Antradienį leidinys „The Telegraph“ paskelbė, kad Prancūzija nepritarė iniciatyvai, kuria būtų supaprastintas Jungtinės Karalystės sparnuotųjų raketų „Storm Shadow“ pirkimas Ukrainai, naudojant Europos Sąjungos (ES) 90 mlrd. eurų paramos paskolos lėšas.

Pasak leidinio, ši iniciatyva supaprastintų Jungtinės Karalystės ginkluotės procedūras, pagal kurias pirmenybė dabar teikiama Ukrainai ir ES valstybėms, taip palengvinant Ukrainai itin reikalingų „Storm Shadow“ raketų įsigijimą.

Tačiau leidinys „Defence Express“ savo analizėje patikslino, kad Prancūzija priešinasi supaprastintoms pirkimų sąlygoms britų tiekėjams apskritai, o „Storm Shadow“ minima tik kaip pavyzdys ginklo, laikomo būtinu Ukrainai.

Portalo Lrytas kalbintas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Gintas Karalius paaiškino, kad nors tiesioginis raketų pirkimo blokavimas dar nėra patvirtintas patikimų šaltinių, tokia Prancūzijos pozicija nestebintų.

[[ge:lrytas:lrytas:41038667]]

Dar praėjusią vasarą Prancūzija neprisijungė prie PURL programos, pagal kurią JAV gaminama ginkluotė perkama Ukrainai, argumentuodama, kad ES lėšos turėtų būti naudojamos bloko viduje, prioritetą teikiant Europos gynybos pramonei.

Vis dėlto tokia politika susiduria su realybe – žemyninės Europos valstybės nepajėgia pagaminti visos Ukrainai reikalingos ginkluotės. Skaičiuojama, kad už ES ribų pagamintos karinės įrangos poreikis Ukrainoje sieks apie 24 mlrd. eurų.

Didžiausią šios sumos dalį sudaro „Patriot“ oro gynybos sistemos, joms skirtos PAC‑3 raketos ir tolimojo nuotolio ginklai – kategorija, į kurią įeina ir „Storm Shadow“ raketos.

[[ge:lrytas:lrytas:41054745]][[ge:lrytas:lrytas:41116908]][[ge:lrytas:lrytas:41074503]][[ge:lrytas:lrytas:41061144]]

„Prancūzija turi seną politiką, pagal kurią stengiasi europiniu mastu skatinti (projektą – red. past.) „pirk europietišką prekę“.

Ir ypač su praeitais metais patvirtintu bendru skolinimusi gynybai (SAFE mechanizmu – red. past.) ji buvo viena griežčiausiai pasisakančių valstybių, kad tie pinigai turėtų būti skirti tik europietiškoms ginklų kompanijoms“, – paaiškino ekspertas.

Ištempta argumentacija

Sausį Europos Komisija (EK) pasiūlė paramos Ukrainai paskolą, siekiančią 90 mlrd. eurų, iš kurių 60 mlrd. eurų būtų skirta gynybos išlaidoms.

Šiuo mechanizmu siekiama užtikrinti ginkluotės tiekimą Ukrainai ir sustiprinti Europos gynybos pramonės bazę.

Prioritetas teikiamas gamintojams ir rangovams, įsikūrusiems Ukrainoje, ES ir Europos ekonominės erdvės valstybėse.

Paskolos projekte numatomos išimtys. Jei ES valstybės negali pasigaminti skubiai Ukrainai reikalingos ginkluotės, ji galėtų būti perkama iš trečiųjų šalių. Tačiau Prancūzija siekia, kad kuo daugiau šių pinigų būtų išleisti žemyno viduje.

Kaip teigia „The Telegraph“, 11 ES šalių pasiūlė sušvelninti dabartinius apribojimus, kad Ukrainai būtų lengviau įsigyti Jungtinėje Karalystėje gaminamų ginklų. Britų gamintojai šiuo metu patenka už paskolos projekte nustatytų reikalavimų ribų.

[[ge:lrytas:lrytas:41131712]]

Leidinys nurodė, kad žemyninės Europos valstybės neturi pakankamų gamybos pajėgumų, kad galėtų aprūpinti Ukrainą visa kritiškai reikalinga ginkluote.

Į tokios ginkluotės sarašą buvo įtrauktos ir tolimojo nuotolio raketos. Vokietija jau kurį laiką atsisako tiekti „Taurus“, todėl, siekiant užpildyti šį trukūmą, neva buvo pasiūlytos britų „Storm Shadow“ raketos.

