Gruodžio pabaigoje Prancūzijai ir Vokietijai nesutarus dėl to, ar naudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainos finansavimui leidinys „The Financial Times“ išsakė skambią tezę: Prancūzija tampa vilkinančia, o Vokietija – iniciatyvia valstybe.

Leidinys įvardijo, kad Europoje įvyko „visiškas apsikeitimas vaidmenimis“. Pastaruosius penkerius metus Vokietija buvo laikoma politiniu stabdžiu Europoje, tačiau dabar būtent Prancūzija nebesugeba įvykdyti savo įsipareigojimų.

Senas posakis, kad „Prancūzija – tai vien žodžiai, žodžiai, žodžiai, bet jokių veiksmų“, vėl grįžta“, tuomet „Financial Times“ pareiškė Paryžiaus analitinio centro „Institut Montaigne“ Europos politikos ekspertė Georgina Wright.

Teigiama, kad F. Merzas iš esmės perėmė daugelį stiprios Europos pozicijų, kurias ilgą laiką propagavo Prancūzija, kuri suteikė pirmenybę nacionaliniems interesams.

[[ge:lrytas:lrytas:41118727]]

Portalo Lrytas kalbintas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Gintas Karalius įvertino šią pakitusią dinamiką ir pasiuntė žinutę Prancūzijai: „Europos Sąjunga važiuoja be jūsų“.

Išdavystė Europoje

Gruodžio viduryje Europos Sąjungos (ES) valstybės nesutarė dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo Ukrainos reikmėms. Leidinys „Financial Times“ tuomet prabilo apie išdavystę Europoje.

[[ge:lrytas:lrytas:41058752]][[ge:lrytas:lrytas:41084655]][[ge:lrytas:lrytas:41065021]][[ge:lrytas:lrytas:41034062]]

Teigiama, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas nusisuko nuo Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo, kuris stipriai rėmė idėją, pagal kurią 210 mlrd. Rusijos įšaldytų lėšų būtų panaudota paramai Ukrainai.

E. Macronas viešai šiuo klausimu tylėjo, o užkulisiuose jo komanda reiškė abejones dėl tokių veiksmų teisėtumo. Paskutinę akimirką jis prisijungė prie Belgijos, Italijos ir kitų Rusijos turto panaudojimo priešininkų.

„E. Macronas išdavė F. Merzą. Jis žino, kad už tai teks sumokėti kainą. Tačiau jis toks silpnas, kad neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik paremti (Italijos ministrę pirmininkę – red. past.) Giorgią Meloni“, – su anonimiškumo sąlyga „Financial Times“ sakė aukšto rango ES diplomatas, susipažinęs su derybomis.

Reaguodamas į išsiskyrusias pozicijas leidinys priėjo prie skambios išvados: stipriai keičiasi Europos dinamika.

F. Merzas iš esmės perėmė daugelį pozicijų, kurias ilgą laiką propagavo Prancūzija, tuo pat metu Paryžius traukiasi nuo stiprios Europos principų – ir teikia pirmenybę nacionaliniams interesams.

„Tam tikra prasme ES dar niekada nebuvo tokia prancūziška – pramonės politika, saugumo politika didele dalimi buvo priimtos E. Macrono dėka. Tačiau Briuselyje vis labiau jaučiama, kad Prancūzija teikia pirmenybę nacionaliniams interesams, o ne ES interesams“, – įvardijo „Financial Times“.

Portalo Lrytas kalbintas G. Karalius sutiko su teze, kad Prancūzija dabar tapo vilkinančia valstybe.

„Ir tai yra, mano supratimu, dėl Prancūzijos vidaus politikos, kuri yra tiesiog destruktyvi. Dar prieš porą metų mes matėme visiškai kitokį E. Macroną, visiškai kitokią Prancūziją – su iniciatyvomis. Ir tam tikras ginklų sistemas Prancūzija pradėjo teikti pirmoji“, – pareiškė jis.

[[ge:lrytas:lrytas:41132077]]

Politologas priminė, kad Prancūzija buvo pirmoji Vakarų Europos šalis, kuri į Ukrainą išsiuntė savo šarvuotą techniką – „AMX 10-RC“ pėstininkų kovos mašinas.

Reaguodamos į tai, kitos šalys išsiuntė ir savo techniką – įskaitant Amerikos „M2 Bradley“ ir Vokietijos „Marder“.

Betvarkė viduje

Dar vienas Prancūzijos lyderystės pavyzdys buvo 2023 m., kuomet Paryžius pasakė aiškiai: Ukraina turi būti priimta į Europos Sąjungą. Vokietijoje tuomet niekas apie tokius dalykus aiškiai nekalbėjo.

„Ir tada tie nelemti E. Macrono priešlaikiniai rinkimai ir chaosas jau antri metai viduje. Niekas dabar tiesiog rimtai į Prancūziją nebežiūri, kai viduje yra visiška betvarkė.

Biudžeto negali pasitvirtinti, skola jau tuoj aplenks Italijos skolą, jau realiai Tarptautinis valiutos fondas sako, kad gali įsikišti tam tikru momentu. Tai įsivaizduojate – antra Europos ekonomika prašosi Tarptautinio valiutos fondo (pagalbos – red. past.).

