Tokio JAV žingsnio pasaulis nebuvo regėjęs daugiau negu tris dešimtmečius: buvo sučiuptas pareigas einantis užsienio valstybės vadovas ir jėga išgabentas iš savo šalies, kad Niujorke stotų prieš baudžiamąjį teismą.

Venesuelos prezidentas 63 metų Nicolasas Maduro ir jo sutuoktinė 69-erių Cilia Flores sulaikyti Karakase per priešaušriu surengtą reidą, kurį įvykdė JAV specialiųjų operacijų pajėgos.

Tai buvo kelių mėnesių slapto žvalgybinio darbo ir JAV prezidento Donaldo Trumpo nurodymu palaipsniui didinto karinio spaudimo siekiant nuversti autoritarinį lyderį kulminacija.

Pati operacija truko mažiau negu pusvalandį, tačiau jai pasirengti prireikė mėnesių repetavimo ir milžiniškos orlaivių bei žvalgybos priemonių armados, kuri nuolatos sekė N.Maduro elgesio įpročius.

[[ge:lrytas:lrytas:40898653]]

Panašus atvejis buvo tik 1989 m., kai amerikiečiai per karinę operaciją Panamoje suėmė šalies faktinį vadovą Manuelį Noriegą. Generolas buvo išgabentas į Jungtines Valstijas, kur Majamyje stojo prieš teismą dėl narkotikų kontrabandos, pinigų plovimo ir kitų nusikaltimų.

Tąsyk Panamoje žuvo 23 amerikiečiai, o šįkart Venesueloje – nė vieno. Tačiau kartu kilo virtinė neatsakytų klausimų.

Ar tokia preciziška operacija būtų buvusi įmanoma be vietinių struktūrų ar artimos N.Maduro aplinkos pagalbos? Ar tam turėjo įtakos Vašingtono pažadėta 50 mln. dolerių premija už Venesuelos diktatoriaus sulaikymą? Ar JAV prieš imdamasi veiksmų Karakase dėl kokių nors mainų nesusitarė su Rusija, kuri yra viena svarbiausių Venesuelos režimo rėmėjų? Ir ar šis precedentas neperžengia tarptautinės teisės ribų bei pačių JAV anksčiau deklaruotų principų?

[[ge:lrytas:lrytas:40897815]][[ge:lrytas:lrytas:40885904]][[ge:lrytas:lrytas:40885863]][[ge:lrytas:lrytas:40868176]]

Sekė kiekvieną žingsnį

Rugpjūtį JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) pareigūnų grupė slapta prasiskverbė į Venesuelą turėdama planą rinkti informaciją apie N.Maduro, kurį D.Trumpo administracija buvo pavadinusi narkoteroristu.

CŽA komanda Karakase dirbo slapta ir ištisus mėnesius liko nepastebėta. Per tą laiką surinkta žvalgybinė informacija apie Venesuelos lyderio kasdienius maršrutus, judėjimo laiką ir saugumo įpročius. Šie duomenys, gauti pasitelkus prezidentui artimą žmogiškąjį šaltinį ir virš miesto slapta veikusius stebėjimo dronus, leido iki smulkiausių detalių atkurti N.Maduro kasdienę rutiną.

Tai buvo itin pavojinga misija: JAV ambasadai Karakase nuo 2019 m. esant uždarytai, CŽA pareigūnai negalėjo veikti po diplomatine priedanga. Vis dėlto užduotis buvo įvykdyta.

Aukščiausias JAV karinis pareigūnas – Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Danas Caine’as pabrėžė, jog žvalgybinė informacija leido tiksliai žinoti, kur N.Maduro juda, ką valgo, kokius augintinius laiko.

Šie duomenys tapo lemiami praėjusio šeštadienio paryčiais surengtam elitinių sausumos pajėgų „Delta Force“ reidui. Anot pareigūnų, tai buvo rizikingiausia tokio pobūdžio JAV misija nuo 2011 m., kai Karinio jūrų laivyno specialiųjų pajėgų būrys „SEAL Team 6“ Pakistane nukovė Osamą bin Ladeną.

Operaciją Karakase, pavadintą „Absoliutus ryžtas“, D.Trumpas pristatė kaip smūgį narkotikų kontrabandai.