„The Telegraph“ teigia, kad iniciatyvos autoriai pasiūlė keturių pakopų prioritetų sistemą, kuri leistų Jungtinei Karalystei užimti aukštesnę vietą pirkimų grandinėje.

Tačiau Prancūzija atmetė šią idėją teigdama, kad paskolos, paremtos Rusijos įšaldytos aktyvais, lėšos turėtų būti skiriamos tik Europos gynybos pramonės bazei ir nenorėdama atverti durų struktūriškai lengviems pirkimams už ES ribų.

Teigiama, kad palengvintą pirkimų sistemą remia Baltijos ir Skandinavijos šalys, taip pat Lenkija, Rumunija, Čekija ir Nyderlandai. Dar aštuonios valstybės – įskaitant Vokietiją – pasisakė už lankstesnį požiūrį į Jungtinę Karalystę, tačiau oficialiai prie koalicijos neprisijungė.

Tačiau „Defence Express“ pažymi, kad Prancūzija tikriausiai tiesiogiai neatmeta „Storm Shadow“ pirkimo, o priešinasi supaprastintoms pirkimo iš britų tiekėjų sąlygoms.

Leidinys pažymi, kad „Storm Shadow/SCALP“ yra bendra Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos raketų programa.

Raketos „SCALP“ yra beveik identiškos „Storm Shadow“ ir gali būti gaminamos Selles-Saint-Denis esančioje gamykloje.

[[ge:lrytas:lrytas:41131717]]

Tai galėtų reikšti, kad Prancūzija nenori palengvinti ginkluotės, kurią galima pagaminti ES viduje, pirkimo iš trečiųjų šalių, taisyklių.

Tačiau reikalavimas, kad užsakytos raketos būtų gaminamos tik Prancūzijos gamykloje, kelia abejonių, nes abi gamyklos vietos priklauso vienai bendrovei – MBDA.

„Defence Express“ manymu, argumentacija, kad priešinimasis naujoms pirkimo taisyklėms automatiškai reiškia priešinimąsi „Storm Shadow“ pirkimui, yra šiek tiek ištempta.

Prasisukančios durys

Portalo Lrytas kalbintas G. Karalius atkreipė dėmesį, kad konkrečiai apie Prancūzijos stabdį „Storm Shadow“ raketų pirkime dar neskelbia patikimi šaltiniai ir institucijos.

Pirminis naujienos šaltinis buvo leidinys „The Telegraph“, o vėliau ją pradėjo platinti įvairūs tinklaraštininkai ir Rusijos propagandinė žiniasklaida. „Kitaip tariant, pirminis šaltinis yra su dideliu klaustuku“, – įvertino jis.

Tačiau politologas įvertino, kad tokia Prancūzijos politika nebūtų staigmena, nes šalis jau kurį laiką pasisako už Europos Sąjungos pinigų panaudojimą vidinei gynybos pramonei ir siekia autonomijos.

„Aš neskubėčiau šita naujiena labai pasitikėti, bet kad kažkurios britų ginkluotės jie neskuba pirkti, nes patys nori pasiūlyti savo kažkokias alternatyvas, tai nebūtų staigmena.

[[ge:lrytas:lrytas:41131711]]

Kita vertus, nieko čia labai jau tokio naujo. Tai visą laiką yra tokia Europos suverenumo, Europos industrinio, gynybinio suverenumo misija iš Prancūzijos“, – pažymėjo G. Karalius.

Kalbant apie Jungtinės Karalystės, kuri gamina „Storm Shadow“ raketas, vaidmenį Europos Sąjungos ginkluotės pirkimuose, ekspertas situaciją įvertino paprastai: britai patys prisižaidė su „Brexit“.

„O britai dabar yra užstrigę tokiose geopolitinėse, man atrodo, prasisukančiose duryse. Po „Brexito“, kur buvo jų sau išsikalbėtas planas tapti globalia jėga, kuri galės balansuoti tarp JAV, Europos Sąjungos ir patys turėti labai autonomišką politiką.

Na, tai, švelniai tariant, buvo ir naivu, ir nepasitvirtino. Šiuo metu jie yra ne su Amerika, ne su Europos Sąjunga, nes tiesiog dabartinė Amerikos vyriausybė nemato didelio reikalo su jais daryti kažkokias naudingas prekybos sutartis – va, dar ir tarifų gavo, kaip ir visi kiti.

Tai Jungtinės Karalystės situacija yra tokia: ji išstojo iš vieno bloko, o kituose blokuose niekas jų labai taip jau ir nelaukia. Tai dėl to jų tas mėginimas vėl kažkaip įmerkti tą leteną į Europos pinigų puodą – na, jis yra suprantamas.

