Praėjusį penktadienį viešąją erdvę sudrebino Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Teisingumo departamento paviešinti Jeffrey Epsteino bylos dokumentai, kurie sukėlė daugybę diskusijų dėl nusižudžiusio pedofilo ryšių.

Žiniasklaidai ir interneto vartotojams pradėjus tirti 3,5 mln. bylos klausimų kyla daugiau, nei yra atsakymų. Ekspertai pastebi, kad dabar ši byla pritrauks gausybę sąmokslų teorijų.

Tačiau daryti galutines išvadas apie tai, kas iš tikrųjų vyko J. Epsteino aplinkoje – dar per anksti.

„Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ apžvalgininkas Aidas Puklevičius išsakė savo nuomonę, ko vykdydamas savo veiklą iš tikrųjų siekė 2019 m. nusižudęs finansininkas.

[[ge:lrytas:lrytas:41229880]]

„Man atrodo, kad, taip, jis (J. Epsteinas – red. past.) galėjo būti, kaip ir jo draugės Ghislaine Maxwell tėvas – seniau miręs Robertas Maxwellas. Tai yra žmogus, kuris kažką kažkam kartais perduoda, tarpininkauja“, – kalbėjo A. Puklevičius.

Tuo tarpu komunikacijos ekspertas Liutauras Ulevičius pažymėjo, kad tokio didelio masto J. Epsteino dokumentų paleidimas primena vadinamąjį „raudonosios silkės“ efektą: visi atkreipia dėmesį į mažiau svarbias detales, o visa esmė vyksta kažkur kitur.

„Pavyzdžiui, esminė dalis: mes matome didelę dalį informacijos, bet apie kažką tai nešnekama. Tai apie ką nešnekama? Taip, yra logiška, kad ten (dokumentuose – red. past.) yra nukentėjusiųjų apsauga.

[[ge:lrytas:lrytas:41173571]][[ge:lrytas:lrytas:41176583]][[ge:lrytas:lrytas:41177971]][[ge:lrytas:lrytas:41179545]][[ge:lrytas:lrytas:41182582]]

Bet dabar matome ir lietuviškuose pavyzdžiuose: mes turime daugybę pavardžių, kurios neturi, iš esmės, jokio ryšio, bet jos yra nenuasmenintos. Tai kodėl? Kas yra tas saiko vienetas, kurioje vietoje baigiasi visuomenės noras žinoti, o prasideda visi teisiniai reikalai?“ – pažymėjo ekspertas.

Rėmėsi ryšiais

Penktadienį JAV Teisingumo departamentas išleido apie 3,5 mln. dokumentų, susijusių su J. Epsteino byla – elektroninio pašto laiškus, nuotraukas, vaizdo įrašus, teisėsaugos institucijų tyrimų ir kitus failus.

A. Puklevičius nemano, kad penktadienį išleisuose dokumentuose, kalbant apie platesnį paveikslą. buvo atskleista daug naujos informacijos.

Pirmieji J. Epsteino bylos dokumentai buvo paviešinti dar gruodį, o kalbos apie jo nusikaltimus sklandė ilgiau nei du dešimtmečius. 2008 m. finansininkas buvo nuteistas 18 mėnesių kalėjimo už vaikų verbavimą prostitucijai.

„Ir anksčiau buvo žinoma, kad jo ta garsioji užrašų knygutė – tai ten buvo tiesiog žinomų žmonių ir jo kontaktų lobynas. Kad pažinčių jis turėjo daugiau negu bet kas šiame pasaulyje. Vienas dalykas. Antras dalykas – kad bendravo su jais įvairiausiais klausimais.

Ir trečias dalykas – kad žmonės vis dar neįsisavina tokios tiesos: jeigu žmogus sėkmingas, tai nereiškia, kad jis yra protingas. Jeigu žmogus yra sėkmingas ir protingas, tai nereiškia, kad jis šarmingas. Bet jeigu jis protingas, sėkmingas ir šarmingas, tai dar nereiškia, kad jis yra dorybingas. Šie dalykai labai dažnai yra supainiojami“, – dėstė jis.

Apžvalgininko manymu, J. Epsteino galia, kuri dažnai aptariama kalbant apie jo bylos dokumentus ir plačius ryšius, buvo paremta ryšiais.

