Ukrainos prezidentūros vadovas nominaliai yra techninė pozicija. Tačiau iš tikrųjų tai – viena svarbiausių pareigų politinėje sistemoje ir dešinė valstybės vadovo ranka. Šią poziciją praėjusią savaitę užėmė Kyrylo Budanovas.

K. Budanovas yra buvęs Ukrainos karinės žvalgybos (GUR) vadovas. Jis baigė Odesos karo akademiją, tarnavo specialiose pajėgose ir buvo dalis vadinamosios 2245-osios kuopos, sukurtos padedant JAV Centrinės žvalgybos valdybos (ČŽV) Specialiųjų operacijų centrui.

Ukrainos prezidentūros vadovas taip pat yra pagrindinis derybininkas su Vakarais dėl karo pabaigos. K. Budanovas jau turi patirties – jis buvo įtrauktas ne tik į karo veiksmus, bet ir į pačias diskusijas su Rusija.

Ukrainiečių laikomas legenda, bet Rusijos ieškomas kaip nusikaltėlis, karo veteranas dabar turės visą prieigą prie V. Zelenskio ir vairuos prezidentūrą – Maskvai tai gali kelti didelį susirūpinimą.

[[ge:lrytas:lrytas:40828641]]

„Mes ir toliau dirbsime savo darbą – nugalėsime priešą, ginsime Ukrainą ir sieksime teisingos taikos“, – priėmęs paskyrimą sakė K. Budanovas.

Patyręs kariškis

K. Budanovas yra patyręs kariškis, dalyvavęs daugybėje slaptų misijų ir mūšių.

[[ge:lrytas:lrytas:40309463]][[ge:lrytas:lrytas:40452874]][[ge:lrytas:lrytas:40817311]][[ge:lrytas:lrytas:40820371]]

Po to, kai 2014 m. Rusija okupavo Krymą, K. Budanovas dalyvavo keliose misijose, kurių metu šalies pajėgos įsiveržė į šį pusiasalį. Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas taip pat tarnavo Donbase.

Vienintelė informacija apie tuometinę jo veiklą buvo ta, kad 2016 m. jis dalyvavo specialiųjų pajėgų reide Kryme, per kurį žuvo keli Rusijos agentai.

Po vieno iš kitų reidų ČŽV jį pervežė į pagrindinę JAV karinės medicinos ligoninę – Nacionalinį karinės medicinos centrą Betesdoje. Ten gydomi ir JAV prezidentai.

Pats K. Budanovas apie savo tarnybą nedaugžodžiauja, tik atskleidė, kad buvo tris kartus sužeistas – vieną kartą skeveldros pataikė netoli širdies. Dėl šautinės žaizdos alkūnėje matyti, kad jo dešinė ranka sustingusi.

Būdamas 34 metų, tuomet dar niekam nežinomas pulkininkas K. Budanovas 2020 metais tapo Pagrindinės žvalgybos valdybos (GUR) vadovu. Po trejų metų jis pakilo iki generolo leitenanto laipsnio.

Likus keliems mėnesiams iki Rusijos plataus masto invazijos, jis numatė didelį puolimą, kai visas pasaulis neigė Maskvos ketinimus.

Po kiek mažiau nei šešerių metų jis vėl pakilo karjeros laiptais.

Po Ukrainą sukrėtusio korupcijos skandalo, pareikalavusio jo pirmtako Andrijaus Jermako atsistatydinimo, sausio 2 d. K. Budanovas tapo šalies prezidentūros vadovu.

[[ge:lrytas:lrytas:40906502]]

Asimetrinio karo meistras

Ukrainoje K. Budanovas žinomas kaip vienas pagrindinių pasipriešinimo Rusijos agresijai veikėjų.

Pasak HUR atstovo, į jį kėsintasi daugiau nei 10 kartų. 2019 m. Kyjive sprogo jo automobilis – tuo metu šis išpuolis buvo siejamas su Rusijos saugumo tarnybomis.

Ukrainoje esantis Razumkovo centras pažymėjo, kad K. Budanovo vadovaujama GUR 2025 m. gruodį sulaukė daugiau nei 70 proc. ukrainiečių pasitikėjimo.