„Mes valdome Venesuelą, – pareiškė JAV prezidentas suėmus N.Maduro ir prakalbo apie planus įkvėpti naujos gyvybės Monroe doktrinai – dar 1823 m. priimtam dokumentui, kuriuo siekta neleisti Europos valstybėms kištis į Lotynų Amerikos reikalus. – Amerikos dominavimas Vakarų pusrutulyje daugiau niekada nebebus kvestionuojamas.“

[[ge:lrytas:lrytas:40900259]]

Įtampa nuolatos augo

Ruošiantis operacijai „Delta Force“ komandosai repetavo išgabenimą pilno masto N.Maduro komplekso makete, pastatytame Kentukyje. Jie treniravosi kuo sparčiau išsprogdinti plienines duris.

Augant įtampai N.Maduro nuolat keitė buvimo vietą judėdamas tarp 6–8 objektų, o JAV ne visuomet iki vėlyvo vakaro sužinodavo, kur jis ketina apsistoti. Operacijai pradėti buvo būtinas patvirtinimas, kad diktatorius yra būtent tame komplekse, kurį kariai buvo pasirengę šturmuoti.

Vašingtonas taip pat griebėsi ir kitų priemonių spaudimui didinti. Savaite anksčiau CŽA sudavė drono smūgį Venesuelos uosto infrastruktūrai, o JAV kariuomenė kelis mėnesius vykdė teisiškai ginčijamą operacijų prieš numanomus narkotikų prekeivius kampaniją Karibų jūroje ir rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje, per kurią buvo sunaikinta dešimtys laivų ir žuvo mažiausiai 115 žmonių.

Anot D.Trumpo, paskutinėmis dienomis N.Maduro bandė užkirsti kelią amerikiečių reidui siūlydamas Jungtinėms Valstijoms prieigą prie Venesuelos naftos.

Vieno JAV pareigūno teigimu, gruodžio 23-iąją Vašingtono pateiktas susitarimo variantas būtų reiškęs, kad diktatorius paliktų šalį ir išvyktų į Turkiją. Šį planą N.Maduro esą atmetė piktai, parodydamas, kad rimtoms deryboms nėra nusiteikęs.

Tuomet atvertas kelias suėmimo misijai, kuri baigėsi tuo, kad N.Maduro su žmona buvo išgabentas į JAV ir įkalintas Brukline.

Jam pateikti kaltinimai vadovavus tarptautiniam narkotikų tinklui ir sąmokslu tiekti kokainą į JAV, o sutuoktinei – dalyvavimu narkotikų kontrabandos schemose ir pinigų plovimu.

[[ge:lrytas:lrytas:40900297]]

Sulaukė tinkamo laiko

Venesuelos valdžiai netrūko ženklų, kad Vašingtonas ruošiasi veiksmams. Vis dėlto JAV kariškiai siekė išsaugoti vadinamąją taktinę staigmeną – taip pat, kaip vasarą vykdytoje operacijoje prieš Irano branduolinius objektus.

Apie tai, kas planuojama Karakase, nebuvo informuoti netgi JAV Kongreso nariai.

D.Trumpas dar gruodžio 25 d. suteikė leidimą kariuomenei imtis veiksmų, tačiau konkretų laiką paliko Pentagono vadovybei ir specialiųjų operacijų planuotojams siekiant užtikrinti puolimo pajėgų parengtį ir palankiausias sąlygas vietoje.

Anot vieno JAV pareigūno, šventinis laikotarpis buvo pasirinktas sąmoningai: tuo metu atostogavo daug vyriausybės pareigūnų – kaip ir Venesuelos kariškių.

Dėl neįprastai prastų orų operacija atidėta kelioms dienoms. Jeigu oro sąlygos nebūtų pasikeitusios, misija galėjo būti atidėta iki sausio vidurio.

Oficiali operacijos pradžia buvo praėjusį penktadienį apie 16 val. 30 min. JAV rytų pakrantės laiku (toje pačioje laiko juostoje yra ir Karakasas), kai JAV pareigūnai suteikė pirmuosius leidimus pakelti į orą dalį pajėgumų. Vis dėlto tai nebuvo galutinis visos misijos patvirtinimas – dar šešias valandas buvo stebima padėtis vietoje, įskaitant oro sąlygas ir N.Maduro buvimo vietą.