[[ge:lrytas:lrytas:41230664]]

„Viskas prasidėjo nuo mažų dalykų – sėkmingos finansininko karjeros, kai jis patarinėjo Leonui Blackui ir Ronui Wrexleriui. Tai vienam paskaičiuojama, kad jis galėjo uždirbti, konsultuodamas, sutaupyti nuo mokesčių ir kitų dalykų apie 600 mln., kitam – irgi panašią sumą, ir nuo to jam taip pat nemažai nuvarvėjo.

Nuo to paties L. Blacko 170 mln. jam buvo užskaityta kaip honoraras už finansinį konsultavimą. O po to prasidėjo socializavimasis: vienos pažintys, antros pažintys – iš pradžių Niujorke, po to per Floridą, po to per dar kitas, ir ta užrašų knygutė pūtėsi, pūtėsi.

Aš manau, kad jis buvo labiausiai naudingas žmonėms, nes kažką galėdavo suvesti: „Ai, tau reikia šito – ne problema, aš parašysiu el. laišką arba paskambinsiu“, – dėstė A. Puklevičius.

Apžvalgininko teigimu, daugelis žmonių, kurie bendravo su J. Epsteinu, neturėjo pernelyg daug informacijos apie jo tamsiąją gyvenimo pusę, tačiau dabar šie asmenys turės „mazgoti“ savo reputaciją.

„Nes dar vienas didelis skirtumas nuo visų kitų tokių „tinklaveikinkų“ arba „networkerių“ yra tas, kad ten buvo be galo daug mokslininkų. Jeigu kitose panašiose istorijose dažniausiai būna šou verslas, <...> bomondas, aukštosios visuomenės grietinėlė, tai ten yra daugybė mokslininkų.

Tai tik dar įrodo, kad mokslininkai yra tokie patys žmonės kaip mes visi. Ir tai, kad jei tu gerai išmanai subatomines daleles ar dar ką nors, tai nereiškia, kad esi pakankamai protingas kitose gyvenimo srityse“, – dėstė A. Puklevičius.

Aiškėja, kad J. Epsteino bylose iš viso yra apie 5 mln. įvairių dokumentų, iš kurių penktadienį buvo paviešinta apie 3,5 mln. Kyla klausimas: ar bus paviešinti likę failai ir kiek liko nepaviešintos svarbios informacijos?

„Ar jie yra (neišleisti – red. past.) dėl to, kad reikia daugiau laiko su jais padirbėti, kad užtušuotum galimų aukų duomenis, jog jie būtų apsaugoti. Ar jie yra nesvarbūs, ar dar kokia nors priežastis.

[[ge:lrytas:lrytas:41230668]]

Bet ir šitų jau yra pakankamai daug, ir su dabartiniais duomenų analizės įrankiais bei priemonėmis, aš manau, kad viską, kas buvo svarbiausia, spėjo ir redakcijos, ir dar kažkas per tą savaitgalį padaryti.

Tai aš manau, kad ką mes turime, tai tą, ko gero, ir turime – nebent po to pradės žmonės, žinot kaip mėgsta, kabinti ant sienos raudonus siūlus tarp įvairių dokumentų, kad rastų kokį nors voratinklį“, – įvertino ekspertas.

Sąmokslo teorija netiki

Komunikacijos ekspertas Liutauras Ulevičius įvertino, kad tai, kas buvo paviešinta penktadienį, yra faktai – o ne apkalbos – nes tokį kiekį informacijos sufabrikuoti būtų sunku.

Tačiau taip išviešinti J. Epsteino bylos, kuri nebuvo išspręsta teisėsaugos institucijų, dokumentai atvėrė idealią terpę sąmokslo teorijų plitimui.

„Didžiausia bėda yra, kad visa ši istorija nebus uždaryta. Tiesiog ji fiziškai negali būti uždaryta. Tiek dabar jau yra mesta tokių kabliukų, jaukų“, – pažymėjo jis.

V. Puklevičius pažymėjo, kad J. Epsteino dokumentai netaps išimtimi sąmokslo teoretikams, nes žmogaus noras tikėti teorijomis, kurios paprastai paaiškina sudėtingus dalykus, yra nenugalimas ir amžinas.

„Yra daugybė žmonių, kuriems tu gali, nežinau, paėmęs mėnulio uolienų gabaliuką, tvoti juo per galvą ir vis tiek netikės, kad žmonės išsilaipino Mėnulyje. Yra žmonių, kurie vis tiek tikės, kad JFK (Johną F. Kennedy – red. past.) nužudė CŽV, susimokiusi kartu su mafija – ir dar tame dalyvavo KGB.

