Savaitgalį įvykdęs karinę intervenciją Venesueloje, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Donaldas Trumpas atvėrė seną žaizdą, pareiškęs, kad Amerikai žūtbūt reikia Grenlandijos dėl nacionalinio saugumo priežasčių.

Šie pranešimai vėl sukėlė nerimą, kad D. Trumpo administracija rimtai siekia Danijai priklausančios teritorijos kontrolės, ir sukėlė sąmyšį tiek Kopenhagoje, tiek pačioje Grenlandijoje. „Dabar jau gana“, – pareiškė salos ministras pirmininkas Jensas Frederikas Nielsenas po pakartotinių JAV prezidento grasinimų.

Laikraštis „The New York Times“ pranešė, kad apie ketinimus įsigyti Grenlandiją slaptame susitikime su JAV įstatymų leidėjais Kapitolijuje pranešė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, pridurdamas, kad D. Trumpo administracija neketina vykdyti karinės invazijos.

Pranešama, kad pats D. Trumpas paprašė savo padėjėjų pateikti atnaujintą Grenlandijos įsigijimo planą.

[[ge:lrytas:lrytas:40862150]]

Baltieji rūmai trečiadienį naujienų agentūrai „Reuters“ pažymėjo, kad Grenlandijos įsigijimas yra JAV nacionalinio saugumo prioritetas ir labai svarbus siekiant atgrasyti priešininkus Arkties regione.

Pareiškime Baltieji rūmai dėl karinių pajėgumų naudojimo galimybės nurodė: „Prezidentas ir jo komanda svarsto įvairias galimybes, kaip pasiekti šį svarbų užsienio politikos tikslą, ir, žinoma, JAV kariuomenės panaudojimas visada yra galimybė, kuria gali pasinaudoti vyriausiasis vadas.“

„Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ kalbinti europarlamentaras Petras Auštrevičius ir „Atlantic Council“ analitikė Agnia Grigas paaiškino, kokie scenarijai galėtų klostytis Grenlandijoje ir kaip tai paveiks transatlantinius santykius.

[[ge:lrytas:lrytas:40845386]][[ge:lrytas:lrytas:40861964]][[ge:lrytas:lrytas:40862908]][[ge:lrytas:lrytas:40867131]]

D. Trumpas tikisi Grenlandijos kontrolės

D. Trumpas grasinimų Grenlandijai pažėrė dar savo antrosios kadencijos pradžioje. Jau tuomet kai kurie baiminosi didelės, istoriškai tvirtų transatlantinių santykių griūties.

Tačiau dabar, kai savaitgalį D. Trumpo administracija surengė sėkmingą ir efektyvią karinę intervenciją, grįžimas prie tokios retorikos suskambo grėsmingiau.

D. Trumpas taip pat neapsiribojo grasinimais Grenlandijai. Jis perspėjo Kolumbiją ir jos prezidentą Gustavo Petro bei prabilo apie galimą Kubos režimo griūtį. Tad savaime kyla klausimas, ar grįžimas prie agresyvios retorikos dėl Danijai priklausančios salos dabar jau gali virsti veiksmais?

A. Grigas pažymėjo, kad atsinaujinę D. Trumpo ir jo administracijos grasinimai po karinės intervencijos Venesueloje skamba kitaip.

„(Skamba – red. past.) šiek tiek grėsmingai, kad prezidento D. Trumpo veiksmai gali būti grėsmingi Grenlandijai. Tai yra visiškai skirtingos situacijos, visiškai skirtingas kontekstas. Viena galime pasakyti, kad D. Trumpo administracija imasi gerokai aktyvesnės Amerikos rolės, bando atstatyti Amerikos galią.

Ir Grenlandija yra vienas iš Trumpo strateginių tikslų. Reikia pripažinti, kad jis apie Grenlandiją kalbėjo ir savo pirmoje kadencijoje. Tai nėra naujas jo tikslas“, – dėstė ji.

„Atlantic Council“ analitikė paaiškino, kad pagrindinis D. Trumpo tikslas yra sutvirtinti JAV poziciją Vakarų pusrutulyje. Tuo tarpu Grenlandijoje yra daug jūros ir vandens judėjimo takų bei mineralų – tai svarbu JAV prezidento administracijai.

[[ge:lrytas:lrytas:40875942]]

„Jis turi tikslą ir tikisi, kad ras būdą, kad Grenlandija, na, spėju, jis tikisi, kad ji taps Amerikos teritorija arba turės kažkokį asociacijos susitarimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis“, – pažymėjo A. Grigas.

