Tęsiantis deryboms dėl karo Ukrainoje pabaigos, Italijos premjerė Giorgia Meloni ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas staiga pasisakė už pokalbius su Rusija.

„Manau, jog atėjo laikas, kad ir Europa kalbėtų su Rusija. Nes, jei Europa nuspręs dalyvauti šiame derybų etape, tačiau kalbės tik su viena konflikto šalimi, bijau, kad pozityvus indėlis, kurį ji gali įnešti, galiausiai bus ribotas“, – praėjusią savaitę pareiškė G. Meloni.

Italijos premjerė pridūrė, kad diskusijoms galėtų būti paskirtas specialusis pasiuntinys.

Gruodžio viduryje E. Macronas rėžė, kad Europai ir Ukrainai gali būti prasminga ir naudinga vėl kalbėtis su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. G. Meloni pareiškė mananti, kad Prancūzijos vadovas šiuo klausimu yra teisus.

[[ge:lrytas:lrytas:41015083]]

„Manau, kad mūsų, europiečių ir ukrainiečių, interesais yra rasti tinkamą pagrindą šių diskusijų atnaujinimui“, – teigė E. Macronas, pridūręs, kad europiečiai turėtų rasti būdų tai padaryti „artimiausiomis savaitėmis“.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ pažymėjo, kad tokią retoriką pastūmėjo jau beveik metus besitęsiantis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo administracijos bendravimas su Rusija.

Naujienų agentūra AFP pažymi, kad bet kokie ketinimai derėtis su V. Putinu tikriausiai susidurtų su pasipriešinimu iš griežčiau Rusijos atžvilgiu nusiteikusių šalių, įskaitant ir Baltijos šalis. Tą parodo ir Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos žodžiai.

[[ge:lrytas:lrytas:40992059]][[ge:lrytas:lrytas:40995908]][[ge:lrytas:lrytas:41006740]]

„Kai mes kalbame skirtingomis kalbomis, žmonės kalba skirtingomis kalbomis, dažnai padeda vertėjas arba žodynėlis. Kai viena iš pusių kalba taikos kalba, o kita pusė kalba raketomis, tai susikalbėti neįmanoma – joks vertėjas čia negali padėti.

Aš manau, kad ir Prancūzija, ir Italija, ir kitos Europos Sąjungos valstybės, kurios puoselėjo artimesnius kontaktus su Rusija iki karo Ukrainoje pradžios, turėjo surinkti pakankamai patyrimo, suvokimo, su kuo mes realiai susiduriame, ir atsisakyti to naivumo, kuris kartais bado akis“, – antradienį žurnalistams Seime teigė G. Nausėda.

G. Nausėda pažymėjo, kad bandymus megzti dialogą Rusija išnaudotų savo tikslams, toliau stumdama Europos Sąjungą (ES) į kampą.

Postūmis iš JAV

Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos dialogas iš esmės buvo įšaldytas Maskvai 2022 m. pradėjus plataus masto puolimą Ukrainoje. ES taiko Rusijai milžiniškas sankcijas ir riboja keliones.

R. Vilpišauskas paaiškino, kad G. Meloni ir E. Macrono pasiūlymus pagrinde pastūmėjo tai, jog D. Trumpo administracija jau praėjusiais metais pradėjo tiesioginius pokalbius su V. Putinu ir kitais Kremliaus įgaliotiniais.

Šie pokalbiai vyko tiek per D. Trumpo ir V. Putino susitikimą Aliaskoje, tiek per įgaliotus asmenis - tokius kaip Steve'as Witkoffas ir Kirillas Dmitrijevas. Šis dialogas suintensyvėjo praėjusių metų pabaigoje, pasirodžius 28 punktų taikos planui.

„Ir tas Amerikos ir Rusijos tiesioginis bendravimas jau yra tapęs rimta problema Europos, Europos Sąjungos institucijų ir valstybių narių vadovams, nes dar nuo praėjusių metų pavasario Europa buvo palikta nuošalyje“, – teigė profesorius.

