Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo grasinimai įvesti muitus šalims, remiančioms Grenlandiją, netikėtai užklupo Europą.

Leidinys „The Sunday Times“ pažymi, kad D. Trumpo sprendimas netikėtai užklupo ne tik Jungtinės Karalystės ministrą pirmininką Keirą Starmerį, bet ir kitus sąjungininkus.

Nepaisant to, kad Jungtinė Karalystė viešai laikėsi mažiau agresyvios pozicijos Grenlandijos klausimu nei kitos Europos sąjungininkės, K. Starmeris nebuvo perspėtas apie D. Trumpo muitų įvedimą.

Tuo metu dienraštis „The Times“ išskiria, kad D. Trumpo sprendimas supykdė NATO sąjungininkus. Tokius veiksmus Europos lyderiai pavadino ekonominiu šantažu ir grėsme Aljanso vienybei.

[[ge:lrytas:lrytas:40989841]]

Šeštadienį D. Trumpas paskelbė, kad nuo vasario 1 d. įves 10 proc. muitus Danijos, Norvegijos, Švedijos, Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų ir Suomijos produkcijai ir prekėms.

Nesusitarus dėl Grenlandijos pardavimo, nuo birželio 1 d. muitai padidėtų iki 25 proc.

Šis sprendimas priimtas dėl šių šalių paramos Danijos teritoriniam vientisumui ir karių siuntimo į Grenlandiją.

[[ge:lrytas:lrytas:40978816]][[ge:lrytas:lrytas:40995055]][[ge:lrytas:lrytas:41002482]]

„Truth Social“ įraše D. Trumpas teigia, kad JAV „daugelį metų subsidijavo Daniją ir kitas Europos šalis, nereikalaudamos jokių muitų ar kitų mokėjimų“.

„The Times“ kalbinti ekspertai įvertino, kad potenciali Grenlandijos įsigijimo vertė galėtų siekti iki 700 mlrd. JAV dolerių. Sala turi reikšmingų retųjų žemių metalų išteklių ir užima strategiškai svarbią vietą Arktyje.

Griežta reakcija

Dvi Europos šalys – Prancūzija ir Jungtinė Karalystė – į sprendimą įvesti muitus sureagavo itin griežtai. Tačiau D. Trumpo administracijos šaltinis, kalbėjęs su „The Sunday Times“, sukritikavo šių valstyvių reakciją į JAV ketinimus pirkti Grenlandiją.

K. Starmeris sprendimą dėl muitų pavadino „visiškai neteisingu“ ir pabrėžė, kad jo šalies pozicija aiški – Grenlandija yra Danijos dalis, o jos ateitis yra grenlandų ir danų sprendimo reikalas.

Jungtinės Karalystės premjeras taip pat akcentavo, kad Arkties saugumas yra bendra NATO atsakomybė, o muitų taikymas sąjungininkams „kolektyvinio saugumo vardan“ yra visiškai nepriimtinas. „Šį klausimą aptarsime tiesiogiai su JAV administracija“, – pabrėžė jis.

Tuo tarpu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pabrėžė, kad Paryžius yra „įsipareigojęs valstybių suverenitetui ir nepriklausomybei Europoje ir už jos ribų“.

E. Macronas patikino, kad „joks bauginimas ar grasinimai mums neturės įtakos“, nes „grasinimai tarifais yra nepriimtini“.

[[ge:lrytas:lrytas:41007065]]

„The Sunday Times“ pažymi, kad K. Starmerio sprendimas telefono pokalbio metu su D. Trumpu iškelti Grenlandijos klausimą ir dalyvauti NATO pratybose sulaukė kritikos.

„Šios šalys neturi pinigų salai ginti. Dabar jis smogė jiems ten, kur skauda labiausiai“, – leidinys cituoja asmenį, glaudžiai susijusį su D. Trumpo administracija.

Dar vienas agresyvus D. Trumpo žingsnis taip pat sukėlė klausimų dėl NATO ateities.

„The Sunday Times“ pažymi, kad kitą savaitę JAV prezidentas turėtų susitikti su kelių tarifais paveiktų šalių lyderiais Pasaulio ekonomikos forume Davose.

Sureagavo ir ES

Sekmadienį į D. Trumpo sprendimą sureagavo Europos Sąjungos lyderiai, kurie įspėjo D. Trumpą negrasinti įvesti muitus, kol jis įgyvendins savo tikslą įsigyti Grenlandiją.

Vienas vyresnysis Vokietijos Europos Parlamento narys pasakė, kad po naujausių D. Trumpo grasinimų iškyla klausimas dėl praėjusiais metais sudaryto ES ir JAV prekybos susitarimo.