„Sky News“ pažymi, kad D. Trumpas yra pasiryžęs perimti Grenlandijos kontrolę, o Europa ir Kanada yra per silpnos, kad jį sustabdytų.

P. Auštrevičius nuramino dėl tiesioginio Venesuelos scenarijaus pasikartojimo. „Tiesą sakant, Grenlandijos ministras pirmininkas nėra, matyt, tiesioginė grėsmė Jungtinėms Amerikos Valstijoms, kaip tai buvo N. Maduro“, – teigė jis.

Tačiau, anot europarlamentaro, D. Trumpo administracijos sprendimo būdas realiai reiškia galimą įtaką Danijos suverenumui ir net galimą jo pažeidimą.

„Čia situacija, kaip besukiotum, yra visiškai skirtinga, bet vienaip ar kitaip be akivaizdžių tarptautinės teisės pažeidimų ji nesisprendžia. Todėl tai, vienaip ar kitaip, yra labai karštas klausimas.

Bet aš vis dar tikiuosi, kad Jungtinės Amerikos Valstijos, kurios yra didžiausia karinė galia, negali dangstytis vien tik saugumo sumetimais. Man tai sunkiai susiveda į sprendimą“, – aiškino P. Auštrevičius.

Sekmadienį D. Trumpas pareiškė, kad šis regionas dabar „tiesiog nusėtas Rusijos ir Kinijos laivais“ ir yra būtinas Vašingtonui nacionalinio saugumo sumetimais.

Ekonominiai resursai, kurie, kai kurių analitikų teigimu, stipriai domina D. Trumpo administraciją, yra sunkiai išgaunami Grenlandijoje. P. Auštrevičius pažymėjo, kad visame pasaulyje yra pigesnių alternatyvų, nereikalaujančių didesnių investicijų.

[[ge:lrytas:lrytas:40876084]]

Europarlamentaras pridūrė, kad be naujos industrinės infrastruktūros plėtros pačioje Grenlandijoje apie mineralų išgavimą net nėra ko svajoti.

CNN šaltiniai atskleidė, kad JAV valstybės departamentas parengė Grenlandijos gamtinių išteklių, įskaitant retuosius žemės elementus, analizę. Dokumente pažymima, kad nėra patikimų šių išteklių vertinimų, o jų gavyba būtų itin brangi dėl atšiauraus klimato ir infrastruktūros trūkumo.

„Todėl šie du argumentai sunkiai susiveda į tai, kad šiuo metu tai yra neišvengiamai pirmos svarbos klausimas Jungtinėms Amerikos Valstijoms, juo labiau Danijos suvereniteto pažeidimo sąskaita“, – apibendrino jis.

Karinius veiksmus įsivaizduoti įmanoma sunkiai

Kai kurie baiminasi, kad D. Trumpas bandys pakartoti savo karinę sėkmę Venesueloje. Vienas iš taikinių galėtų būti Grenlandija, turint omenyje, kad Baltieji rūmai tokios galimybės neatmetė.

„Atlantic Council“ analitikė A. Grigas pažymėjo, kad Grenlandijoje įsivaizduoti karinius veiksmus būtų sunkiai įmanoma. Tačiau visiškai atmesti – taip pat negalima.

„Vėlgi, jeigu kinai ar rusai pradėtų patys pasirašyti kažkokias sutartis, patys pradėtų steigti kokius nors didesnius verslus, bazes ir panašiai, na, tikriausiai teoriškai įmanoma, kad Amerika imtųsi griežtesnių priemonių, bent jau dabar, D. Trumpo administracijos metu, kad sustabdytų tokius veiksmus ir kad išlaikytų Grenlandiją neutralia arba padidintų Amerikos įtaką ten“, – dėstė analitikė.

Savo ruožtu, kalbėdamas apie D. Trumpo administracijos veiksmus ir agresyvią retoriką Grenlandijos atžvilgiu, P. Auštrevičius negailėjo griežtų žodžių.

[[ge:lrytas:lrytas:40876083]]

„Matote, šiuo metu aš pavadinčiau, kad Danija patiria hibridines politines, informacines, netgi dezinformacijos atakas iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Kalbėkime atvirai. Su tokiu patikimu partneriu, kaip Danija, taip elgtis yra tiesiog, aš sakyčiau, pavojinga. Politiškai pavojinga“, – teigė jis.

Europarlamentaras paaiškino, kad tokie žingsniai skatina radikalias ir revanšizmo turinčias politines jėgas Europoje. Atėjusios į valdžią, tokios partijos norėtų pakartoti tai, ką Grenlandijoje būtų padariusi JAV.

