Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui siekiant perimti Grenlandijos kontrolę ir grasinant Europos sąjungininkams, Rusijos pareigūnai į visą situaciją reagavo santūriai. Tačiau, žvelgiant iš strateginės perspektyvos, Kremlius susidūrė su dilema.

Oficiali Rusijos reakcija iš pradžių buvo netgi kritiška. Kremiaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad D. Trumpas veikia „nesilaikydamas tarptautinių normų“.

O jau antradienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sudavė smūgį Europai – prabilo apie „krizines tendencijas“ Vakaruose ir pareiškė, neva Grenlandija nėra natūrali Danijos dalis.

Tuo tarpu Rusijos žiniasklaida džiūgavo dėl Grenlandijos krizės, pavadinusi situaciją „katastrofišku smūgiu NATO“ ir „tikrai milžiniška pergale Rusijai“.

[[ge:lrytas:lrytas:41031153]]

Propagandinio leidinio „Moskovskij Komsomolets“ žinutė buvo labai paprasta: „Europa yra pasimetusi – stebėti šią situaciją yra tikras pasimėgavimas“.

Tačiau kaip šalies politinis elitas iš tikrųjų mato D. Trumpo grasinimus Grenlandijai?

Nors, iš vienos pusės, susiklosčiusi padėtis atitinka Rusijos interesus – skylant Vakarų vienybei silpnėja ir dėmesys Ukrainai – Kremliaus elitas dar nekelia šampano taurių.

[[ge:lrytas:lrytas:41030851]][[ge:lrytas:lrytas:41034062]][[ge:lrytas:lrytas:41034858]][[ge:lrytas:lrytas:41007211]]

V. Putinas gavo, ko nori

Kremlius jau kurį laiką siekia įvaryti pleištą tarp JAV ir Europos. Rusija metų metus rėmė sabotažo aktus, propagandą ir dezinformaciją, bandydama susilpninti tradicinius priešininkus, trukdančius pasiekti jos teritorines ambicijas.

Rusijos strategams NATO yra ypatingas taikinys. Bet koks įvykis, grasinantis susilpninti Vakarų aljansą, Kremliuje yra matomas kaip didelė pergalė.

„V. Putinas nori silpnesnės NATO, – leidiniui „Politico“ pareiškė anonimiškai kalbėjęs Europos pareigūnas. – D. Trumpas jam tai duoda.“

Atrodytų, kad viskas klostosi pagal Rusijos idealų scenarijų.

Ažiotažas dėl D. Trumpo išsikelto tikslo „perimti“ Danijai priklausančią Grenlandiją išaugo į didžiausią grėsmę Aljansui per dešimtmečius – nuo pat Sueco krizės laikų.

„Todėl lengva įsivaizduoti, kad Maskvos koridoriuose jaučiamas pasitenkinimas, kai Vakarų vienybė pradeda braškėti, o 80 metų nuo Rusijos grėsmių atgrasymo ramsčiu buvusi NATO ima bliūkšti dėl, regis, absurdiškos priežasties – konflikto dėl Grenlandijos ir nemalonių D. Trumpo užuominų apie Danijos teritoriją.

Rusija gali stebėti iš šalies, kaip seni priešininkai, atrodytų, naikina patys save“, – pastebėjo CNN analitikas Matthew Chance'as.

[[ge:lrytas:lrytas:41038669]]

Pasirinko JAV pusę

Panašu, kad Rusija šioje krizėje renkasi JAV pusę. Taip Kremlius tikisi gauti naudos jam svarbiausiu – pergalės Ukrainoje – klausimu.

„Yra tarptautinių ekspertų, kurie mano, kad, išsprendęs Grenlandijos prijungimo klausimą, D. Trumpas neabejotinai įeis į istoriją. Ir ne tik JAV, bet ir pasaulio istoriją. Sunku su šiais ekspertais nesutikti“, – pirmadienį pareiškė D. Peskovas.

Rusijos pareigūnai vengė kritikuoti D. Trumpo administraciją. Tačiau Europai skirtų žodžių galima rasti su kaupu.

„Padarykime Ameriką vėl didžią (MAGA) = Padarykime Daniją mažą (MDSA) = Padarykime Europą vėl skurdžią (MEPA). Ar ši idėja pagaliau įsismelkė, kvailiai?“ – pareiškė Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas D. Medvedevas.