[[ge:lrytas:lrytas:41230665]]

Tai ir čia lygiai taip pat bus noras įrodinėti, kad visas pasaulio elitas yra ne daugiau kaip „illegal“ (nepilnamečių – red. past.) „barely legal“ (vos pilnametystės sulaukusių – red. past.) merginų mėgėjai, kurie nuolatos renkasi kažkokias orgijas ir daro tai, ką darė toks viduramžių personažas Žilis de Rė.

Jis buvo labai garsus didikas, Žanos d’Ark bendražygis, o baigė savo gyvenimą tuo, kad buvo nubaustas mirties bausme už tai, kad žagindavo ir žudydavo vaikus, kurie ateidavo į pilį prašyti maisto, nes, kadangi jų kraujo reikėjo, kad iškviestų kažkokį demoną Beroną – žodžiu, užsiiminėjo okultizmu. Tai čia tikras atvejis iš viduramžių.

Bet tokių yra buvę norų išpūsti, tai ir čia bus noras išpūsti. Čia yra dūmai, čia yra kažkokia ugnis, tai išpūsti iš jos tą globalinę sąmokslo teoriją tikrai nebus sudėtinga.

Tik aš nelabai pas mus matau čia to reikalingo komponento, tai yra mūsų elito dalyvavimo. Nes tos minimos pavardės yra tokie trečiaplaniai bomondo veikėjai. Nėra čia tokio atvejo kaip Slovakijoje, kur turi atsistatydinti buvęs užsienio reikalų ministras ir premjero R. Fico patarėjas nacionaliniam saugumui. Nėra tokių dalykų“, – aiškino jis.

Naudingas sau ir visiems

Tuomet kyla klausimas, kokią išvadą leidžia daryti penktadienį paleisti J. Epsteino dokumentai: ar vyko prekyba žmonėmis, seksualiniai nusikaltimai, o galbūt – kompromato rinkimas? O galbūt – viskas viename.

A. Puklevičius iš karto atmetė paplitusią teoriją, kad J. Epsteino veikla buvo užsienio žvalgybos ilgalaikis projektas.

„Neveikia paprastai žvalgybos taip, nelabai. Dabar tų tokių įtakingų žmonių sąrašas dėl to mane labai ir glumina. Ką tu gali, sakykime, su kokiu Lawrencu Kraussu arba Stevenu J. Goldu, tais mokslininkais, kurie ten absoliučiai dominuoja – ką tu gali iš jų surinkti, kokią informaciją?

[[ge:lrytas:lrytas:41230667]]

Ten tų politikų tikrai nėra tiek daug. Politikų, žmonių, kurie prieina prie tikrai slaptos informacijos. Tai yra žmonės, kurie dirbtų, sakykime, JAV Kongreso slaptųjų tarnybų priežiūros komitete. Arba žmonės, kurie dirba NSA (Nacionalinio saugumo agentūroje – red. past.), FTB kontržvalgybos skyriuje.

Tai yra tie žmonės, kurie paprastai yra verbuojami žvalgybų. Tai vat tokie žmonės dažniausiai yra žvalgybų taikiniai. Ką tu gali sužinoti iš kokio mokslininko arba iš kokios nors „socialite“ – aukštuomenės damos? Tai, kad kita dama pasidarė kosmetinę operaciją? Ir tuo šantažuoti“, – retoriškai klausė ekspertas.

Todėl, apžvalgininko manymu, J. Epsteinas galėjo būti kaip G. Maxwell tėvas Robertas – žmogus, kuris ką nors perduoda, tarpininkauja ir stengiasi būti naudingas visiems, iš to gaudamas naudą ir sau pačiam.

Metė jauką

Klausimų JAV viešojoje erdvėje sukėlė ne tik pats dokumentų turinys, bet ir tai, kaip ir kodėl buvo paviešinti šie failai.

JAV prezidento Donaldo Trumpo antroji kadencija buvo apipinta spėlionėmis dėl jo ryšių su J. Epsteinu, todėl respublikonas kurį laiką priešinosi šių failų išleidimui.

Galų gale JAV Kongresas apėjo D. Trumpo pasipriešinimą ir privertė paviešinti J. Epsteino bylos dokumentus. Visgi kai kurie ekspertai vertina, kad, išleidus visus dokumentus vienu kartu, buvo sukeltas informacinis potvynis, kuriuo buvo siekiama paslėpti iš tikrųjų svarbią informaciją.

