nuo siekio ką nors daryti. Tada jau laimi kiti.“

Pasilikęs kibo į darbą

Savo produkcijai gaminti Tigeris naudoja tai, kas čia auga. Jo gimtinė – Šiaurės Rytų Tailandas, kur vyrauja žemės ūkis.

Daugelis jaunų žmonių išvyksta ieškoti laimės į šalies sostinę Bankoką. Tie, kurie pasilieka, kimba į darbą.

Tigeris mokėsi iš prancūzo, stebėjo vokiečio darbą, lankėsi distiliavimo gamyklose Singapūre ir Honkonge.

Tigerio tėvas davė jam truputį pinigų iš šeimos įmonės, parduodančios Budos statulas.

Gamyba trunka kelis mėnesius. Kompanija paruošia nektarą iš kokosų žiedų ir palieka jį fermentuotis keturias savaites. Pirmą kartą jis kaitinamas ant didelės ugnies. Distiliatas laikomas kelias savaites, kol tampa tinkamas tolesniam procesui.

Paskui suteikiamas aromatas naudojant vietinius augalus. Distiliavimas atnaujinamas, gėrimas maišomas su vandeniu.

Pasak Tigerio, šis procesas reikalauja kantrybės ir laukimo – nieko negalima pagreitinti ar sutrumpinti.

Gali būti, kad metų pabaigoje įstatymai bus švelnesni. Tigeris mano, kad tai gerai, tačiau nebėra labai svarbu: jis ir jo draugai produkciją jau gamina.

Redakcijos pastaba. Šis tekstas yra publicistinis. Jame pateikiama informacija apie Tailando alkoholio pramonės teisinius ir ekonominius ypatumus. Tekstas nėra alkoholio reklama arba skatinimas vartoti alkoholinius gėrimus.

Parengta pagal „Punch“ ir „Spiegel“ inf.

Lietuvių pamėgtame Tailande užvirė arši kova: susikibo dėl alkoholio