[[ge:lrytas:lrytas:41021845]]

R. Vilpišauskas paaiškino, kad žemyne vyksta intensyvios diskusijos apie tai, kas galėtų atstovauti Europos Sąjungai.

„Jau buvo minėta, berods, ir buvusio Italijos premjero Mario Draghi pavardė. Atrodo, kad ir Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas įsivaizduotų save tokio Europos Sąjungos pasiuntinio vaidmenyje.

Tad diskusijos vyksta ir, kaip sakiau, pagrindinė priežastis yra Amerikos tiesioginis bendravimas su Rusija apie tai, kas, vienaip ar kitaip, darys tiesioginę įtaką Europai, Europos saugumui, Europos Sąjungos šalių saugumui, žinoma, visų pirma ir Ukrainai.

Ir tai dabar naudojama kaip argumentas tų, kas ragina, kad ir Europa turėtų tiesiogiai taip pat komunikuoti ne tik su Amerika, bet ir su Rusija. Nes, jeigu galiausiai bus prieita prie taikos ar paliaubų susitarimo, Europa būtinai turi turėti galimybę išsakyti savo poziciją Rusijai“, – paaiškino jis.

Kita vertus, anot R. Vilpišausko, daug pavyzdžių praeityje rodo, kad toks bendravimas dar nereiškia pokyčių agresyvioje Rusijos elgsenoje.

Profesorius įžvelgė įvairių rizikų. Be to, pats Kremlius gali nerodyti noro bendrauti su Europos Sąjungos atstovais.

„Nes dabar Europa, kaip Rusijos pareigūnai nuolat kartoja, yra matoma kaip pagrindinis kliuvinys susitarimui tarp Rusijos ir Amerikos“, – pažymėjo jis.

Penktadienį Kremlius pareiškė pozityviai vertinantis kai kurių Europos valstybių raginimus atnaujinti dialogą su Rusija. Prancūzijos ir Italijos lyderiai ragino atnaujinti santykius su Maskva dėl Ukrainos.

[[ge:lrytas:lrytas:41021842]]

„Pastebėjome kai kurių Europos lyderių pastarosiomis dienomis padarytus pareiškimus. Jei tai tikrai atspindi strateginę europiečių viziją, vadinasi, tai yra teigiama jų pozicijos raida“, – pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Paryžiuje, Romoje ir net Berlyne palaikoma mintis, kad norint stabilumo Europoje reikia kalbėtis su rusais. Tai visiškai atitinka mūsų poziciją“, – pridūrė D. Peskovas.

Vidiniai išskaičiavimai

Kalbant apie G. Meloni ir E. Macrono pasiūlymą, kyla ir kitas klausimas: ar Europos dialogas su Rusija būtų naudingas pačiai Ukrainai?

R. Vilpišauskas mano, kad Ukrainai būtų naudingiausias kitas dalykas – Europa, kuri būtų labiau girdima Vašingtone.

„Ir apskritai, jeigu Europos pozicija dėl paramos Ukrainai, dėl to, kad Rusija turi nutraukti savo agresiją – mes žinome ir kitus Europos Vadovų Tarybos ne kartą įvardintus siekius. Jei tai pavyktų labiau įgyvendinti, tai, žinoma, būtų naudinga ir Ukrainai, ir Europos Sąjungai.

Bet yra labai daug priežasčių abejoti, kad tai galėtų pakeisti Rusijos išskaičiavimus. Na, o Rusija kol kas savo veiksmais taip pat rodo, kad net ir Amerikai nepavyksta jos įtikinti nutraukti civilių infrastruktūros objektų bombardavimą Ukrainoje ir kitas agresijos priemones, kurios niekaip nesuderinamos su tokia dialogo dvasia“, – dėstė ekspertas.

Taigi atrodo, kad JAV dialogas su Rusija neduoda didesnių vaisių – Kremlius toliau vykdo masinius smūgius Ukrainos civilinę infrastruktūrą. Tad kyla klausimas, ar Europos dialogas su Rusija iš viso turėtų kokios nors prasmės?