Rusijos vadovo Vladimiro Putino derybininkas Kirilas Dmitrijevas socialiniuose tinkluose pasišaipė iš Europos lyderių: „Transatlantinės sąjungos žlugimas. Pagaliau – kažkas, ką iš tiesų verta aptarinėti Davose.“

Rusijos propaganda turi darbo

Pasirinkimas kritikuoti Europą ir „šlovinti“ D. Trumpą buvo aiškiai matomas Rusijos valstybinėje žiniasklaidoje.

[[ge:lrytas:lrytas:41038642]]

Rusijoje dirbantis BBC redaktorius Steve'as Rosenbergas stebėjosi, kad, skaitydamas kai kuriuos straipsnius, turėjo nepamiršti, jog skaito ne D. Trumpą palaikančius naujienų portalus Jungtinėse Valstijose.

Viename iš tokių straipsnių, publikuotų propagandiniame leidinyje „Rossiyskaya Gazeta“, buvo išsakyta daug kritikos Europos lyderiams, kurie priešinosi Grenlandijos aneksijai, ir pagyrų D. Trumpo ketinimams.

„JAV prezidento istoriniam proveržiui kelią pastoja Kopenhagos užsispyrimas ir tariamas nepalaužiamų Europos šalių, įskaitant vadinamuosius Amerikos draugus – Jungtinę Karalystę ir Prancūziją, – solidarumas.

Europai nereikia tos amerikietiškos didybės, kurią propaguoja D. Trumpas. Briuselis tikisi „paskandinti“ JAV prezidentą per kadencijos vidurio rinkimus į Kongresą ir sutrukdyti jam sudaryti didžiausią savo gyvenimo sandorį“, – rašo leidinys.

„Rossiyskaya Gazeta“ pažymi, kad jei D. Trumpas aneksuotų Grenlandiją iki 250-ųjų Nepriklausomybės deklaracijos metinių, minimų liepos 4 dieną, jis į istoriją įeitų kaip veikėjas, įtvirtinęs JAV didybę.

„Su Grenlandija JAV taptų antra pagal dydį šalimi pasaulyje po Rusijos, aplenkdama Kanadą pagal plotą. Amerikiečiams tai prilygtų tokiems planetinio masto įvykiams kaip vergovės panaikinimas, kurį 1862 m. įvykdė Abraomas Linkolnas, ar Napoleono karų teritoriniai užkariavimai.

Jei Grenlandija, D. Trumpo dėka, taps Amerikos dalimi, Amerikos žmonės tokio pasiekimo tikrai nepamirš“, – rašo leidinys, pridurdamas, kad JAV prezidentui neva nereikėtų keisti savo kurso, nes tokie planai jam yra naudingi.

S. Rosenbergas šiuos žiniasklaidos ir pareigūnų pranešimus paaiškino vienu sakiniu: Rusija mano, kad geri santykiai su D. Trumpo administracija Kremliui leistų lengviau pasiekti savo pagrindinį tikslą – pergalę Ukrainoje.

[[ge:lrytas:lrytas:41038634]]

Ukraina – paraštėse

Rusijos žiniasklaidoje taip pat galima rasti kitą dominuojančią nuomonę.

Teigiama, kad NATO sąjunga išgyvena didžiausią krizę per dešimtmečius. Tai neišvengiamai purto transatlantinės vienybės pamatus ir, neišvengiamai, silpnina Vakarų paramą Ukrainai. Rusijai tai galėtų suteikti dar daugiau kozirių mūšio lauke.

M. Chance’as pastebi, kad šis vertinimas gali būti labai arti tiesos – ilgainiui pavargusi ir tarpusavyje susipriešinusi Europa gali sunkiau išlaikyti finansinės ir karinės paramos tempą.

D. Trumpo grasinimų Europai poveikis matomas jau dabar. Leidinys „Financial Times“ pastebi, kad Davose vykstančio Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) metu Europos diplomatai planavo bandyti įtikinti D. Trumpą suteikti saugumo garantijas pokario Ukrainai.

„Financial Times“ teigimu, dabar Europos diplomatai plėšė užrašus apie Ukrainą ir juos pakeitė variantais, kaip Europos Sąjunga galėtų atsakyti į muitus, kartu siūlydama deeskalacijos galimybes.