„Todėl aš manau, kad pats savaime toks kalbėjimas, tokia tezė, kad „mums reikalinga Grenlandija“, yra neteisingas. Reikėtų formuluoti kitaip: „mums reikėtų kokių nors susitarimų, papildomų susitarimų“.

Bet formuluotė, sakant tokius, aš sakyčiau, beveik ultimatumus, ar ne, suvereniai Danijos Karalystei, kuri yra ilgalaikė ir labai patikima NATO partnerė, Vakarų partnerė, aš manau, kad yra viso Vakarų pasaulio vienybės sąskaita“, – įvertino europarlamentaras.

A. Grigas „Žinių radijo“ laidoje laikėsi panašios nuomonės. „Aš manau, kad ta retorika ir kaip D. Trumpas diskutuoja šį klausimą tikrai nėra adekvati <...> Tai nėra tikrai tas diplomatiškas kelias.“

Tačiau „Atlantic Council“ analitikė pažymėjo, kad D. Trumpas nėra diplomatiškiausias prezidentas ir daug nesvarsto apie savo žodžius. Jis viską sako paprastai, siekdamas greičiau išreikšti savo mintį ir tikslus.

Didelė krizė

Remiantis „The Economist“ duomenimis, D. Trumpo administracija rengia laisvosios asociacijos susitarimo (Compacts of Free Association, COFA – angl.) projektą, kuris bus tiesiogiai pasiūlytas Grenlandijai.

[[ge:lrytas:lrytas:40876081]]

Tokias sutartis JAV yra sudariusi su mažomis Ramiojo vandenyno valstybėmis. Jos numato suteikti JAV ginkluotosioms pajėgoms veiksmų laisvę dalyvaujančiose šalyse, mainais užtikrinant muitų netaikymą prekybai.

Leidinio duomenimis, D. Trumpo pareigūnai jau bandė surengti tiesiogines derybas su Grenlandijos valdžia, bet gavo neigiamą atsakymą. Tuo tarpu Danija pažymėjo, kad Grenlandijoje jau yra įkurta JAV karinė bazė, o sutartis su Kopenhaga neriboja JAV kariuomenės skaičiaus saloje.

Prasidėjus kalboms apie galimus pasiūlymus dėl Grenlandijos kontrolės, iškilo klausimas: ar vien intencija eiti į kompromisus ir keisti nusistovėjusią situaciją nebūtų Europos silpnybės ir pralaimėjimo ženklas?

P. Auštrevičiaus nuomone, pirmiausia tai būtų didelė nusistovėjusių santykių krizė ir tarptautinės teisės sistemos pralaimėjimas. Tuomet situacija būtų sunkiai atstatoma į status quo.

„Matot, tai pažeistų giluminius pasitikėjimo santykius tarp, na, sakyčiau taip, realių partnerių – Vakarų partnerių. Ir jeigu tai įvyktų, tai pažeistų daugelį susitarimų ir politikos principų.

Todėl, aš manau, reikėtų daryti viską, kas įmanoma, kad status quo būtų išlaikytas. Savo likimą turi spręsti Grenlandijos savivalda ir gyventojai Danijos Karalystės rėmuose.

Ar, sakykime taip, Europos Sąjunga gali pasiūlyti kažkokias garantijas, jeigu Jungtinės Amerikos Valstijos taip jaučiasi nesaugios būdamos šalia Grenlandijos, kur šiuo metu aš tikrai nematau tokio greito situacijos blogėjimo“, – dėstė europarlamentaras.

P. Auštrevičius atkreipė dėmesį, kad D. Trumpui dabar reikėtų spręsti klausimus Ukrainoje, o ne Grenlandijoje: „Štai, kur greita jo reakcija ir, sakykime taip, temperamentas būtų labai sveikintinas. Tuo tarpu aš manau, kad situacija tikrai nebus, kaip čia pasakyti, save sprendžianti.

[[ge:lrytas:lrytas:40875945]]

Reikės, matyt, papildomų sprendimų ir paieškos. Todėl manau, kad tai nebus vien tik Danijos klausimas. Europos Sąjunga tikrai dalyvaus jos sprendime. O kaip išsispręs, tai, žinoma, priklausys ir ateities Europos Sąjungos ir JAV santykiai.“

Anot naujienų agentūros „Bloomberg“, Danijos vyriausybė rimtai susirūpinusi dėl D. Trumpo išpuolių, nelaikydama jų paprasčiausia retorika ar derybų taktika.

Danijos premjerė Mette Frederiksen į susidariusią situaciją sureagavo rimtai: „Jei JAV nuspręs pulti kitą NATO šalį, tada viskas baigsis, įskaitant NATO (veiklą – red. past.), o tai reiškia, kad ir saugumas, kuris buvo užtikrintas nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.“

A. Grigas į galimą derybų scenarijų sureagavo griežtai – kompromiso ieškojimas ir galimas nusistovėjusios situacijos keitimas būtų pralaimėjimas Europai.

