Penktadienį Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) prasidėjo trišalės Rusijos, Ukrainos ir JAV derybos. Tačiau analitikai perspėjo dėl realių Kremliaus ketinimų ir atkreipė dėmesį į svarbią detalę.

Ukraina į Abu Dabį pasiuntė savo geriausių diplomatų, civilių ir saugumo pareigūnų komandą, įskaitant Rustemą Umerovą ir Kyrylo Budanovą.

Tačiau daugiau dėmesio sulaukė Rusijos delegacija, kuriai vadovauja karinės žvalgybos (GRU) vadas admirolas Igoris Kostjukovas.

Kartu su juo atvyko aukšto rango Gynybos ministerijos pareigūnų komanda. „Akivaizdu, kad Maskva nusprendė siųsti žemesnio rango komandą, taip apribodama galimų diskusijų apimtį ir rezultatų tempą“, – Rusijos delegaciją įvertino naujienų portalas CNN.

[[ge:lrytas:lrytas:41073333]]

Tuo tarpu JAV atstovauja jau įprastu tapęs duetas – Jaredas Kushneris ir Steve'as Witkoffas – bei naujas veidas. Tai – Baltųjų rūmų patarėjas Joshas Gruenbaumas.

Pagrindiniu derybų klausimu išlieka teritorinės dalybos. Rusija jau kurį laiką reikalauja Ukrainos kariuomenės pasitraukimo iš Donbaso, tačiau Kyjivas tam priešinasi.

Pranešama, kad derybos, prireikus, galėtų trukti dvi dienas – iki šeštadienio vakaro. Nors analitikai perspėja dėl realių Kremliaus kėslų, Ukraina taip pat neatvyksta tuščiomis ir turi svarbų kozirį savo rankose.

[[ge:lrytas:lrytas:41072347]][[ge:lrytas:lrytas:41071144]][[ge:lrytas:lrytas:41060195]][[ge:lrytas:lrytas:41067444]][[ge:lrytas:lrytas:41063414]]

Šaltas dušas JAV

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas penktadienį pakartojo Kremliaus „gerai žinomą poziciją“, kad Ukrainos kariuomenė „turėtų palikti Donbasą“.

„Tai labai svarbi sąlyga“, – pridūrė jis.

Leidinio „Sky News“ korespondentas Ivoris Bennetas pažymi, kad naujausi Kremliaus komentarai yra savotiškas realybės smūgis JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijai.

Nepaisant Ukrainos ir JAV šią savaitę išreikštų vilčių, kad susitarimas teritorijų klausimu yra arti, iš Kremliaus apie tai neužsiminta nė žodžiu.

D. Peskovas pridūrė, kad trišalis susitikimas bus skirtas saugumo klausimams, todėl Rusijos delegaciją sudaro išimtinai kariuomenės pareigūnai.

Kremliaus atstovo spaudai komentaras apie darbo grupę leidžia suprasti, kad bus aptartos tik techninės detalės.

„Jos galėtų būti susijusios su teritorija. Pavyzdžiui, gali būti diskutuojama, kaip būtų prižiūrimas galimas sprendimas arba koks būtų pajėgų pasitraukimo iš ginčijamų teritorijų procesas“, – pažymi I. Bennetas.

[[ge:lrytas:lrytas:41075899]]

Nors oficialiai neaišku, kas bus aptarta derybose, Kremliaus atstovo spaudai D. Peskovo pareiškimai tikrai neleidžia manyti, kad Maskva pasirengusi kompromisui.

„Taigi, nebent Kyjivas staiga sutiktų atsisakyti teritorijų, kurių Rusija dar nėra okupavusi, neaišku, kaip D. Trumpo administracija planuoja užpildyti šią spragą, – įvertino I. Bennetas. – Skamba taip, tarsi iki taikos susitarimo dar liko nueiti nemažą kelią.“

Pagrindinis klausimas – teritorijos

Nuo Rusijos smūgių kenčiančioje Ukrainos sostinėje Kyjive taip pat nematyti didelio optimizmo.

Kaip teigia „Sky News“ gynybos redaktorė Deborah Haynes, pagrindinė kliūtis – krauju nubrėžta raudona linija Donbase. „Visiškai neaišku, kaip abi pusės galėtų pasiekti kokį nors kompromisą“, – įvertino ji.

„Sky News“ kalbintas šaltinis JAV išskyrė, kad didžiausia kliūtis bet kokiam susitarimui – teritorijų klausimas: „Diplomatija dabar yra farsas. Ji neatitinka realybės vietoje.“

Per naktį Kremliaus patarėjo Jurijaus Ušakovo komentarai dar kartą patvirtino, kad derybos eina aklavietės link. Jis pareiškė, kad be teritorinio klausimo išsprendimo „nėra jokios vilties pasiekti ilgalaikį susitarimą“.

Apie Rusijos požiūrį į derybas rodo ir tai, kad Kremlius į diskusijas pasiuntė kariuomenės pareigūnus, o ne savo geriausius diplomatus.

[[ge:lrytas:lrytas:41075898]]

"Iš dalies, tai galbūt yra tik dalyvavimas dėl vaizdo. Kremliaus kritikai tai įvardys kaip dar vieną ženklą, kad jis tiesiog vilkina D. Trumpo diplomatinius bandymus, laukdamas didesnės karinės pažangos fronto linijose“, – pažymi CNN.