Tuo metu D.Trumpas vakarą leido Floridoje, „Mar-a-Lago“ klube, kur vakarieniavo su patarėjais ir kabineto nariais. Padėjėjai jį informavo, kad galutinis sprendimas bus derinamas apie 22 val. 30 min.

[[ge:lrytas:lrytas:40900280]]

Prezidentas įsakymą atakai davė telefonu 22 val. 46 min., palinkėdamas: „Sėkmės ir Dievo palaimos.“ Po to D.Trumpas prisijungė prie aukščiausių nacionalinio saugumo pareigūnų saugioje vietoje tame pačiame komplekse.

Nuslopino oro gynybą

Venesuelos viduje operacija prasidėjo kibernetine ataka, per kurią buvo nutrauktas elektros tiekimas didelėse Karakaso teritorijose. Miestas paskendo tamsoje, sudarydamas sąlygas lėktuvams ir sraigtasparniams priartėti nepastebėtiems.

Misijoje dalyvavo daugiau kaip 150 JAV karinių orlaivių – nuo dronų, sraigtasparnių, naikintuvų iki bombonešių, pakilusių iš 20 skirtingų karinių bazių ir laivų. Jiems artėjant prie Karakaso žvalgybos tarnybos patvirtino, kad taktinė staigmena buvo išlaikyta: N.Maduro nebuvo perspėtas apie artėjančią operaciją. Ankstyvą šeštadienio rytą Karakase nugriaudėjo sprogimai – lėktuvai daugiausia smogė radarų įrenginiams ir radijo ryšio bokštams.

Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas D.Caine’as sakė, jog naikintuvai, bombonešiai ir dronai buvo pasiųsti į Venesuelą, kad sunaikintų oro gynybos sistemas ir atvertų saugų koridorių sraigtasparniams, gabenusiems specialiųjų operacijų pajėgas.

Nors Venesuelos oro gynyba buvo nuslopinta, apie 2 val. 1 min. vietos laiku JAV sraigtasparniai, artėdami prie N.Maduro komplekso, pateko į apšaudymą.

Vienas sraigtasparnis buvo apgadintas. Anot dviejų JAV pareigūnų, per operaciją sužeista maždaug pusė tuzino karių.

O Kubos vyriausybė pranešė, kad žuvo 32 kubiečiai – ginkluotųjų pajėgų ir žvalgybos tarnybų nariai. Kuba, laikoma viena artimiausių Karakaso sąjungininkių, ilgai rūpinosi N.Maduro asmenine apsauga. Venesuela pranešė apie 23 žuvusius karius.

[[ge:lrytas:lrytas:40900277]]

Užsibarikaduoti nespėjo

„Delta Force“ komandosus, kuriems buvo pavesta sugauti N.Maduro, į tikslą – labiausiai įtvirtintą Venesuelos karinę bazę – nugabeno elitinis aviacijos dalinys: 160-asis specialiųjų operacijų aviacijos pulkas, skraidantis modifikuotais MH-60 ir MH-47 sraigtasparniais. 160-asis pulkas, pramintas „Naktiniais persekiotojais“, specializuojasi didelės rizikos, žemo aukščio ir naktinėse misijose – tai įsiskverbimai, išgabenimai ir reidai.

Nusileidę ant žemės „Delta Force“ kariai sparčiai judėjo pastatu ieškodami N.Maduro. Maždaug už 2100 km, viename „Mar-a-Lago“ kambaryje, D.Trumpas ir pagrindiniai jo patarėjai stebėjo reidą realiuoju laiku – vaizdas buvo transliuojamas iš viršuje skrendančiame orlaivyje įrengtos kameros.

Generolui D.Caine’ui ekrane komentuojant vaizdus ekrane prezidentas jį bombardavo klausimais apie operacijos eigą.

„Aš tai žiūrėjau tiesiog kaip televizijos laidą“, – vėliau sakė D.Trumpas.

„Delta Force“ vyrai pralaužė įėjimą į pastatą – jiems prireikė trijų minučių nuo durų išsprogdinimo pasiekti N.Maduro buvimo vietą.