„Kaip galima sėsti prie stalo su šiuo žmogumi ir kalbėtis apie saugumo garantijas Ukrainai? – „Financial Times“ dėstė kalbintas diplomatas. – Juo negalima pasitikėti, nebent nuspręstume visiškai ignoruoti tikrovę.“

Naujienų portalas „Axios“ skelbia, kad dėl Grenlandijos krizės taip pat buvo atšauktas Ukrainos ir JAV dokumento dėl ekonominės gerovės pasirašymas.

[[ge:lrytas:lrytas:41038646]]

Be to, „Financial Times“ duomenimis, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar neapsisprendė, ar dalyvaus Pasaulio ekonomikos forume.

Buvo tikimasi, kad V. Zelenskis susitiks su D. Trumpu, tačiau po JAV prezidento grasinimų Europai tapo neaišku, ar šis susitikimas iš viso įvyks.

Leidinys „Kyiv Post“ pastebi, kad D. Trumpo grasinimai Grenlandijai padeda ir ilgalaikei Kremliaus derybų strategijai. Rusijos požiūris buvo paprastas – laikytis maksimalistinių reikalavimų ir laukti, kol Ukrainos partneriai praras susidomėjimą, nutrauks paramą ir arba ims spausti Kyjivą daryti daugiau nuolaidų.

„JAV siekis įgyti Grenlandiją ne tik suteikia Rusijai daugiau galimybių ir toliau kartoti tuos pačius reikalavimus, bet ir leidžia Kremliui patikrinti, ką galima išspausti iš padėties tiek mūšio lauke, tiek prie derybų stalo.

Tuo pat metu ši situacija atitraukia Europos partnerių dėmesį nuo nuolatinės paramos Ukrainai ir silpnina ilgalaikių saugumo garantijų bei finansinės paramos pagrindus“, – dėstė leidinys.

„Kyiv Post“ apibendrino, kad Grenlandijos klausimas Rusijai yra aiškus signalas: NATO sąjungininkų vienybė ir derybų disciplina yra palaužiama.

Išliekant šiam signalui, Rusija turi visas paskatas griežtinti savo reikalavimus, didinti spaudimą Ukrainai ir laukti, kol dar labiau suskils transatlantinė vienybė.

Leidinys pažymi, kad besitęsiant šiam scenarijui Kremlius neturėtų jokios priežasties eiti taikios karo pabaigos link.

[[ge:lrytas:lrytas:41038685]]

Kremlius neskuba džiaugtis

Tačiau Kremliuje šampano kamščiai dar nepokši. Nors Rusija santūriai džiaugiasi Grenlandijos krize, tuo pačiu šalies politinis elitas regi ir nemalonius šios istorijos kontūrus.

M. Chance’as pažymėjo, kad iš pirmo žvilgsnio D. Peskovo teiginys apie tarptautinių normų nepaisymą Grenlandijoje skamba keistai, turint omenyje, kad pats Kremlius daugybę kartų pažeidė tarptautinę teisę ir stiprino autoritarinį režimą šalies viduje.

Tačiau pažvelgus atidžiau aiškėja, kad Rusija nuoširdžiai nerimauja dėl to, ką JAV kontrolė Grenlandijoje reikštų jos pačios pozicijoms Arktyje.

„Arktis Maskvai – strateginis regionas, kuriame Rusija investuoja į laivyną, ledlaužius ir karinę infrastruktūrą. JAV pozicijų sustiprėjimas saloje gali būti suvokiamas kaip tiesioginis iššūkis Rusijos dominavimui šioje šaltoje, bet resursų pilnoje zonoje.“

Leidinys „Foreign Policy“ pažymi, kad Kremlius jau seniai investuoja į Arkties regioną, kuriame turi 12 karinių bazių ir 16 giliavandenių uostų.

Rusija taip pat yra vienintelė pasaulio valstybė, turinti branduoline energija varomų ledlaužių laivyną, kurį šiuo metu sudaro aštuoni laivai.

„Kremlių jaudina ir platesnis vaizdas. Jis, kaip ir visas pasaulis, nerimastingai stebi, kaip sunkiai prognozuojama D. Trumpo administracija naudojasi nevaržoma karine ir ekonomine galia. Tai yra jėga, kurios Maskva nekontroliuoja ir nelabai supranta, kaip suvaldyti“, – pažymi M. Chance’as.