L. Ulevičius priminė, kad vienas iš pagrindinių dabartinės JAV administracijos ideologų Steve’as Bannonas, anksčiau dirbęs Baltųjų rūmų vyresniuoju strategu, vadovavosi idėja užpildyti informacinę zoną niekalais ir trupiniais, kurie nukreiptų dėmesį nuo pagrindinių dalykų.

[[ge:lrytas:lrytas:41230671]]

„Tai čia, šitoje vietoje, faktas, kad šitas informacijos atskleidimas buvo planuotas. Ten jau seniai buvo reikalauta – jeigu neklystu, teisinis terminas turėjo būti kažkada gruodžio mėnesį, jis buvo nukelinėjamas.

Komunikacijoje mes turime tokį raudonos silkės efektą, kai išmetama kažkokia informacinė plūdė, informacinis jaukas, ir visi ant jo kabinasi, tuo metu visa esmė vyksta kažkur kitur.

Tai taip, visas šitas procesas yra kažkuo į tai panašus. Ar čia tikrai yra kažkas, stovintis už viso to ir kažką diriguojantis, man dar kol kas yra per anksti vertinti. Čia laiko horizonte bus aiškiau matyti, ar šalia viso šito triukšmo kažkas kitas vyksta, ar kažkas, pavyzdžiui, lieka nepasakyta.

Nes, pavyzdžiui, esminė dalis – mes matome didelę dalį informacijos, bet apie kažką tai nešnekama. Tai apie ką nešnekama? Taip, yra logiška, kad ten (dokumentuose – red. past.) yra nukentėjusiųjų apsauga.

Bet dabar matome ir lietuviškuose pavyzdžiuose: mes turime daugybę pavardžių, kurios neturi, iš esmės, jokio ryšio, bet jos yra nenuasmenintos. Tai kodėl? Kas yra tas saiko vienetas – kurioje vietoje baigiasi visuomenės noras žinoti, o prasideda visi teisiniai reikalai?“ – pažymėjo komunikacijos ekspertas.

Iššūkis teisėsaugai

Ekspertas problemą įžvelgė ne tik J. Epsteino dokumentuose, bet ir jų plitime viešojoje erdvėje, kuri neišvengiamai virs sąmokslo teorijomis.

„Kaip pavyzdys – įdomumo dėlei vakar suvedžiau pavardę (Valdas – red. past.) Adamkus. V. Adamkus yra paminėtas šituose dokumentuose. Bet kai pasižiūri, kur ir kokia prasmė, jis yra paminėtas kaip vienas iš JT geros valios ambasadorių. Ir ten tokių žmonių visas sąrašas – kažkur 200.

[[ge:lrytas:lrytas:41230663]]

Galų gale dabar mes visi kritikuojame tuos menininkus, kurie ieško paramos renginiams. Bet ar paramos ieškojimas yra nusikaltimas? – Ne. Vis dėlto nekaltumo prezumpcija turėtų būti tas pagrindinis, arba startinis, etapas šitoje vietoje“, – dėstė jis.

L. Ulevičius priminė, kad net jeigu yra parašytas dviprasmiškas laiškas, žmogus automatiškai dar nėra kaltas, nes veikia nekaltumo prezumpcija, kurios, anot eksperto, mes turėtume laikytis ir viešojoje erdvėje.

„Ir kai čia mes pradedame linksniuoti, kad vyras toks, moteris ana, darė tą, gavo tiek, tai šitoje vietoje iš dalies mes, kaip stebėtojai, kaip viešosios erdvės dalyviai, vis dėlto turime jausti kažkokią atsakomybę prieš visus dalyvius, nes paminėti gali būti visiškai nekalti, nesusiję žmonės.

Juo labiau kad informacijos kiekis yra ribotas. Mes turime ne visus dokumentus, dalis informacijos yra užslėpta, nematoma. Ir šitoje vietoje mums, neįsigilinusiems, daryti toli siekiančias išvadas bus blogai, nes nekaltumo prezumpcija dings kaip rūkas“, – paaiškino jis.

[[ge:lrytas:lrytas:41236762]]

[[ge:lrytas:lrytas:1031194]]

Prabilo apie „raudonosios silkės“ efektą: ką gali reikšti J. Epsteino dokumentų bomba