Apklausų duomenimis, jį kaip galimą prezidentą palaikė apie 10 proc. Ukrainos gyventojų. Daugiau palaikymo turi tik dabartinis prezidentas Volodymyras Zelenskis ir buvęs ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas.

Tarptautinėje konferencijoje Kyjive 2023 m. rugsėjį jis sulaukė plojimų atsistojus dar prieš pasakydamas kalbą; pareigūnai būriavosi, kad su juo nusifotografuotų. 2024 m. V. Zelenskis jį paskelbė „Ukrainos didvyriu“.

Tačiau jo prognozė, kad Ukrainos kariuomenė 2023 m. įžengs į Krymą, neišsipildė, o Maskva nuo to laiko sustiprino puolimą ir užėmė daugiau teritorijos.

Rėmėjai jį apibūdina kaip asimetrinio karo meistrą. Tiek Ukrainoje, tiek užsienyje jis pirmiausia siejamas su slaptomis operacijomis – įskaitant aukšto rango Rusijos karininkų ir propagandistų nužudymus, Kerčės tilto sprogdinimą ir operaciją „Voratinklis“.

[[ge:lrytas:lrytas:40906507]]

K. Budanovas prisiėmė atsakomybę už kelias operacijas Rusijoje, įskaitant dronų smūgį į naftos perdirbimo gamyklą Sankt Peterburge – toli nuo fronto linijos.

Jos yra vienas pagrindinių Rusijos taikinių. Nuo invazijos pradžios Rusija bent du kartus taikėsi į karinės žvalgybos būstinę Kyjive, o 2023 m. gegužę tvirtino nužudžiusi K. Budanovą.

Jo žmona 2023 m. išgyveno bandymą apnuodyti, pranešė karinė žvalgyba.

Tačiau tai nesustabdė K. Budanovo. 2024 m. vasario 1 d. jis perspėjo, kad „atakų prieš Rusijos infrastruktūrą bus daugiau“. Po kelių valandų jo agentūra pareiškė Kryme nuskandinusi Rusijos karo laivą.

Žiniasklaida plačiai aprašė K. Budanovo „šaltą žvilgsnį“, „paslaptingumą“, „nepalaužiamumą“ ir „šypsenos nebuvimą“. Bent iš dalies tai yra sąmoningai kuriamas žiniasklaidos įvaizdis.

K. Budanovas net neslepia metodų, kuriais remiasi – dar 2023 m. jis sakė, kad Ukrainoje jau veikia „Mossad“ kopija.

Jis turi viešą profilį, neįprastą karinės žvalgybos vadovui – dažni interviu, aktyvi socialinių tinklų veikla.

K. Budanovas paaiškino, kad tokių veiksmų reikia vedant informacinį karą prieš Rusiją.

[[ge:lrytas:lrytas:40906505]]

Dalyvavo derybų procese

Naujojo Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo vaidmuo derybų procese mažiau žinomas. Tačiau, kaip pažymi leidinys „Meduza“, jis buvo labai reikšmingas.

Būtent GUR 2022 m. kovo mėn. užmezgė pirmą nuolatinį ryšio kanalą su Rusijos puse. Iš pradžių šie kontaktai turėjo labai ribotą tikslą – apsikeisti belaisviais ir mirusiųjų kūnais.

Ukrainos pusėje šiais kontaktais rūpinosi K. Budanovo pavaduotojas Dmitrijus Usovas, o Rusijos pusėje – GRU generolas Aleksandras Zorinas.

Toks karinių žvalgybos tarnybų bendradarbiavimas karo metu yra sena tarptautinė tradicija. Per Rusijos plataus masto invaziją jis pasirodė kaip pats stabiliausias ir efektyviausias komunikacijos būdas.

Per šį kanalą buvo vykdomos derybos dėl „Azovstal“ gynėjų pasidavimo ir į nelaisvę patekusių Ukrainos karių paleidimo 2022 m. gegužę. Belaisvių mainų mechanizmas veikia beveik be pertrauką viso karo metu.

GUR, tikėtina, taip pat dalyvavo didelės grupės Baltarusijos politinių kalinių paleidime 2025 m. gruodį. Dauguma jų vėliau buvo perduoti Ukrainai – kaip teigė Baltarusijos valdžia, „mainais į sužeistus ir į nelaisvę patekusius rusus ir baltarusius“.