[[ge:lrytas:lrytas:41021840]]

R. Vilpišauskas paaiškino, kad procesas politikoje dažnai yra ne mažiau svarbus nei rezultatas.

„Ir pats procesas dažnai yra rezultatas. Tai, kad europiečiai nuolat turėdavo reaguoti į tai, ką paskelbdavo Amerikos prezidentas ar jo atstovai apie pokalbius su Rusijos pareigūnais, turbūt padarė įtaką tam, kad vis dėlto Europos Sąjungos šalių, bent jau kai kurių didžiųjų šalių, vadovai nusprendė, jog jiems privalu irgi įsijungti į šį komunikacijos procesą tiesiogiai.

O šalia to, manau, yra ir vidaus politikos priežasčių, kaip dažniausiai ir būna tokiais atvejais. Ir ypač Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas nuolat ieško, manau, preteksto, kaip demonstruoti aktyvumą tarptautinėje politikoje.

Nes Prancūzijos vidaus politikoje jo pozicijos yra gana silpnos, ir jam belieka, iš tiesų, užsienio politika kaip tas pagrindinis veikimo laukas. Ir čia, galbūt, jis tikisi tokiu būdu bent kažkiek išsaugoti savo autoritetą Prancūzijoje“, – paaiškino profesorius.

Ką turėtų daryti Lietuva?

Kalbėdama apie dialogą su Rusija G. Meloni taip pat užsiminė, kad diskusijoms galėtų būti paskirtas Europos Sąjungos specialusis pasiuntinys. Tačiau kaip veiktų tokio asmens paskyrimas?

„Reikėtų geriau žinoti vidines diskusijas, kad galima būtų tvirtai atsakyti į šitą klausimą. Aš iš principo sutinku su prezidento G. Nausėdos argumentais, kai jis kalba apie tai, kad pokalbiai su agresoriumi iki šiol nedavė jokių apčiuopiamų rezultatų.

Na, tie pokalbiai iki šiol nepakeitė Rusijos pozicijos ir išskaičiavimų, dėl kurių buvo pradėta ši agresija prieš Ukrainą. Tai gali veikiau padaryti sankcijos Rusijos atžvilgiu ir paramos Ukrainai didinimas.

[[ge:lrytas:lrytas:41021849]]

Bet matant, kaip Amerika bendrauja su Rusija ir kaip Europa dažnai tik jau vėliau sužino apie tų pokalbių turinį, gali būti, kad yra argumentų ir europiečiams imtis aktyvesnio vaidmens čia – nesitikint, kad tai kažkaip reikšmingai galėtų pakeisti Rusijos elgseną, bet galbūt tikintis būti labiau matomiems ir girdimiems Amerikoje“, – aiškino profesorius.

Anot R. Vilpišausko, būtent taip Europa tikėtųsi sustiprinti savo svorį santykiuose su D. Trumpu: „Aš nebent tokius argumentus matyčiau ir, žinoma, taip pat svarbu, ką vidinėse diskusijose dar sako Prancūzijos prezidentas, Italijos premjerė, kai diskutuoja šiuo klausimu su kitų Europos Sąjungos šalių vadovais“.

Profesoriaus nuomone, sprendimas dėl specialiojo pasiuntinio paskyrimo ir dialogo su Rusija atnaujinimo turėtų būti priimtas vienbalsiai, nes tai – Europos Sąjungos užsienio politikos klausimas.

„Jeigu kažkuri šalis kategoriškai nesutinka, tada toks sprendimas nepriimamas. Bet sunku pasakyti, ar Lietuva ryžtųsi nesutikti, jeigu ji liktų vienintelė.

Čia taip pat, manau, Lietuvai labai svarbu koordinuoti savo poziciją su bendraminčiais – kitomis Baltijos šalimis, Šiaurės šalimis, Lenkija, Vokietija. Turbūt kol kas galima kalbėti apie tokius dalykus, nežinant tų neviešų diskusijų turinio“, – apibendrino ekspertas.

[[ge:lrytas:lrytas:41021595]]

[[ge:lrytas:lrytas:1031194]]

Europos lyderiai staiga panoro kalbėtis su V. Putinu: priminė apie G. Nausėdos žodžius