ES Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa taip pat paskelbė bendrą pareiškimą.

[[ge:lrytas:lrytas:41007064]]

„Muitai pakenktų transatlantiniams santykiams ir keltų pavojų, kad situacija gali pablogėti. Europa išliks vieninga, koordinuota ir pasiryžusi ginti savo suverenitetą.

ES visiškai solidarizuojasi su Danija ir Grenlandijos gyventojais. Esminis dalykas tebėra dialogas, ir mes esame pasiryžę tęsti procesą, kurį praėjusią savaitę pradėjo Danijos Karalystė ir JAV“, – socialiniuose tinkluose rašė jie.

Vokietijos Europos Parlamento narys Manfredas Weberis, pirmininkaujantis didžiausiai Europos Parlamento frakcijai – konservatyviajai EPP, – tvirtino, kad naujausi D. Trumpo komentarai verčia abejoti dėl praėjusiais metais derybų būdu pasiekto ES ir JAV prekybos susitarimo.

„EPP palankiai vertina ES ir JAV prekybos susitarimą, tačiau, atsižvelgiant į Donaldo Trumpo grasinimus dėl Grenlandijos, šiuo metu jį patvirtinti nėra įmanoma“, – platformoje „X“ rašė jis.

„0 proc. muitų JAV produktams įsigaliojimą būtina sustabdyti“, – pridūrė jis.

Šaukia skubų susitikimą

D. Trumpo žinia apie muitus sukėlė sąmyšį Europos Sąjungoje – visų bloko šalių ambasadoriai buvo skubiai sukviesti į Briuselį, kur sekmadienio popietę įvyks neeilinis susitikimas.

Kol kas neaišku, ar sekmadienio susitikime bus aptariamos galimos atsakomosios priemonės.

[[ge:lrytas:lrytas:41007059]]

ES turi priemonę, kuria gali apsiginti nuo prekybinio spaudimo – reglamentą, taikytiną tais atvejais, kai kuri nors trečioji šalis bando prekybos priemonėmis priversti ES ar kurią nors vieną valstybę narę priimti tam tikrą sprendimą.

Reglamentas suteikia galimybę taikyti atsakomuosius tarifus ir daugelį kitokių priemonių, tačiau gali būti naudojamas tik kraštutiniu atveju.

Kritika – ir JAV viduje

Kritika D. Trumpo sprendimui pasirodė ne tik Europoje. JAV Senato demokratų mažumos lyderis Chuckas Schumeris pareiškė, kad sieks užblokuoti muitų įvedimą aštuonioms šalims, stojusioms į Grenlandijos pusę.

„Dėl neapgalvotų Donaldo Trumpo muitų jau pakilo kainos ir nukentėjo mūsų ekonomika, o dabar jis tik dar labiau blogina padėtį“, – šeštadienį paskelbtame pareiškime teigė Ch. Schumeris.

„Neįtikėtina, kad jis nori padaryti dar didesnę kvailystę – dėl savo donkichotiško siekio užgrobti Grenlandiją įvesdamas muitus mūsų artimiausiems sąjungininkams“, – pareiškė jis.

„Senato demokratai pateiks teisės aktą, kuriuo šie muitai bus blokuojami, kol nepadarė dar didesnės žalos JAV ekonomikai ir mūsų sąjungininkams Europoje.“

D. Trumpo grasinimams įvesti muitus priešinasi ir kiti JAV Kongreso nariai.

Demokratė senatorė Jeanne Shaheen ir respublikonas senatorius Thomas Tillisas, pirmininkaujantys dvipartinei Senato NATO stebėtojų grupei, įspėjo, kad tokia retorika bus naudinga priešams, tokiems kaip Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, „kurie trokšta NATO skilimo“.

„Tuo metu, kai daugelis amerikiečių jau yra susirūpinę dėl pragyvenimo išlaidų, šie muitai padidintų kainas tiek šeimoms, tiek įmonėms“, – teigiama bendrame jų pareiškime, kuriame administracija raginama „atsisakyti grasinimų ir imtis diplomatinių priemonių“.

JAV prezidentas yra ne kartą aiškiai pareiškęs, kad Vašingtonas nori įsigyti Grenlandiją, tačiau Europos NATO partneriai tam kategoriškai priešinasi.

Iš esmės autonominė Grenlandija yra NATO narės Danijos teritorijos dalis.

Parengta pagal „The Times“, „The Sunday Times“, „unian.net“ ir X inf.

„Smogė jiems ten, kur skauda labiausiai“: D. Trumpo manevras Europą užklupo netikėtai