Tarp paleistųjų buvo ir Ukrainos piliečiai, nuteisti Baltarusijoje už šnipinėjimą.

[[ge:lrytas:lrytas:40906512]]

2025 m. lapkritį V. Zelenskis įtraukė K. Budanovą į delegaciją, kuri derėjosi dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo 28 punktų taikos plano.

JAV kariuomenės sekretorius Danas Driscollas, pristatęs planą V. Zelenskiui, keliavo į Abu Dabį. Ten K. Budanovas susitiko su Rusijos GRU atstovais. Pranešama, kad tarp jų galėjo būti netgi šios Rusijos žvalgybos agentūros vadovas Igorius Kostjukovas ir A. Zorinas.

Šis susitikimas tapo žinomas tik dėl D. Driscollo netikėto atvykimo – ir tikėtina, kad buvo daug tokių susitikimų.

Tuomet buvo tikimasi, kad K. Budanovas vyks į Majamį deryboms su JAV specialiuoju prezidento pasiuntiniu Stevu Witkoffu. Tačiau galiausiai delegacijoje vietą gavo K. Budanovo pavaduotojas Vadimas Skibickis.

Gerbiamas JAV

D. Trumpo užsienio politikos komanda jau seniai pažįsta K. Budanovą.

„The Washington Post“ šaltinis teigė, kad K. Budanovas yra gerbiamas įvairių administracijos frakcijų. Jis laikomas blaiviu realistu – priešingai nei jo pirmtakas A. Jermakas, kuris daug ką Vašingtone tiesiog erzino savo požiūriu ir Amerikos politinių realijų nežinojimu.

K. Budanovas yra unikalioje derybinėje pozicijoje, nes yra užmezgęs kontaktus tiek su JAV, tiek su Rusija.

[[ge:lrytas:lrytas:40906501]]

Kremliaus žvalgybų vadovai I. Kostjukovas ir A. Zorinas jau buvo Rusijos delegacijos dalis Stambule vykusiose derybose su Ukraina 2025 m. gegužę.

Dar 2025 m. sausį K. Budanovas uždarame posėdyje Ukrainos parlamentarams sakė: „Jeigu iki vasaros nebus rimtų derybų, gali prasidėti labai pavojingi procesai dėl pačios Ukrainos egzistencijos.“

Tačiau derybas tarp Rusijos ir Ukrainos pavyko surengti iki vasaros – jos vyko dar gegužę.

Nuo tada K. Budanovas keletą kartų viešai komentavo galimybes dėl paliaubų. Prieš pasirodant D. Trumpo taikos planui spalį, jis pareiškė, kad jei Ukrainai tektų padaryti teritorinių nuolaidų, jam asmeniškai tai būtų „blogas rezultatas“, bet „išgelbėti tūkstančius ir tūkstančius gyvybių“ būtų tikras palaiminimas.

Pasak „Politico“, jei bus padarytos teritorinės nuolaidos, K. Budanovas, būdamas prezidentūros vadovu, turės padėti V. Zelenskiui „parduoti“ šias sąlygas Ukrainos visuomenei – ir tam prireiks viso jo populiarumo bei visuomenės pasitikėjimo.

Antradienį K. Budanovas ir V. Zelenskis vyko į Paryžių deryboms su Europos „norinčiųjų koalicija“ dėl pokarinių Ukrainos saugumo garantijų.

Jis vilkėjo ne tik tradicinį karinės stiliaus kostiumą, kurį nešioja Ukrainos pareigūnai, bet ir uniformos švarką su GUR ženkleliu.

Derybose Ukraina, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė susitarė dėl „daugiataučių pajėgų“ dislokavimo Ukrainos teritorijoje po konflikto pabaigos.

K. Budanovas apibūdino šį susitarimą: „Ne visa informacija gali būti paviešinta, bet jau yra konkrečių rezultatų. Mūsų darbas tęsiasi. Ukrainos nacionaliniai interesai bus apsaugoti.“

Rusijai varo siaubą, o JAV – pagarbą: kas yra nauja V. Zelenskio dešinioji ranka