Tai visas šitas kompleksas veiksnių ir E. Macrono kadencijos pabaiga, kai jau visi žvalgosi, kas bus po jo, lemia tai, kad į Prancūziją niekas rimtai nebežiūri. Ir tiesiog važiuoja be jos“, – įvertino jis.

G. Karalius priminė ir apie sausį pasirašytą ES ir Pietų Amerikos valstybių bloko MERCOSUR susitarimą: „Tai buvo ryškiausias pavyzdys, kai Prancūzija buvo tiesiog pastatyta į kampą. Maždaug: „Jūsų nuomonė mums neįdomi – Europos Sąjunga važiuoja be jūsų.“

[[ge:lrytas:lrytas:41132083]]

„Tai taip, aš sutinku, kad dabar tiesiog dėl vidaus politikos Prancūzija neteko savo galios užsienio politikoje.

Kartais ji sublizga. Grenlandija buvo pavyzdys: E. Macronas su savo tais akiniais dar ten iššovė tokį komunikacinį – ne tik komunikacinį – ten lėktuvą pasiuntė, porą karių pasiuntė, padarė visą šitą politinį pareiškimą, ir visai sėkmingai tas išėjo.

Bet ta tokia struktūrine prasme – taip, stagnacija. Ir Europa dabar važiuoja nebe ant Prancūzijos bėgio“, – įvertino ekspertas.

Mėtė idėją į sieną

Gruodžio viduryje E. Macronas rėžė, kad Europai ir Ukrainai gali būti prasminga ir naudinga vėl kalbėtis su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.

„Manau, kad mūsų, europiečių ir ukrainiečių, interesais yra rasti tinkamą pagrindą šių diskusijų atnaujinimui“, – teigė E. Macronas, pridūręs, kad europiečiai turėtų rasti būdų tai padaryti „artimiausiomis savaitėmis“.

Kyla klausimas, ką reiškia šie E. Macrono veiksmai – pasisakymas apie pokalbius su V. Putinu ir Rusijos įšaldyto turto panaudojimo blokavimas.

„Aš net nežinau, ar čia kažkokia strategija. Čia labiau panašiau į dar vieną E. Macrono improvizaciją: paskelbė, pažiūrėjo, kas bus, kažkaip visi jį ignoravo, ir nėra – bent jau kol kas – negirdžiu, kad kažkas būtų dirbama ta linkme. Va, rusai gerai sureagavo.

[[ge:lrytas:lrytas:41132085]]

Artėja E. Macrono politinės karjeros pabaiga. Jis yra silpnas vidaus politikoje ir vis mėgina užsienio politikoje parodyti tam tikras iniciatyvas. Tai, pavyzdžiui, su Grenlandija jam visai neblogai pavyko.

Tas simbolinis karių nusiuntimas, ta komunikacija, kad ginsime Grenlandiją – tarsi kartais jam tie tokie „džiazavimai“ visai neblogai išeina.

Na, o kartais, kaip va jūsų minėtas pavyzdys, tiesiog visi tik gūžteli pečiais ir ignoruoja. Tai aš vertinčiau pasiūlymą kalbėtis su V. Putinu kol kas kaip tokią improvizaciją. Žinote, kartais politikai mėto idėjas į sieną ir žiūri, kuri prilips. Tai čia gali būti kažkas tokio“, – įvertino G. Karalius.

Į E. Macrono pasiūlymą kalbėtis su V. Putinu teigiamai sureagavo Italijos premjerė Giorgia Meloni

„Manau, jog atėjo laikas, kad ir Europa kalbėtų su Rusija. Nes, jei Europa nuspręs dalyvauti šiame derybų etape, tačiau kalbės tik su viena konflikto šalimi, bijau, kad pozityvus indėlis, kurį ji gali įnešti, galiausiai bus ribotas“, – praėjusią savaitę pareiškė G. Meloni.

Italijos premjerė pridūrė, kad diskusijoms galėtų būti paskirtas specialusis pasiuntinys.

Anot G. Karaliaus, taip pat galima įsivaizduoti, kad kai kurios Rusijai palankios šalys – Vengrija ir Slovakija – galėtų norėti tokio posūkio.

„Bet kol kas ten kažkokių didelių poslinkių ta linkme, pirmiausia dėl F. Merzo, dėl Vokietijos, nėra.

[[ge:lrytas:lrytas:41132080]]

E. Macronas turbūt, jei konkrečiai apie jo asmenybę kalbėti, šiek tiek vienišas jaučiasi šiuo metu tarp Europos lyderių.

F. Merzas su G. Meloni neblogai ten jau tvarko reikalus. MERCOSUR susitarimas – tai buvo tikrai didelis dalykas, kur Prancūzija visą svorį metė, kad jį sustabdytų, ir nesustabdė.

Tai aš taip vertinčiau. Nėra čia jokios strategijos – tiesiog pažiūrėjo: „Va, suimprovizuosiu, gal kažkas išeis“. Ir kol kas taip – nieko iš to nematyti“, – įvertino G. Karalius.

Prabilo apie išdavystę Europoje: esminiu lūžiu tapo E. Macrono sprendimas