D.Trumpas sakė, kad komandosams atsidūrus N.Maduro kambaryje šis su žmona skubėjo pasislėpti plienu sustiprintoje patalpoje, tačiau buvo sustabdyti JAV karių: „Jis mėgino pasiekti saugią vietą. Tai buvo labai storos ir sunkios durys. Jis iki jų priėjo, bet nesugebėjo uždaryti.“

Praėjus maždaug 5 min. nuo įsiveržimo į pastatą „Delta Force“ pranešė, kad N.Maduro sulaikytas.

[[ge:lrytas:lrytas:40900295]]

Kariuomenę lydėjo Federalinio tyrimų biuro įkaitų derybininkas – tam atvejui, jei diktatorius būtų buvęs užsibarikadavęs saugioje patalpoje arba atsisakęs pasiduoti.

Bet derybų neprireikė: „Delta Force“ kariai greitai įsodino porą į sugrįžusius sraigtasparnius.

Iki 4 val. 29 min. N.Maduro ir jo žmona perkelti į JAV karo laivą „USS Iwo Jima“, kuris operacijos metu buvo dislokuotas apie 160 kilometrų nuo Venesuelos krantų Karibų jūroje. Tuomet pora buvo nugabenta į JAV karinio jūrų laivyno bazę Gvantanamo įlankoje, kur „Boeing 757“ vyriausybinis lėktuvas sulaikytuosius nuskraidino į karinį oro uostą į šiaurę nuo Manhatano.

D.Trumpas stebėjo operaciją iki pat momento, kai specialiųjų operacijų pajėgos paliko Venesuelos oro erdvę ir pasiekė atvirą vandenyną.

Prezidentas pareiškė, kad amerikiečiai buvo pasirengę vykdyti antrą smūgių bangą prieš Venesuelą, tačiau to esą nereikės. Bet jis perspėjo kitus Venesuelos lyderius, kad prireikus būtų imamasi veiksmų ir prieš juos.

Laikinąja Venesuelos prezidente prisaikdinta 56-erių Delcy Rodriguez, kuri nuo 2018 m. buvo šalies viceprezidentė.

Tam neprieštaravo ir D.Trumpas.

JAV pėdsakas valdžios perversmuose

[[ge:lrytas:lrytas:40900294]]

Venesuela nėra pirmoji Pietų ir Centrinės Amerikos regiono valstybė, kurios lyderis buvo nuverstas ar sulaikytas tiesiogiai dalyvaujant JAV arba joms tyliai tam pritarus.

1953 m. Didžiosios Britanijos vyriausybė sustabdė savo kolonijos Britų Gvianos (dabartinės Gajanos) konstitucijos galiojimą ir po vos 133 dienų nušalino demokratiškai išrinktą Cheddi Jagano vyriausybę. Londonas manė, kad Ch.Jagano siūlomos socialinės ir ekonominės reformos kelia grėsmę britų verslo interesams. Po dešimtmečio CŽA vykdė ilgalaikę slaptą operaciją siekdama destabilizuoti vėlesnę Ch.Jagano administraciją. Tai baigėsi suklastotais 1964 m. rinkimais, po kurių pergalę užsitikrino jo varžovas Forbesas Burnhamas.

1965 m. JAV prezidentas Lyndonas Johnsonas pasiuntė daugiau nei 22 tūkst. amerikiečių karių į Dominikos Respubliką siekdamas užkirsti kelią 1963 m. nuversto buvusio prezidento Juano Boscho sugrįžimui ir dar vieno komunistinio režimo susiformavimui regione.

1983 m., po Grenados premjero Maurice’o Bishopo nužudymo, prezidentas Ronaldas Reaganas įsakė pradėti invaziją. Šis sprendimas grįstas būtinybe apsaugoti JAV medicinos studentus ir neleisti salai tapti sovietų-Kubos kolonija.

1989 m. prezidentas George’as H.W.Bushas pradėjo invaziją į Panamą, kurioje dalyvavo apie 24 tūkst. JAV karių. Operacijos tikslas buvo nušalinti generolą Manuelį Noriegą, kuriam pateikti kaltinimai dėl narkotikų kontrabandos. Vėliau jis buvo išskraidintas į JAV, ten teisiamas ir įkalintas.

2004 m. Haičio prezidentas Jeanas Bertrand’as Aristide’as buvo nuverstas ir išskraidintas į Afriką per tai, ką pats apibūdino kaip JAV organizuotą pagrobimą. 2022 m. prancūzų ir Haičio pareigūnai patvirtino, kad Prancūzija ir JAV bendradarbiavo siekdamos jį pašalinti iš valdžios.