BBC korespondentas Rusijoje Vitalijus Ševčenka įvertino, kad Rusijos apetitas neapsiribos tik Donbasu. „Ji taip pat laiko Zaporižios ir Chersono sritis savo teritorijomis, net ir nekontroliuodama jų visiškai.

Kremlius siekia daryti įtaką valdžiai Kyjive ir visai Ukrainos politinei sistemai. Tai reiškia, kad net jei sprendimas dėl Donbaso būtų pasiektas, Rusija beveik neabejotinai tuo neapsiribotų“, – teigė jis.

Rusija laikosi savo pozicijų

Vykstant trišalėms deryboms, pasaulis taip pat stebi kitą geopolitinę krizę – Grenlandijos klausmą.

Naujojo Eurazijos strategijų centro užsienio politikos vadovas Johnas Loughas naujienų portalui CNN paaiškino, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas jaučiasi sustiprėjęs dėl skilimo transatlantiniuose santykiuose.

Pasak jo, Rusija „laikosi savo pozicijų“, nes D. Trumpas nesinaudoja savo svertais, kad atgrasytų V. Putiną. Tuo tarpu Rusijos lyderis mano, jog Ukraina artėja prie teritorijų praradimo.

„V. Putino išvada tokia, kad D. Trumpas nėra pasirengęs daryti realų spaudimą Maskvai, kad šis karas būtų užbaigtas. Jis galėtų įvesti daugiau sankcijų arba užtikrinti jau galiojančių sankcijų vykdymą“, – aiškino J. Loughas.

[[ge:lrytas:lrytas:41075900]]

Geopolitikos ekspertas teigė, kad vangūs D. Trumpo veiksmai Rusijos atžvilgiu skatina V. Putino ryžtą siekti teritorinių laimėjimų Ukrainoje.

„Atrodo, kad V. Putinas mano, jog laikas veikia jo naudai, – pastebėjo jis. – Jeigu jis netiki, kad prezidentas D. Trumpas yra pasirengęs taikyti spaudimą, koks tikslas dabar sudaryti susitarimą, jei jis mano, kad vėliau gali gauti kur kas daugiau?“

Ekspertas pridūrė, kad penktieji karo metai dar labiau nualins jau ir taip išsekusią Rusiją. Tačiau įtampa tarp JAV ir jos NATO sąjungininkių suteikia V. Putinui vilčių dėl Rusijos įtakos visame aljanse.

„Tai suteikia jiems (Rusijai – red. past.) vilties, kad ukrainiečiai nesugebės integruotis į jokią NATO struktūrą, – pažymėjo J. Loughas. – Tai suteikia jiems tam tikro optimizmo, kad jie galės iš naujo įtvirtinti save Europoje taip, kaip to nebuvo įmanoma nuo Sovietų Sąjungos žlugimo.“

Ukrainos koziris

Tačiau „Sky News“ išskiria, kad taikos siekianti Ukraina turi ir savų kozirių derybose.

Juo galėtų tapti buvęs karinės žvalgybos (GUR) vadovas Kyrylo Budanovas, kuris dabar užima V. Zelenskio administracijos vadovo pareigas.

„Sky News“ kalbintas JAV šaltinis išreiškė šiokio tokio optimizmo, kalbėdamas apie K. Budanovo dalyvavimą derybose.

[[ge:lrytas:lrytas:41075891]]

„K. Budanovas yra vienintelis V. Zelenskio biuro narys, kurį jie vertina rimtai. JAV kariuomenė ir JAV žvalgyba jį gerbia. JAV myli K. Budanovą.

Tai, kad K. Budanovas yra ten, yra teigiamas ženklas. Tačiau aš nematau, kad Rusijos karo mašina lėtėtų“, – teigė jis.

Portalas Lrytas primena, kad po susitikimo su V. Zelenskiu ketvirtadienį D. Trumpas stojo prieš kameras ir įvertino pokalbį kaip „labai gerą“.

Pranešama, kad prezidentų pokalbis Pasaulio ekonomikos forume truko maždaug vieną valandą. D. Trumpas akcentavo, kad„visi nori, kad karas baigtųsi“.

Kaip teigia JAV prezidentas, tai buvo konstruktyvios derybos dėl būdų, kaip judėti taikos link.

Paklaustas, ar yra šansų, kad susitarimas bus pasiektas dar šiandien, D. Trumpas atsargiai atsakė: „pamatysime, kas nutiks“.

Ukraina yra pareiškusi, kad taikos susitarimas yra „90 proc. parengtas“, nors kai kurie daugiausiai ginčų keliantys punktai, pavyzdžiui, iš dalies okupuoto Donbaso regiono likimas, dar nėra išspręsti.

Ukraina ne kartą atmetė Rusijos reikalavimą, kad šalis išvestų pajėgas iš šio rytinio regiono. V. Putinas iki šiol atmetė visus pasiūlymus dėl ugnies nutraukimo ir toliau kelia maksimalistinius reikalavimus.

V. Zelenskis pareiškė, kad derybininkų komandos penktadienį Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) aptars Ukrainos rytinio Donbaso regiono teritorijos kontrolę.

„Donbasas yra pagrindinis klausimas. Jis šiandien ir rytoj bus aptartas Abu Dabyje tokiu būdu, kuris atrodys tinkamas trims šalims“, – internetinėje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė V. Zelenskis.

Vykstant deryboms – iškalbingi signalai iš Kremliaus: analitikai išskyrė Ukrainos kozirį