„Bet Europa patiria nemažai pralaimėjimų. Ir aš sakyčiau taip – dėl to, kad Europai trūksta ryžto, trūksta geostrateginio mąstymo. Europa negalėjo pati sulaikyti Rusijos – negalėjo dėl Ukrainos, dėl Gruzijos, dėl Moldovos. Europa vis nori remtis Amerika ir NATO.

Ir čia, aš manau, šitas dar yra vienas Grenlandijos pavyzdys, kad trūksta pasitikėjimo Trumpo administracijai, jog Europa ar Danija sugebės atlaikyti Kinijos ar Rusijos spaudimą šioje labai strategiškai svarbioje teritorijoje“, – įvertino ekspertė.

Kalbėdamas apie Grenlandijos situacijos pasekmes Lietuvai P. Auštrevičius išryškino aiškią pasekmę – pasitikėjimo tarp Europos ir JAV krizę.

„Iš esmės mes įeiname į ilgalaikį nepasitikėjimo santykių etapą. Žinot, Danija yra labai patikima Vakarų pasaulio valstybė, be kita ko, daug padariusi transatlantiniam procesui, bendradarbiavimui ir panašiai.

[[ge:lrytas:lrytas:40875936]]

Ir kaip bus pasielgta šituo atveju, matyt, bus pavyzdys visiems, ypatingai europiečiams, ko galima tikėtis, kokį partnerį už Atlanto mes turime“, – dėstė jis.

Į terminus nereikėtų žiūrėti

Kalbant apie galimus scenarijus, leidinys „Politico“ publikacijoje antradienį pareiškė, kad D. Trumpo idėja perimti Grenlandiją į savo kontrolę gali būti įgyvendinta jau šiais metais.

Leidinio šaltiniai teigė, kad šį procesą Vašingtonas planuoja užbaigti iki liepos 4 dienos, kai bus minimos 250-osios JAV nepriklausomybės metinės, arba iki lapkričio mėnesį vyksiančių tarpinių rinkimų.

Europos analitinio centro „Eurasia Group“ vykdantysis direktorius Mujtaba Rahmanas pažymėjo, kad, siekdamas šio tikslo, D. Trumpas bandys organizuoti „politinės įtakos kampaniją, kad pakeistų esamą pusiausvyrą“.

Šios priemonės gali apimti vietos politikų papirkinėjimą, siekiant sustiprinti karinę ir civilinę kontrolę, „Politico“ sakė ekspertas, pridurdamas, kad rizika yra „reali ir rimta“.

A. Grigas nesureikšmino „Politico“ paskelbtų datų ir priminė, kad D. Trumpui sunkiai sekasi su terminais – užtenka prisiminti Ukrainą.

„Reikia prisiminti vien tik dėl Ukrainos, kiek jis turėjo įvairių simbolinių datų, terminų ir švenčių, iki kurių turėjo įsigalioti bent paliaubos. Tai kol kas jam su tuo nesisekė.

[[ge:lrytas:lrytas:40875935]]

Žinoma, D. Trumpas aktyviai ruošiasi 2026 metų rinkimams į Atstovų Rūmus ir norėtų kuo daugiau rezultatų parodyti Amerikos žmonėms. Ir, žinoma, net ruošiasi kitiems prezidento rinkimams, kad sustiprintų trumpistų ir MAGA pozicijas dėl būsimo kandidato.

Bet, vėlgi, aš kažkaip abejoju dėl šitų terminų, nes kol kas D. Trumpui su terminais sunkiai sekasi“, – dėstė ji.

Tuo tarpu P. Auštrevičius teigia, kad nereikėtų žvalgytis į simbolines datas, nes tai bet kuriuo atveju bus didžiulė krizė.

„Bet reikėtų ieškoti visų įmanomų sprendimų, kad taip neatsitiktų – perspėjant, siūlant sprendimus, bet jokiu būdu, kaip aš minėjau, einant ne konstitucingumo pažeidimo būdu. Kitaip sakant, pažeidžiant Danijos konstituciją ir tai pateikiant kaip pergalę savo nacionalinėje politikoje JAV. Tai tikrai būtų Piro pergalė“, – dėstė jis.

[[ge:lrytas:lrytas:40876134]]

[[ge:lrytas:lrytas:1031194]]

„Kalbėkime atvirai“: D. Trumpo kėslai Grenlandijoje turės aiškias pasekmes Lietuvai