[[ge:lrytas:lrytas:41038760]]

Pirmoje šių metų užsienio politikos kalboje Rusijos vadovas Vladimiras Putinas skundėsi, kad „vienpusiai ir pavojingi veiksmai dažnai pakeičia diplomatiją, kompromiso paieškas ar sprendimus, kurie tiktų visiems“.

„Vietoj to, kad valstybės kalbėtųsi viena su kita, atsiranda tų, kurie remiasi principu „kas stipresnis, tas teisus“ ir bando primesti savo valią, aiškinti, kaip kiti turi gyventi, dalyti įsakymų pobūdžio nurodymus“, – be menkiausio savikritiškumo detalizavo V. Putinas.

M. Chance’as pažymi, kad D. Trumpui žeriant grasinimus Rusija susiduria su kita problema – byrančiu aljansų tinklu.

Per pastaruosius metus buvo nuverstas buvęs Venesuelos vadovas Nicolasas Maduro, o žiauriai protestus malšinantį Iraną vasarą susilpnino JAV ir Izraelio oro smūgiai.

JAV „režimų keitimo sąraše“ yra ir kita tradicinė Rusijos sąjungininkė – Kuba.

Apibendrinus atrodo, kad Rusija regi mažėjančią politinę įtaką pasaulyje. N. Maduro nuvertimas, anot M. Chance’o, buvo didelis pažeminimas Kremliui ir įrodymas, kaip greitai gali sugriūti ilgametės partnerystės, kai JAV nusprendžia veikti jėga.

„Vyriausiasis beprotnamio gydytojas“

Kai kurie analitikai teigia, kad D. Trumpo veiksmai Vakarų pusrutulyje signalizuoja apie naują pasaulio tvarką, kurioje negalioja taisyklės ir viskas matoma per „įtakos sferas“.

[[ge:lrytas:lrytas:41038642]]

Kremlius ilgą laiką menkino pokarinę „taisyklėmis pagrįstą tvarką“ ir tvirtino, esą Vakarai ją išnaudoja varžydami priešininkus – įskaitant ir pačią Rusiją.

Buvęs Kremliaus patarėjas Sergejus Markovas naujienų agentūrai „Reuters“ pareiškė, kad Rusija turėtų padėti D. Trumpui įgyvendinti savo ambicijas, nes beveik visi JAV prezidento priešai taip pat yra Kremliaus priešai.

„Rusija savo įtakos sferą gali turėti tik per jėgą“, – teigė S. Markovas.

Ant popieriaus tokie pokyčiai pasaulyje galėtų atrodyti kaip svarbi Rusijos idėjinė pergalė. Tačiau M. Chance’as mano, kad Kremlius neskubės džiaugtis.

Rusija suvokia, kad toks pasaulis, kuriame didžiosios valstybės atvirai dalijasi teritorijomis ir virš kitų piešia savo „raudonąsias linijas“, gali būti daug pavojingesnis ir pačiam Kremliui.

„Rusijai gyventi šalia vis labiau impulsyvaus D. Trumpo gali būti sunkesnis iššūkis nei ginčytis su nuoseklesnėmis ir labiau prognozuojamomis JAV administracijomis praeityje. Čia nebeužtenka senų Šaltajam karui skirtų scenarijų“, – paaiškino M. Chance’as.

Situaciją pabandė apibūdinti Rusijos leidinys „Moskovskij Komsomolets“. D. Trumpas jame pavadintas „beprotnamio vyriausiuoju gydytoju“, kuris pats ėmė elgtis taip, tarsi būtų netekęs proto.

„Kyla jausmas, kad vyriausiasis beprotnamio gydytojas taip pat išprotėjo ir kad viskas subyrėjo į šipulius“, – pareiškė leidinys.

Gali atrodyti, neva Vakarai griauna save iš vidaus. Tačiau kartu vis aiškiau jaučiamas nerimas, kad naujoje, vis agresyvesnėje ir mažiau prognozuojamoje epochoje ir pačiai Rusijai bus sunkiau išlikti kontroliuojančia žaidėja, o ne chaoso įkaitu.

D. Trumpui grasinant Europai – sąmyšis Kremliuje: kelti šampano taurių neskuba