Slapčiausias amerikiečių smogiamasis būrys

„Delta Force“, oficialiai vadinamas 1-uoju specialiųjų pajėgų būriu „Delta“, yra slapta JAV kariuomenės specialiųjų operacijų struktūra, vykdanti didelės rizikos užduotis – nuo kovos su terorizmu ir įkaitų gelbėjimo iki aukštos vertės taikinių sulaikymo ar likvidavimo.

[[ge:lrytas:lrytas:40900287]]

Įkurtas 1979 m. „Delta Force“ dalyvavo daugelyje reikšmingų JAV karinių operacijų visame pasaulyje, įskaitant Saddamo Husseino sulaikymą Irake ir „Islamo valstybės“ lyderio Abu Bakro al-Baghdadi likvidavimą Sirijoje.

„Delta Force“ garsėja itin griežta atranka, intensyviu komandosų parengimu ir gebėjimu veikti tiek atvirame mūšio lauke, tiek visiškai nepastebimai. JAV kariuomenėje tai viena elitinių struktūrų greta Karinio jūrų laivyno SEAL padalinių, dažniausiai pasitelkiama operacijoms, kurios laikomos kritiškai svarbiomis nacionaliniam saugumui.

Kubiečiai atsidūrė Venesuelos valdžios širdyje

Per JAV reidą Karakase žuvo 32 Kubos kariškiai. Kaip jie ten atsidūrė?

Ilgus metus Venesuelos prezidentus – pirmiausia Hugo Chavezą, vėliau Nicolasą Maduro – saugojo Kubos specialiosios tarnybos. Tai nebuvo tik apsauga su ginklais: kubiečiai kontroliavo prezidento aplinką, jo informacijos srautus, grafiką ir faktiškai buvo įaugę į Venesuelos jėgos struktūras. Jų reputacija buvo legendinė: ugdyti sovietų KGB mokykloje, jie apsaugojo buvusį Kubos lyderį Fidelį Castro nuo šimtų pasikėsinimų.

Tačiau Venesueloje kubiečiai visada kėlė ne tik saugumo, bet ir suvereniteto klausimą. Opozicija juos laikė okupantais, o kariuomenės vidurinė ir žemesnioji grandis jautėsi pažeminti. Svetimi prižiūrėtojai, gaunantys didesnius atlyginimus nei vietiniai karininkai, tapo tyliai bręstančio pykčio simboliu. Tai galėjo tapti patogia ideologine priedanga išdavystei – juk viską galima pateikti kaip išsivadavimą nuo kubietiškos įtakos.

Ironiška, kad pats N.Maduro daugelį metų laikytas būtent Kubos projektu. Dar būdamas jaunas politikas jis mokėsi Havanoje, o vėliau stebėtinai sklandžiai įsiliejo į H.Chavezo aplinką, kol galiausiai buvo paskirtas jo įpėdiniu. Ne todėl, kad buvo stipriausias ar talentingiausias, o todėl, kad buvo patogus: lojalus, be ambicijų perrašyti H.Chavezo palikimą, be savarankiškos politinės figūros svorio.

Tai tapo Achilo kulnu. N.Maduro valdymas atskleidė ne tik nekompetenciją, bet ir visišką ekonominį chaosą. Tuo metu Venesuela ir toliau siuntė naftą Kubai, net sunkiausiais metais, kai pati skendo skurde.

Taip galėjo kilti mintis: atsikratykime kubiečių pasitelkę amerikiečius. Tikriausiai todėl, nepaisant galingos Venesuelos priešlėktuvinės gynybos, JAV sraigtasparniai ramiai įskrido į šalį, sučiupo miegojusį N.Maduro su žmona ir be nuostolių pasitraukė.

Keliamos versijos, kad tokia operacija neįmanoma be įsakymo iš pačių viršūnių nenumušinėti orlaivių: tikėtina, kad dalis Venesuelos prezidento artimiausios aplinkos sąmoningai dalyvavo šiame plane.

Parengta pagal „The New York Times“ ir „Time“ inf.

Pribloškianti žaibiška operacija – po ilgo ir rizikingo pasirengimo: kaip buvo sučiuptas N. Maduro