Bet turbūt ir iš Prancūzijos, ir iš kai kurių šalių yra nenoras leisti tai daryti. Čia, jeigu apibendrinant, ką aš noriu pasakyti: britai patys sau prisižaidė šiek tiek su „Brexitu“ ir dabar yra va tokioje situacijoje, kur nei pirmyn, nei atgal negali žiūrėti“, – įvertino ekspertas.

Skatina pirkimus viduje

Prancūzija jau nuo seno skatina programą „pirk europietišką prekę“ ir stengiasi stiprinti Europos gynybos pramonę.

[[ge:lrytas:lrytas:41131715]]

„Ir ypač su praeitais metais patvirtintu bendru skolinimusi gynybai (SAFE programa – red. past.) ji buvo viena griežčiausiai pasisakančių valstybių, kad tie pinigai turėtų būti skirti tik europietiškoms ginklų kompanijoms“, – paaiškino ekspertas.

Ir čia buvo tas <...> nuomonių, sakykim, neatitikimas, kai Baltijos šalys, Rytų Europa norėjo naudoti Europos bendro skolinimosi pinigus – 150 mlrd. – taip pat ir užsienio ginklų prekybai, nes kai kurių ginklų Europa tiesiog nepasigamina arba pasigamina per lėtai. Ėjo kalba apie Pietų Korėją, Jungtines Amerikos Valstijas, Turkiją ir kitas“, – dėstė G. Karalius.

Politologas priminė, kad tuomet būtent Prancūzija buvo viena iš tų valstybių, kurios priešinosi užsienio ginkluotės pirkimo idėjai, o per diskusijas galų gale buvo sutarta dėl kompromiso.

„Britai liko tokioje keistoje situacijoje. Jiems tarsi yra palengvintas būdas dalyvauti, bet visgi neprilygstantis Europos Sąjungos narėms, turiu galvoje – įmerkti uodegą į tą pinigų maišą.

Taip, Prancūzija visuomet tą politiką „pirkti europietišką prekę“, Europos pinigus leisti Europos prekėms – ji tą dalyką visą laiką gina, jo laikosi“, – dėstė ekspertas.

Pajėgumai – ant popieriaus

Prancūzija praėjusią vasarą atsisakė dalyvauti PURL iniciatyvoje, dėl kurios sutarė JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir NATO vadovas Markas Rutte.

Pagal šią programą Europos šalys gali pirkti JAV pagamintą ginkluotę – įskaitant itin svarbias „Patriot“ oro gynybos sistemas – ir perduoti ją Ukrainai.

[[ge:lrytas:lrytas:41131716]]

Prancūzija neprisijungė prie šios iniciatyvos, teigdama, kad šalis rems Ukrainą kitais instrumentais. Tarp šalies argumentų – dėmesys Europos strateginei autonomijai ir ginkluotės pramonei.

Tačiau analitikai pažymi, kad Europos gynybos pramonė dar nėra pakankamai pajėgi atliepti visus žemyno – ir Ukrainos – poreikius.

Kyla klausimas, ar toks užsidarymas viduje nėra naivus žingsnis, turint omenyje žemyne vykstantį karą ir Rusijos keliamą grėsmę? Ir ar pati Prancūzija tam būtų pajėgi?

„Jie (prancūzai – red. past.) turi neblogą ginklų pramonę, bet jiems sunkiai sekasi, ypač paskutiniais metais, veikti drauge su kitais. Jiems sunkiai sekasi daryti bendrus ginklų pramonės projektus, tarkime, su Vokietija. Tai yra viena nesėkmė po kitos, kiek jie bando kažką kartu daryti.

Tai susiję ir su Prancūzijos dabartine vidaus politika – ten biudžeto negali patvirtinti. Tai, žinote, tas silpnumas vidaus politikoje persiduoda ir į užsienio santykius – jau į juos (prancūzus – red. past.) šiek tiek kitaip žiūri.

Ir kiti dalykai – tų ginklų kompanijų valdymas toks labai monopolinis. Tai, žodžiu, jiems ne visada yra paskatų bendradarbiauti. Tai kai jūs sakote, ar Prancūzija pajėgi – taip, ant popieriaus tarsi turėtų būti, bet praktiškai to nematyti.

Aš tikrai nesu ginkluotės kažkoks žinovas, aš tik kai kuriuos skaičius žinau – kad jie per metus porą tų lėktuvų pagamina. Ir nors visą laiką kalbame apie L'économie de guerre, tą karo ekonomiką, kad mes čia jau gaminame daugiau – tai po truputį daugiau, bet nieko stebuklingo“, – Prancūzijos gynybos pramonės situaciją įvertino politologas.

G. Karalius apibendrino, kad Prancūzija yra nepajėgi užsidaryti savo karinėje pramonėje, nes tam neturi pakankamai fabrikų ir darbuotojų.

[[ge:lrytas:lrytas:41131719]]

„Bet Prancūzijos mintis yra kita. Kodėl mes pinigus skiriame prekėms iš tų valstybių, kurios galbūt mums ne visada pakeliui.

Ta pati Grenlandija parodė tokį momentą: „Tai kaip mes dabar mokame amerikiečiams už tam tikrus ginklus, o tuos ginklus jie paskui naudoja, kad mums grasintų“. Tai logika yra. Šitoje vietoje tai visgi yra Europos mokesčių mokėtojų pinigai“, – įvertino politologas.

Ieško palankesnių sąlygų

G. Karalius paaiškino, kad Prancūzija nori kuo palankesnių sąlygų Europos gamintojams, kurių didelę dalį sudaro pačių jų kompanijos.

Tačiau Paryžius supranta, kad žaidžiant „kietai“ nepavyks pasiekti visų savo išsikeltų tikslų – tą įrodo ir neseniai pasirašytas Europos Sąjungos ir Pietų Amerikos šalių prekybos bloko MERCOSUR laikinasis prekybos susitarimas.

„MERCOSUR susitarimas su Pietų Amerikos šalimis gerai tai iliustravo. Prancūzija ėjo iki mirties prieš, ir vis tiek Europos Sąjunga priėmė tą susitarimą.

Tai čia ir šitais klausimais jie turbūt ir patys supranta, kad nepavyks visko pasiekti, ko nori, bet tikslas yra kietai derėtis, kad išsiderėtų geriau Europos gamintojams“, – paaiškino ekspertas.

Kritikai piktinosi dėl jo galimų skaudžių padarinių Europos ūkininkams ir tvirtino, kad žemyno rinką užplūs pigesnės jų gaminamų maisto produktų alternatyvos, todėl nukentės jų pajamos. Prieštaravimą susitarimui garsiai reiškė Prancūzija ir Italija.

[[ge:lrytas:lrytas:41131712]]

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pareiškė, kad „Prancūzija griežtai prieštaraus“ bet kokiam „Europos institucijų norui priversti priimti“ susitarimą.

„Čia ta idėjine prasme, aš manau, yra teisingai – kad, kaip minėjau, Europos pinigai turėtų būti skirti Europos prekėms, Europos gamintojams, kurti darbo vietas Europoje.

Bet ką daryti, kai ta pati Prancūzija nesugeba biudžeto pasitvirtinti ir negali investuoti į tos gamybos plėtrą, nepagamina dėl vidaus problemų to, ko reikia? Tai turbūt ir yra tas paradoksas“, – įvertino G. Karalius.

Dabar galima tikėtis kompromisinio varianto: dalis pinigų bus skirta neeuropietiškoms prekėms, o didelė dalis – rezervuota žemyno ginkluotei. Tokį pavyzdį, anot politologo, jau matėme praėjusiais metais su SAFE programa.

Praėjusių metų vasarą, vykstant deryboms dėl 150 mlrd. eurų SAFE paskolos mechanizmo Europos Sąjungos šalims, Prancūzija siekė, kad už šias lėšas pirkta ginkluotė būtų gaminama tik Europoje ir neturėtų komponentų iš trečiųjų šalių.

Pasiekus susitarimą buvo rastas kompromisas: perkant ginkluotę už SAFE programos lėšas, trečiųjų šalių komponentai gali sudaryti iki 35 proc. prekės vertės.

Iš esmės tai reiškia, kad SAFE lėšas naudojanti valstybė negalėtų įsigyti pilnos už ES ir Europos ekonominės zonos ribų gamintos ginklų sistemos, pavyzdžiui, JAV naikintuvų F-35.

Tačiau už SAFE lėšas būtų galima įsigyti sistemą, kurioje yra ne ES viduje pagamintų komponentų, pavyzdžiui Vokietijoje pagamintą tanką „Leopard 2A8“, kuris turi Izraelio gamybos aktyvios apsaugos sistemą „Trophy“.

Įvertino gandus apie Prancūzijos smūgį Ukrainai: susidūrė su dilema (2)